Kokį pėdsaką Kražių gyventojų sąmonėje paliko šio monstro, kuris pernai lapkričio 2–4 dienomis nužudė keturias moteris, siautėjimas?
Ar po skerdynių prabėgęs laikas kražiškiams padėjo numalšinti patirtus sukrėtimus – šoką, baimę ir nerimą dėl savo saugumo?
Atsakymų į šiuos klausimus ieškojo Kražiuose apsilankęs „Lietuvos ryto“ žurnalistas.
Pavardė tapo keiksmažodžiu
„R.Bekinčio pavardė kražiškiams tapo keiksmažodžiu. Ją net baisu ištarti, nes tai padaręs jautiesi lyg susitepęs.
Visi stengiasi jo neminėti ir kuo greičiau pamiršti“, – ištarė Kražių seniūnas Rolandas Karčiauskas.
Pasak jo, 58 metų R.Bekinčio surengtos skerdynės miestelio gyventojų sąmonėje paliko sunkiai išdildomą įspūdį: „Iš pradžių žmonės patyrė tikrą šoką. Nors R.Bekintis netrukus buvo sulaikytas, baimė žmones persekiojo dar ilgai.
Mes kelis mėnesius naktį net negesindavome šviesų, o miestelyje vis sukiodavosi policijos patrulių ekipažai.
Ir aš, ir kiti seniūnijos darbuotojai sulaukiame nemažai skambučių dėl išgerti mėgstančių ir nerimą keliančių žmonių.“
Su vagišiais nebesitaiksto
R.Karčiauskas teigė, kad pasikeitė kražiškių požiūris į dykaduonius, girtuoklius ar nusikalsti linkusius asmenis: „Anksčiau tokių bėdžių, kurie neturėdami ko valgyti nugvelbdavo kokį pusmaišį bulvių ar paltį lašinių, būdavo gaila.
Bet dabar mes su tokiais tipais nesitaikstome ir apie vagystes iškart pranešame policijai, nes, kaip parodė R.Bekinčio pavyzdys, smulkūs nusikaltimai gali tapti ir žiaurių nusikaltimų užuomazga.“
Kražiuose bandoma įkurti anoniminių alkoholikų grupę. Jau įvyko ir keli atviri susirinkimai. Žmonių, panorusių susipažinti su vadinamąja dvylikos žingsnių programa, atsirado daug – vos tilpo į seniūnijos salę.
Pakenkė miestelio įvaizdžiui
Seniūno teigimu, R.Bekinčio surengtos skerdynės pakirto ir Kražių miestelio įvaizdį: „Jei pas mus apsilanko kokie svečiai ar pačiam tenka dalyvauti susitikimuose, kur svarstomi bendruomenės saugumo reikalai, vis nuskamba frazė: „Reikia daryti taip, kad nepasikartotų Kražių įvykiai.“
2012 metais Kražių seniūnija buvo pripažinta saugiausia, ir štai dėl vieno žmogaus tas mūsų įvaizdis buvo sugriautas.“
Šešėlis Kražiams buvo mestas ir dėl jų pašonėje esančio Petrališkės kaimo – ten prieš devynerius metus Alma Jonaitienė nužudė du savo mažamečius vaikus.
„Tą nusikaltimą žmonės jau buvo primiršę, bet vėl visus sukrėtė R.Bekinčio išpuolis. Tačiau kai pasikalbi su kražiškiais, jie visi pabrėžia, kad ir vieną, ir kitą nusikaltimą įvykdė ne vietos gyventojai. Tiek A.Jonaitienė, tiek R.Bekintis čia gyventi buvo atsikraustę neseniai.“
Sunerimo dėl dingusiosios
Nors dėl R.Bekinčio surengtų skerdynių Kražiuose tvyrojusi baimė šiek tiek atlėgo, vietos žmonės tapo atsargesni: ir dieną užsirakina namo duris, įtariau žiūri į nepažįstamus žmones ar tuos, kurie slampinėja nieko neveikdami.
„Kad skaudūs prisiminimai dar gyvi, rodo ir toks pavyzdys: neseniai dingus vienai moteriai miestelis vėl sujudo, pasigirdo įvairių kalbų ir spėlionių.
Žmonės lingavo galva: „Vėl prasideda...“ Tą moterį mes radome greitai – paaiškėjo, kad ji buvo pasiklydusi miške. Šiaip žmonės kuo greičiau nori pamiršti tai, kas čia įvyko“, – sakė Kražių seniūnas.
Aukų namuose – naujakuriai
Nors norinčiųjų išvykti iš Kražių yra daugiau nei norinčiųjų čia apsistoti, po žudynių ištuštėję namai jau turi naujus savininkus.
Nužudytos 74 metų Kazimieros Labanauskienės namą nusipirko jauna šeima. Kitai R.Bekinčio aukai – 81 metų Jadvygai Grigulaitei – priklausiusią namo dalį įsigijo užsienyje gyvenantis asmuo.
Dar vienai žudiko aukai 55 metų Eugenijai Birgiolaitei priklausiusią namo dalį kitiems žmonėms nuomoja jos artimieji.
Našliu tapęs socialine darbuotoja dirbusios 52 metų Lilijos Galkauskienės vyras savo būsto nepardavė.
Tiksinčių bombų dar yra
Šiokiadienio pavakare Kražiuose – tuščia ir niūru. Žmonių gatvėse nėra. Vieną kitą kražiškį buvo galima sutikti tik palūkuriavus prie miestelio centre esančių parduotuvių.
Tą vakarą nuobodžiavo ir centrinėje miestelio aikštėje įsikūrusios kebabinės darbuotoja. Prie kiosko stoviniavo tik vienas vaikinas. Nusprendžiau užeiti į parduotuvę, kurioje po žudynių apsipirkdavo R.Bekintis.
Pardavėja Rima Montrimienė sakė, kad R.Bekintį iš matymo pažinojo gerai: „Jis čia dažnai užsukdavo nusipirkti pigaus alaus. Iš pažiūros tylus, ramus, niekas nebūtų pasakęs, kad jis gali taip pasielgti. Iš kitų tai mes, pardavėjos, ir grasinimų sulaukiame.
Po šių žudynių neramu gyventi – nežinai, kiek dar tokių tiksinčių bombų vaikšto. Juk ir daugiau buvusių kalinių Kražiuose yra.“
Bruko kruvinus pinigus
Pardavėja prisiminė, kad anksčiau tik pigų alų rinkdavęsis R.Bekintis po žudynių kelias dienas pirko tik brangius gėrimus, brangią dešrą ir brangius konservus.
„Mes žinome beveik kiekvieno savo kliento galimybes. Tad tuomet dar pagalvojau – gal R.Bekintis pradėjo gauti kokią pensiją.
Nieko bloga iš pradžių neįtarė ir mano kolegė, kuriai pirkdamas svaigalus jis įbruko krauju suteptą penkių eurų banknotą.
Kai pardavėja paklausė, iš kur gavo kruvinų pinigų, R.Bekintis atkirto: „Tai gal aš dirbu?“
Kolegė pamanė, kad R.Bekintis galėjo susižaloti kapodamas ar nešdamas malkas – jo rankos buvo subraižytos.
Tik pasklidus žiniai apie Kražiuose rastas nužudytas moteris mano bendradarbė iškart įtarė, kad tai galėjo padaryti R.Bekintis, ir apie tai pranešė policijai“, – tos kraupios nakties įvykius prisiminė R.Montrimienė.
Kraustosi gyventi pas vaikus
Pardavėja sakė, kad po patirto šoko kražiškiai dar nespėjo atsigauti: „Ir kaip gali būti ramus, kai vidury dienos nužudomi žmonės. Viena, kai tu tampi kaukėtų įsibrovėlių auka, ir visai kas kita, kai tai padaro savi.
Ramybės Kražiuose nėra. Čia tebetvyro baimė.
Ne vienas garbaus amžiaus kražiškis po šių baisių įvykių paliko namus ir išvyko gyventi pas savo vaikus.
Kražiuose daug parduodamų sodybų, tik štai rasti norinčių jas pirkti sunkiau.“
Gyrė vokišką tvarką
Į parduotuvę apsipirkti dviračiu atvažiavęs 85 metų Pranciškus Malakauskas sakė Kražiuose gyventi nebijąs ir iš čia važiuoti niekur nesiruošiąs: „Kražiuose prasigėrusių žmonių nemažai. Darbo nėra ir dirbti jie nenori, o pavalgyti ir išgerti reikia, tai į mus, pensininkus, ir šnairuoja. Bet aš iš Kražių niekur nevažiuosiu.
Jei užmuš, tai palaidos – vis tiek į tą kalnelį, kur kapinės, jau teks keliauti.
O dėl R.Bekinčio tai ir valdžia kalta. Visi žinojo, kad jis jau teistas už nužudymą, kad slampinėja be darbo, vagiliauja. Vokiečių laikais tai buvo tvarka. Pats tuos laikus atsimenu.
Kaimynas apsivogė, tai vokiečiai sučiupo su įkalčiais ir iškart prie sienos pastatė. O dabar – vok į valias, net į kalėjimą nepasodins.“
Nenori net prisiminti
„Man dėl jo – nei šilta, nei šalta. Pats prisidirbo, tai tegul dabar sėdi iki gyvos galvos“, – taip apie R.Bekintį atsiliepė jo sugyventinė Petrė Kazlauskienė.
Gyvenimo vėtyta ir mėtyta moteris po Kražius sukrėtusių žudynių jau spėjo pakeisti ne vieną gyvenamąją vietą.
Iš senojo būsto pas kitą Kražių pašonėje gyvenantį vyrą išsikrausčiusi P.Kazlauskienė galiausiai vėl sugrįžo į Kražius.
„Persikrausčiau pas savo dėdę – jis man davė vieną kambarėlį, tai ir gyvenu čia. O R.Bekintį aš jau ir užmiršti spėjau. Prisivirė jovalo – tai tegul dabar ir srebia. Kiek jis man gyvenimo sutrumpino: ir mušė, ir peiliu grasino, ir iš namų viską tempė.
Dabar žiemai ir grybų, ir uogų turiu, o R.Bekintis viską iš namų išnešdavo ir pragerdavo“, – kalbėjo buvusi R.Bekinčio gyvenimo draugė.
Moteris sakė, kad duoti parodymų į Kražius atvežtas R.Bekintis iš namų išsivežė ir kai kuriuos jos daiktus: „Jis pasiėmė mano buvusio vyro drabužių, akinius ir net radijo imtuvą. Iš pradžių dėl to pyktelėjau, o dabar tai nieko atgal neimčiau“, – piktinosi P.Kazlauskienė.
Ne vienus metus kartu su R.Bekinčiu nugyvenusi moteris sakė, kad po žudynių sulaukė kai kurių kražiškių pasmerkimo ir kandžių replikų: „Kai kas ir mane žudike vadino. Kokia aš žudikė, jei nieko apie R.Bekinčio darbelius nežinojau. Nesijaučiu kalta dėl to, ką jis padarė. Man jis nebeegzistuoja.“
Alkoholis – svarbiau už žmogaus gyvybę
* Kartą už nužudymą ir dešimt kartų už vagystes, chuliganizmą ir smurtą artimoje aplinkoje teistam R.Bekinčiui (nuotr.) pateikti kaltinimai dėl itin žiauraus keturių bejėgiškos būklės žmonių nužudymo iš savanaudiškų paskatų siekiant apiplėšti.
* Už tokius nusikaltimus baudžiama laisvės atėmimu nuo 8 iki 20 metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos.
* Vakar į Šiaulių apygardos teismo salę pareigūnų atvesdintas R.Bekintis iškart buvo uždarytas į narvą. Paprastais sportinio stiliaus drabužiais apsirengęs nedidelio ūgio vyriškis buvo panašus į paprastą kaimietį, o ne į monstrą, kurio nusikaltimai pernai sukrėtė visą Lietuvą.
* Barzdą užsiauginti spėjusio R.Bekinčio veide nebuvo galima įžvelgti jaudulio. Keturiomis žmogžudystėmis apkaltintas vyras taip ir nepažvelgė į teismo salėje susirinkusius aukų artimuosius.
* Už grotų atsidūręs vyras prisipažino nužudęs keturias moteris, o po kiek laiko pareiškė Kražiuose nužudęs dar du žmones: 2007 metais – 62 metų vyrą, o 2012 metais – 82 m. moterį.
* Per ikiteisminį tyrimą pareigūnai išsiaiškino, kad apie dar dviejų žmonių nužudymą prabilęs R.Bekintis save apkalbėjo. Siekiant išsiaiškinti, ar R.Bekintis yra pakaltinamas, buvo skirta stacionari teismo psichiatrijos ekspertizė.
* Ekspertai nustatė, kad tiek dabar, tiek galimo nusikalstamų veikų padarymo metu R.Bekintis nesirgo nei lėtiniu, nei laikinu psichikos sutrikimu ir galėjo visiškai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti.
* Per apklausas išsamiai apie įvykdytus nusikaltimus papasakojęs R.Bekintis nesielgė nei agresyviai, nei įžūliai ir atsakė į visus tyrėjų klausimus.
* Įtariamasis aiškino, kad moteris žudė, nes jam paprasčiausiai reikėjo pinigų.
* „Susidarė įspūdis, kad alkoholio trokštančiam R.Bekinčiui žmogaus gyvybė nebuvo reikšminga“, – „Lietuvos rytui“ sakė ikiteisminį tyrimą kontroliavusi prokurorė J.Tamašauskienė.
* Ar R.Bekintis gailisi dėl padarytų nusikaltimų? Pasak J.Tamašauskienės, R.Bekintis to neakcentavo ir, priešingai nei kiti sunkiais nusikaltimais įtariami asmenys, net neprašė į apklausos protokolus įrašyti, kad gailisi dėl to, ką padarė.
