Dėl įsiteisėjusio Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžio, kuriuo tik
dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo yra nuteisti europarlamentaras
Viktoras Uspaskichas, Seimo narys Vytautas Gapšys ir finansininkė Marina
Liutkevičienė, yra pateikti šeši kasaciniai skundai. Be visų nuteistųjų
skundą LAT yra pateikusi ir Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI).
Į teismo posėdį atvyko tik V.Gapšys. Kiti teisiamieji V.Uspaskichas ir
M.Liutkevičienė teismo išsiųstų šaukimų iš pašto neatsiėmė. Abiejų
advokatai teigė savo klientus apie teismo posėdį informavę telefonu,
todėl bylą nuspręsta nagrinėti.
V.Uspaskicho advokatas Algirdas Miškinis teigė, jog pranešimas apie teismo posėdį pasiekė tik jį,
o kai apie tai jis pranešė savo klientui, politikas jau buvo susiplanavęs darbotvarkę. A.Miškinis neatmetė
galimybės, kad V.Uspaskichas atvyks į kitus teismo posėdžius. Jų planuojama surengti dar du.
V.Uspaskichas LAT prašo išteisinti jį dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo – esą partijos buhalterija buvo tvarkoma ne apgaulingai, o aplaidžiai.
V.Gapšys nepripažįsta ir tokių kaltinimų: „aš nežinau, ką apie buhalteriją kalba V.Uspaskichas, bet aš pats su partijos buhalterija neturėjau jokių reikalų“.
Skundus LAT pateikę prokuroras Saulius Verseckas ir VMI prašo panaikinti
nuosprendį ir grąžinti ją iš naujo nagrinėti Apeliaciniam teismui.
S.Verseckas teigė, jog Apeliacinis teismas paliko daug neatsakytų klausimų, o galbūt net klaidų.
Prokuroras LAT prašė išaiškinti, ar mokesčių nemokėjimas gali būti laikomas sukčiavimu, kaip buvo nusprendęs VAT. Liko neatsakytų klausimų dėl senaties terminų taikymo, turto konfiskavimo: ar reikia konfiskuoti visas Darbo partijos neteisėtai gautas pajamas. LAT turėtų pasisakyti, ar civilinius ieškinius reikia nagrinėti kartu su šia byla, ar atskirai.
Prokuroras teigė neprašysiantis griežtesnių bausmių, nei kaltinamiesiems buvo paskyręs VAT. Apeliacinis teismas jas gerokai sušvelnino.
VAT baigus nagrinėti Darbo partijos bylą, buvo pradėti keli ikiteisminiai tyirimai dėl melagingų parodymų davimo. Įtariama, jog teismui neteisingus parodymus galėjo duoti apie 20 liudytojų. Vienas jų jau nubaustas teismo baudžiamuoju įsakymu, kitiems įteikti pranešimai apie įtarimus.
„Galbūt per apklausas paaiškės, kad kai kurie asmenys tyčia nenorėjo klaidinti teismo, kad
dėl kokių nors priežasčių suklydo patys. |Tuomet ikiteisminis tyrimas gali būti nutrauktas“, – kalbėjo S.Verseckas.
Darbo partijos pirmininkas Valentinas Mazuronis prašo pakeisti ir VAT, ir
Apeliacinio teismo nuosprendžius – jis siekia, kad Darbo partijai būtų
grąžintos valstybės dotacijos.
Iš šios bylos atskirta V.Vonžutaitės byla, kurią dar tik ruošiasi
nagrinėti Apeliacinis teismas. Kai buvo teisiami jos bendražygiai,
moteris buvo išėjusi motinystės atostogų. Manoma, kad darbietės bylos
teismas imsis tik po Aukščiausiojo Teismo sprendimo.
Vasario 1-ąją Apeliacinis teismas yra nusprendęs, kad V.Uspaskichas,
V.Gapšys ir M.Liutkevičienė turi būti išteisinti dėl sukčiavimo, kai
išvengė didelės vertės mokestinės prievolės sumokėjimo į valstybės
biudžetą.
Teisėjų koegija nusprendė, kad darbiečiai turėjo būti teisiami ne dėl
sukčiavimo, o dėl bandymo išvengti mokesčių sumokėjimo į valstybės
biudžetą, o už tai įstatymai numato gerokai švelnesnę bausmę. Tačiau
šiam nusikaltimui jau buvo suėjęs senaties terminas.
Anksčiau 4 metų laisvės atėmimo bausme nuteistam V. Uspaskichui
Apeliacinis teismas skyrė 190 MGL (6,8 tūkst. Eur) baudą – jis nuteistas
tik dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo.
Už šį nusikaltimą V.Gapšiui teismas skyrė 100 MGL (3,6 tūkst. Eur), o
M.Liutkevičienei – 160 (5,7 tūkst. Eur) MGL baudą.
Anksčiau V.Uspaskichas su savo bendražygiais buvo kaltinami neteisingų
duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimu valstybės institucijoms,
siekiant išvengti mokesčių ir apgaulingu pareiškimu apie juridinio
asmens veiklą.
Bet artėjant senaties terminams, prokurorai dar 2012 m. spalį Vilniaus
apygardos teisme (VAT) juos pakeitė į sunkesnius – sukčiavimą. Teisėjai
konstatavo, kad 2004-2006 m. į Darbo partijos oficialią buhalterinę
apskaitą buvo neįrašyta 7 mln. 37 tūkst. Eur pajamų ir 4 mln. 265 tūkst.
Eur išlaidų, susijusių su turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros
pakeitimu.
