Kruviną pėdsaką palikusio monstro pavardė kražiškiams tapo prakeiksmu

2016 m. spalio 17 d. 07:13
„Kaip norite, taip teiskite, aš atsisakau duoti parodymus“, – ketvirtadienį teisme ištarė Kražių skerdiku pramintas 58 metų Rimantas Bekintis.  
Daugiau nuotraukų (23)
Pernai lapkričio 2–4 dienomis Kražiuose (Kelmės r.) R.Bekintis vieną po kitos nužudė keturias moteris.
Kokį pėdsaką kražiškių sąmonėje paliko šio monstro siautėjimas? Ar po skerdynių prabėgęs laikas Kražių miestelio gyventojams padėjo numalšinti patirtus sukrėtimus: šoką, baimę ir nerimą dėl savo saugumo?
Atsakymų į šiuos klausimus pabandė rasti neseniai Kražiuose apsilankęs lrytas.lt žurnalistas.
Baimė ilgai kaustė miestelio gyventojus
„R.Bekinčio vardas kražiškiams tapo keiksmažodžiu. Jį net baisu ištarti, nes ištaręs šio monstro pavardę lyg ir pats su juo susitapatini. Visi stengiasi jo neminėti ir kuo greičiau pamiršti“, – portalui lrytas.lt sakė Kražių seniūnas Rolandas Karčiauskas.
Pasak seniūno, R.Bekinčio surengtos skerdynės miestelio gyventojų sąmonėje paliko neišdildomą įspūdį.
„Iš pradžių žmonės patyrė šoką. Nors R.Bekintis buvo netrukus sulaikytas, baimės jausmas šios bendruomenės narius persekiojo dar ilgai. Mes kelis mėnesius naktimis deginome šviesas. Miestelyje vis sukiodavosi policijos patrulių ekipažai.
Gyventojai jautriai reagavo į policijos reformas, po kurių nebeliko įgaliotinių. Dalį jų funkcijų teko perimti mums, seniūnijos darbuotojams.
Įtarumo jausmas neišnyko. Ir aš, ir kiti seniūnijos darbuotojai sulaukiame nemažai skambučių apie išgerti mėgstančius ir nerimą keliančius žmones. Kražiškiai daug įtariau pradėjo žiūrėti į tuos, kurie šlaistosi po miestelį neturėdami darbo, girtauja, ar tuos, kurie čia sugrįžo iš kalėjimo.
Iš gyventojų gauta informacija mes dalijamės ir su policijos pareigūnais, kurie pas mus dažnokai apsilanko“, – sakė seniūnas.
Su vagišiais nebesitaiksto
Pasak R.Karčiausko, kiekvienoje seniūnijoje yra dykaduonių, girtuoklių ar nusikalsti linkusių asmenų.
„Kartais tokių bėdžių ir žmogiškai būna gaila.  „Užlipę ant kamščio“ jie žiūrėk kokią lašinių paltį ar pusmaišį bulvių nugvelbia, nes pragėrę pinigus nebeturi ir ko valgyti. Bet mes su tokiais nesitaikstome ir apie jų darbelius pranešame policijai, nes, kaip parodė R.Bekinčio pavyzdys, tokie smulkūs nusikaltimai gali tapti ir žiaurių nusikaltimų užuomazga“, – sakė R.Karčiauskas.
Pasak seniūno, Kražiuose bandoma įkurti anoniminių alkoholikų grupę. Jau įvyko keli atviri susirinkimai. Žmonių, panorusių susipažinti su alkoholikams sveikti padedančia Dvylikos žingsnių programa, atsirado daug – visi norintys vos tilpo į seniūnijos salę. Tačiau tam, kad grupė gyvuotų, vien patalpų nepakanka – reikia ir žmonių, turinčių patirties šioje srityje bei galinčių suburti anoniminių alkoholikų grupę.
„Tokių žmonių Kražiuose kol kas nėra, atvirus susirinkimus rengė iš kituose miestuose veikiančių anoniminių alkoholikų grupių atvažiavę žmonės“, – sakė R.Karčiauskas.
Pakenkė miestelio įvaizdžiui
Kražių seniūno teigimu, R.Bekinčio surengtos skerdynės pakirto ir Kražių miestelio įvaizdį: „Jei pas mus apsilanko kokie svečiai ar pačiam tenka dalyvauti susitikimuose, kur svarstomi bendruomenės saugumo klausimai, vis nuskamba frazė: „Reikia daryti taip, kad nepasikartotų Kražių įvykiai.“
2012 metais Kražių seniūnija buvo pripažinta saugiausia, ir štai per vieną žmogų tas mūsų įvaizdis buvo sugriautas“, – sakė Kražių seniūnas.
Pasak R.Karčiausko, neigiamą įvaizdį Kražiams sukūrė jau prieš devynerius metus jų pašonėje esančiame Petrališkės kaime įvykdytas kraupus nusikaltimas, kai čia gyvenusi Alma Jonaitienė nužudė du savo mažamečius vaikus.
„Šį nusikaltimą žmonės jau buvo pamirštantys ir štai vėl visus sukrėtė R.Bekinčio įvykdytas nusikaltimas. Tačiau, kai pasikalbi su kražiškiais, tai jie visi pabrėžia, kad ir vieną, ir kitą nusikaltimą įvykdė ne vietos gyventojai. Tiek A.Jonaitienė, tiek R.Bekintis čia gyventi buvo atsikraustę neseniai“, – sakė R.Karčiauskas.
Sunerimo dėl dingusios moters
Nors dėl R.Bekinčio surengtų skerdynių Kražiuose tvyrojusi  baimė atlėgo, tačiau vietos žmonės, pasak seniūno, tapo atsargesni: ir dieną užsirakina namo duris, įtariau žiūri į nepažįstamus žmones ar tuos, kurie slampinėja nieko neveikdami.
„Tai, kad skaudūs prisiminimai dar gyvi, rodo ir toks pavyzdys – dingus vienai moteriai miestelis vėl sujudo, pasigirdo įvairių kalbų ir spėlionių.  Tai sužinoję žmonės lingavo galvą: „Vėl prasideda...“ Tą moterį mes radome gana greitai. Paaiškėjo, kad ji pasiklydo miške. Šiaip žmonės kuo greičiau nori pamiršti tai, kas čia įvyko“, – sakė Kražių seniūnas.
Aukų namuose – nauji gyventojai
Nors norinčiųjų išvykti iš Kražių yra daugiau, nei norinčiųjų čia apsistoti, po žudynių ištuštėję namai jau turi naujus savininkus.
Nužudytosios 74 metų Kazimieros Labanauskienės namą nusipirko jauna šeima. Kita R.Bekinčio auka tapusiai 81 metų Jadvygai Grigulaitei priklausančią namo dalį įsigijo užsienyje gyvenantis asmuo. Dar vienos žudiko aukai 55 metų Eugenijai Birgiolaitei priklausiusią dalį namo kitiems žmonėms nuomoja jos artimieji.
Našliu tapęs socialine darbuotoja dirbusios 52 metų Lilijos Galkauskienės vyras savo busto nepardavė.
Tiksinčių bombų yra ir daugiau
Šiokiadienio pavakare Kražiuose tuščia ir niūru. Žmonių gatvėse nėra. Vieną kitą kražiškį buvo galima sutikti tik palūkuriavus prie miestelio centre esančių parduotuvių.
Tą vakarą nuobodžiavo ir centrinėje miestelio aikštėje įsikūrusios kebabinės darbuotoja. Prie kiosko stoviniavo tik vienas vaikinas.
Nusprendžiau užeiti į parduotuvę, kurioje po žudynių apsipirkdavo R.Bekintis.
Pardavėja Rima Montrimienė sakė, kad R.Bekintį iš matymo pažinojo gana gerai: „Jis čia dažnai užsukdavo nusipirkti pigaus alaus. Iš pažiūros tylus, ramus, niekas nebūtų pasakęs, kad jis gali taip pasielgti. Iš kitų tai mes, pardavėjos, ir grasinimų susilaukiame.
Po šių žudynių neramu gyventi – nežinai, kiek dar tokių tiksinčių bombų vaikšto. Juk ir daugiau buvusių kalinių Kražiuose yra.“
Bruko krauju suteptus pinigus
Pardavėja prisiminė, kad anksčiau tik pigų alų pirkdavęsis R.Bekintis paskutines kelias dienas pirko tik brangius gėrimus, brangią dešrą ir brangius konservus.
„Mes, pardavėjos, žinome beveik kiekvieno savo kliento galimybes. Tuomet dar pagalvojau, gal R.Bekintis pradėjo gauti kokią pensiją.
Nieko bloga neįtarė ir mano kolegė, kuriai atsiskaitydamas už svaigalus jis įbruko krauju suteptą penkių eurų banknotą. Kai kolegė paklausė, iš kur pas jį kruvini pinigai, R.Bekintis atkirto: „Tai gal aš dirbu?“
Kolegė pagalvojo, jog R.Bekintis galėjo susižaloti kapodamas ar nešdamas malkas – jo rankos buvo subraižytos.
Tik pasklidus žiniai apie Kražiuose rastas nužudytas moteris, kolegė ėmė įtarti, kad tai galėjo padaryti R.Bekintis, ir iškart apie tai pranešė policijai“, – tos kraupios nakties įvykius prisiminė R.Montrimienė.
Vyresni kražiškiai kraustosi pas vaikus
Pardavėja sakė, kad po patirto šoko kražiškiai dar nespėjo atsigauti.
„Ir kaip gali būti ramus, kai vidury dienos  žudomi žmonės. Viena, kai tampi kaukėtų įsibrovėlių auka, ir visai kas kita, kai tai padaro savi.
Ramybės Kražiuose nėra. Čia tebetvyro baimė.
Ne vienas garbaus amžiaus kražiškis po šių įvykių paliko namus ir išvyko gyventi pas savo vaikus.
Kražiuose daug parduodamų sodybų, tik štai norinčių jas pirkti rasti sunkiau“, – sakė R.Montrimienė.
Senolis gyrė vokišką tvarką
Į parduotuvę apsipirkti dviračiu atvažiavęs 85 metų Pranciškus Malakauskas sakė Kražiuose gyventi nebijąs ir iš čia važiuoti niekur nesiruošiąs.
„Kražiuose prasigėrusių žmonių nemažai. Darbo nėra ir dirbti jie nenori, o pavalgyti ir išgerti reikia, tai į mus, pensininkus, ir šnairuoja. Bet aš iš Kražių niekur nevažiuosiu.
Jei užmuš, tai palaidos – vis tiek į tą kalnelį, kur kapinės, jau teks keliauti. O dėl R.Bekinčio, tai čia ir valdžia kalta.
Visi žinojo, kad jis už nužudymą jau teistas, kad slampinėja be darbo, vagiliauja.
Va, vokiečių laikais tai buvo tvarka. Pats tuos laikus atsimenu.  Kaimynas apsivogė, tai vokiečiai sučiupo su įkalčiais ir iškart prie sienos pastatė. O dabar – vok į valias, net į kalėjimą nepasodins“, – samprotavo P.Malakauskas.
Laikas gydo žaizdas
Kita prie parduotuvės sutikta kražiškė Irena Kozulienė nebuvo tokia kategoriška.
„Po žudynių miestelyje išties tvyrojo nerimas, visi patyrėme šoką. Tą bendruomenės narių netektį pajutome širdimi. Bet paskui viskas nusistovėjo. Kražių bendruomenė darni, mes čia vienas kitą pažįstame. Kai kurių kražiškių šaknys siekia ir viduramžius. Mano protėviai čia gyveno nuo XII amžiaus.
Negaliu kalbėti už kitus žmones, tačiau, mano manymu, dabar miestelyje vėl ramu. Socialiniai darbuotojai atidžiai stebi pavojų kelti galinčius asmenis, mūsų bendruomenė darni. Tad lyg ir nebėra ko bijoti.
O R.Bekinčio net negalėčiau pavadinti Kražių bendruomenės nariu. Šis atėjūnas čia buvo atsiradęs lyg iš niekur. Ne veltui sakoma, kad laikas gydo žaizdas. Skaudūs prisiminimai liko, tačiau gyvenimas vietoje nestovi“, – sakė I.Kozulienė.
Sugyventinio nebenori net prisiminti
„Man dėl jo nei šilta, nei šalta. Pats prisidirbo, tai dabar tegul sėdi“, – taip apie R.Bekintį atsiliepė jo sugyventinė Petrė Kazlauskienė.
Gyvenimo vėtyta ir mėtyta moteris po Kražius sukrėtusių žudynių jau spėjo pakeisti ne vieną gyvenamąją vietą. Iš senojo būsto pas kitą Kražių pašonėje gyvenantį vyrą išsikrausčiusi P.Kazlauskienė galiausiai vėl sugrįžo į Kražius.
„Persikrausčiau pas savo dėdę. Jis man davė vieną kambarėlį, tai ir gyvenu čia. O R.Bekintį aš jau ir užmiršti spėjau. Prisivirė jovalo – tai tegul dabar ir srebia. Kiek jis man gyvenimo sutrumpino: ir mušė, ir peiliu grasino, ir iš namų viską tempė.
Dabar va žiemai ir grybų ir uogų turiu, o R.Bekintis viską iš namų išnešdavo ir pragerdavo. Išbraukiau aš jį iš savo gyvenimo – jam tik pinigai rūpėjo. Nenoriu jo net prisiminti“, – porino buvusi R.Bekinčio gyvenimo draugė.
Sulaukė pasmerkimo ir replikų
Moteris sakė, kad duoti parodymų į Kražius atvežtas R.Bekintis iš namų su savimi išsivežė ir kai kuriuos daiktus.
„Jis pasiėmė mano buvusio vyro drabužių, akinius ir net radijo imtuvą. Iš pradžių dėl to pyktelėjau, o dabar tai nieko atgal ir neimčiau – nereikalingi man jo skarmalai“, – piktinosi P.Kazlauskienė.
Ne vienus metus kartu su R.Bekinčiu pragyvenusi moteris sakė, kad po žudynių susilaukė kai kurių kražiškių pasmerkimo ir kandžių replikų.
„Buvo ir tokių, kurie ir mane žudike vadino. Kokia aš žudikė, jei nieko apie R.Bekinčio darbelius nežinojau. Nesijaučiu kalta dėl to, ką jis padarė. Man jis nebeegzistuoja“, – tvirtino nuo žudynėmis apkaltinto R.Bekinčio atsiribojusi buvusi jo gyvenimo draugė.
KražiaiRimantas BekintisŽudynės
Rodyti daugiau žymių

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.