Psichiatrai nustatė A.Berui psichikos sutrikimų. Vaikžudys posėdyje nedalyvauja – jis gydomas Rokiškio psichiatrijos įstaigoje. Medikai rekomendavo jį toliau priverstinai gydyti.
Jei teismas pripažins, kad vyras yra nepakaltinamas, nusikaltimo metu nesuvokė savo veiksmų, jis bus toliau gydomas Rokiškyje. Priešingu atveju vaikžudys būtų teisiamas.
Išklausius psichiatrės, nukentėjusiosios ir liudininkų, teismas sprendimo dėl priverčiamųjų medicinos priemonių nepriėmė. Sprendimas bus priimtas lapkričio 9 dieną. Prokuroras Andrius Kiuršinas ir A.Bero advokatė Ramutė Budrytė prašė jį gydyti, o ne teisti. Tą patį pabrėžė ir teisme liudijusi psichiatrė.
Pasakojo šiurpius prisiminimus
A.Beras posėdyje nedalyvavo, tačiau į teismą atvyko nukentėjusiąja pripažinta buvusi vaikžudžio sugyventinė Lina Cvilikaitė, taip pat svarbi liudininkė – L.Cvilikaitės motina Rima Cvilikienė. Parodymus davė ir psichiatrė. Jais remiantis bus sprendžiama, ką toliau daryti su A.Beru.
Prieš psichiatrės parodymus teisme liudijo L.Cvilikaitė, o prokuroras A.Kiuršinas prisiminė šiurpų nusikaltimą. A.Beras įmetė vaikus į šulinį, spiginant 15 laipsnių šalčiui. Krisdami mažyliai smarkiai susitrenkė kūnelius. A.Beras baudžiamojon atsakomybėn buvo patrauktas ir dėl savo buvusios sugyventinės L.Cvilikaitės sužalojimo – daužė ją, badė šakute.
„Buvau paguldžiusi vaikelius į lovą. Tuo metu mane užpuolė sugyventinis. A.Beras mane bade šakute, mušė, aš gindamasi trenkiau jam žaisliniu šautuvu, išbėgau į lauką kviesti policijos. Nubėgau iki artimiausios sodybos. Maniau, vaikų jis nelies. ilgai laukėme policijos ir greitosios, per speigą buvau plonai apsirengusi, basa. Manęs namuose nebuvo gerą valandą – neprisimenu, kiek kartų skambinau tarnyboms.
Kai parvykau su medikais ir policija į namus, vyresni vaikai gulėjo lovoje, o A.Beras stovėjo prie šulinio. Paklausiau, kur vaikai, įbėgau į kambarį. Aplakstėme visus namus, nieko neradome. Policininkas pašvietė į šulinį, atvyko mano brolis. Daugiau nieko neprisimenu.
Iš pradžių su medikais laukėme netoli namų policijos, bijojome eiti į vidų be pareigūnų“, – apie kraupias akimirkas teisme ketvirtadienį pasakojo L.Cvilikaitė.
Prabilo medikė
Teisme liudijo ir greitosios pagalbos medikė Vesta Vilčinskienė. „Motina atbėgo greitosios pasitikti basa, ragino kuo greičiau važiuoti. Atvykus į namus visi ieškojo vaikų ne tik namuose, bet ir tvarte. Motina rėkė: „Kur vaikai?“ Atidengus šulinį pamatė vieną kūnelį vandenyje, kojytė buvo iškilusi“, – kraupų įvykį prisiminė medikė.
Pasak jos, pirma ištrauktas vyresnis vaikas, praėjo 5–6 minutės, kol pavyko mažylius ištraukti. Vaikai buvo gaivinti 45 minutes – dukart ilgiau nei įprastai.
Medikei A.Bero elgesys iš karto pasirodė keistas – ji atkreipė dėmesį, kad vaikus nužudęs vyras šypsojosi, juokėsi. Paklaustas, kur vaikai, medikei jis pasakė, kad mama juos išsivedė, nors tuo metu mažyliai jau buvo nuskandinti.
Teisme liudijo greitosios pagalbos vairuotojas Albinas Rainys
„Važiavome į iškvietimą Saviečių kaime, bet iš pradžių klaidingai nuvedė navigacija. Radome moterį, jos galva buvo sumušta, kraujavo. Vaikų motina sakė, kad nevažiuotume į kiemą, lauktume policijos. Kol laukėme, vyras namuose buvo vienas, keliskart užgesino šviesas.
Vėliau, radus vaikus šulinyje, ugniagesiai juos ištraukė iš ledinio vandens. Mes nurengėme rūbelius ir pradėjom gaivinti, bet nesėkmingai. Paskui atvyko antrasis medikų ekipažas, bet pastangos buvo bevaisės.“
Vairuotojas matė vaikžudį kieme, vėliau jis buvo uždarytas į policijos mašiną“.
Liudijo Kėdainių policijos patrulis Mindaugas Rimkus
„Gavome iškvietimą į Saviečių kaimą. Tuo metu buvome kitame įvykyje. Išvykome iškart, adresą radome ne iškart, bet gana greitai.
Medikai sakė, kad vyrui prasidėjo baltoji karštinė. Radome jį virtuvėje, šalia buvo gyva likusi vyresnė mergaitė. Vyras nesipriešino policininkų reikalavimams, atsigulė ant žemės, jam uždėti antrankiai. A.Beras atrodė sutrikęs. Mes puolėme ieškoti vaikų ūkiniame pastate, miške.
Priėjome prie šulinio, pašviečiau žibintuvėliu, po kiek laiko pamačiau kūnus. Sulaikėme ir išvedėme vyrą dviese. Nežinau, kiek laiko praėjo nuo sulaikymo iki vaikų suradimo. Išgirdome iš šulinio sklindantį verksmą, puolėme žiūrėti. Šulinys buvo uždengtas, atidarėme dangtį, pamatėme vaikelio siluetą. Bandėme nulupti lentas, ieškojome kopėčių, nes gelbėjimo priemonių patys neturėjome.“
Liudijo policininkė, M.Rimkaus porininkė
„Sausio 2-osios naktį sulaukėme iškvietimo į Šetos miestelį, o paskui nuvykome į Saviečius. Pranešta, kad basa moteris išvaryta į lauką, o namuose yra keturi vaikai. Važiuodami prie A.Bero sodybos, matėme jį stovintį laukuose, jis suko kažkokį baltą daiktą.
Paskui jis nuėjo į namus ir užgesinęs šviesą stovėjo prie lango. A.Beras atrodė išsigandęs, atsiklaupė ant kelių, pats ištiesė rankas, kad uždėtume antrankius. Vesdami jį į lauką išgirdome garsą iš šulinio, lyg vaiko verksmą. Tuo metu dar nežinojome, kad vaikai įmesti į šulinį.“
Ji teisme pasakojo, kad A.Beras kalbėjo nesąmones apie kažkokias malkas ir autobusiuką: „Apie vaikus pasakė tik kartą savo sugyventinei: „Įmečiau į šulinį, o tave upėje nuskandinsiu.“
Liudijo ugniagesys gelbėtojas Gintaras Grunskis
„Gavome iškvietimą, kad tėvas įmetė vaiką į šulinį. Nuvažiavę į Saviečių kaimą iš karto neradome adreso, užtrukome papildomai 5 minutes. Pasišvietęs galingu prožektoriumi, pamačiau du vaikus vandenyje. Su kolegomis atkėlėme dangtį. Pats nusileidau žemyn ir po vieną ištraukiau vaikelius.“
Liudijo vaikžudžio sugyventinės mama Rima Cvilikienė
„Buvau ryte pas dukrą ir A.Berą. Nebuvo jokių problemų. A.Beras sakė, kad degalinėje netoli namų negalima prekiauti alkoholiu, bet taip tik geriau. Po vidurnakčio paskambino dukra, kad sugyventinis smurtauja, ji išbėgo per šalčius į lauką. Vėliau paskambino ir pasakė, kad vaikų nebėra.“
R.Cvilikienė pasakojo, jog dukra nuolat skundėsi, kad sugyventinis geria ir ją muša. Dukra bandė skirtis, net buvo išvykusi iš namų. A.Beras mušdavo ir savo tėvą, yra išvaręs jį iš namų.
Teisme pagarsinti ir vyresnio sūnaus parodymai
Anot berniuko, jo tėtis įmetė vaikus į šulinį.
„Mačiau, kaip tėtis nešė broliuką ir sesutę link šulinio, girdėjau, kaip jie rėkė. Tėtis mamą badė šakute. Tėtis dažnai gerdavo“, – sakė vyresnysis A.Bero sūnus.
Smurtavo ne pirmą kartą
Anot L.Cvilikaitės, anksčiau A.Beras prieš ją smurtaudavo, bet vaikų neliesdavo.
Nusikaltimo išvakarėse, šių metų sausio 1-ąją, A.Beras nesielgė agresyviai – kapojo malkas, bendravo su mažamete giminaite. Pavalgiusi šeima pažiūrėjo televizorių ir atsigulė. Šeimos galva išgėrė butelį šampano ir alaus.
Pamaitinusi jaunėlę dukrą, L.Cvilikaitė užmigo, tačiau po vidurnakčio ją prikėlė sugyventinis stiklinėmis akimis ir ėmė smurtauti, puolė L.Cvilikaitę su šakute, smogdamas į petį.
„Jo akys buvo didelės, anksčiau niekada nemačiau tokio žvilgsnio. Kai grįžau namo su pareigūnais, jis pasakė, jog ir mano vieta turėjo būti šulinyje.
Agresyvesnis jis tapo po savo tėvo mirties. Tai įvyko prieš dvejus metus. Aurelijus pasikeitė, sakė, kad viskas namuose jam priminė tėvą“, – pasakojo L.Cvilikaitė.
Anot L.Cvilikaitės, A.Beras buvo beprotiškai pavydus, visiškai nepagrįstai netikėjo, jog jaunėliai vaikai yra jo: „Net ir trumpam išvykus, pabendravus su kokiu nors kaimynu, jis kalbėdavo nesąmones, įtarė neištikimybe. Pykdavo, jei bent kiek ilgiau užtrukdavau“, – kalbėjo L.Cvilikaitė, gyvenusi su A.Beru septynerius metus. Jis niekur oficialiai nedirbo, miške kirsdavo medžius.
Vyriškis grįždavo iš miško po pietų, o vakarais nevengdavo išgerti. Tačiau sugyventinė esą dažnai to nepastebėdavo: „Nestovėjau prie jo ir neuosčiau.“
A.Beras buvo susipykęs su seserimi dėl žemės paveldėjimo reikalų: esą sesuo žadėjo pervesti pinigus į brolio sąskaitą, bet to nepadarė. A.Beras jautėsi apgautas. Tai galėjo lemti jo būsimą psichinę ligą.
Gydomas psichiatrijos ligoninėje
Iš Utenos atvykusi psichiatrė ekspertė teisme pareiškė, jog jis negali būti teisiamas, o turi būti gydomas Rokiškio psichiatrijos ligoninėje griežtojo stebėjimo sąlygomis. Protinį atsilikimą nulėmė ilgalaikis alkoholio vartojimas, jis gėrė nuo 13 metų. Ilgainiui išsivystė psichozė. Tokiems žmonėms simptomai ypač paūmėja vakarais ir naktimis, jie tampa agresyvūs.
„Įvyko ūmi psichozė. Sulaikytas pareigūnų jis elgėsi neadekvačiai, nesuvokė, ką padarė, nesiorientavo erdvėje ir laike. Taip jis elgėsi iki šių dienų. Iš pradžių jo būklė buvo itin nestabili“, – pasakojo ekspertė.
A.Beras gydytojams pasakojo, kad jam atsibudus žmogžudysčių naktį visa aplinka atrodė raudona, jis manė, kad ir vaikai buvo aprengti raudonai. Manoma, jog psichozė išsivystė nusikaltimo naktį. Ypač sunku buvo bendrauti su juo pirmą savaitę. Vaikžudys sunkiai miegojo, krapštė sienas, nusirengdavo drabužius. Laikui bėgant jis atsigavo, prisiminė tik nusikaltimo ir su juo susijusių įvykių fragmentus. Depresija yra akivaizdi. Vartojant vaistus, būklė šiek tiek pagerėjo, bet jis nepasveiko.
Paklaustas medikų, kodėl įmetė vaikus į šulinį, A.Beras nurodė, jog jaunėliai yra ne jo.
Kad vaikai mirę, jis žino, bet pats, atrodo, neprisimena, kaip jie buvo nužudyti, padrikai prisimena įvykių fragmentus.
„Atsižvelgiant į jo sveikatos būklę, rekomenduotinos priverčiamosios medicinos priemonės. Vaistai padeda tik trumpam, todėl jį reikia stebėti griežto režimo sąlygomis“, – pasakojo psichiatrė.
Anot medikės, prieš nusikaltimą A.Beras alkoholio greičiausiai nevartojo – būtent nuo to ir išsivystė alkoholizmo sukelta psichozė. Tačiau L.Cvilikaitė minėjo, kad sugyventinis gėrė alų ir šampaną.
Parodymų atvažiuoti atvyko ir Kėdainių greitosios pagalbos medikai, mėginę išgelbėti vaikelius, bei policininkai, atvykę į tragedijos vietą.
„Nekalbėsim! Nė vieno žodžio nesakysim!“ – teisme ėmė šaukti L.Cvilikaitė ir jos motina, žurnalistų paprašytos pakomentuoti apie itin žiaurų nusikaltimą.
Ankstesnis posėdis turėjo vykti prieš tris savaites, bet buvo atidėtas, neatvažiavus L.Cvilikaitei ir psichiatrei. L.Cvilikaitė buvo mįslingai prapuolusi pakeliui iš poliklinikos į teismą.
Kadangi psichiatrai nustatė, jog nusikaltimo metu A.Beras nesuprato savo veiksmų, pasveikęs jis atsidurtų ne kalėjime, o būtų išleistas į laisvę. Taip tvirtino Kauno prokuroras Andrius Kiuršinas.
Tačiau psichiatrų išvadoms dar turi pritarti teismas. Kas pusmetį vyks jo būklės peržiūrėjimas ir rengiami teismo posėdžiai dėl priverčiamųjų medicinos priemonių pratęsimo arba panaikinimo.
Gali atsidurti laisvėje
Panaikinus priverstinį gydymą, A.Beras atsidurtų laisvėje.
„Kol kas prašysime teismo jam taikyti gydymą griežtojo režimo sąlygomis“, – tvirtino A.Kiuršinas. Toks režimas jam taikomas ir dabar.
Po kraupaus nusikaltimo A.Beras bendravo su gyvais likusiais vyresniaisiais vaikais – 6 metų berniuku ir 4 metų mergaite. Susitikimo metu jis buvo ramus.
Vaikžudys su buvusia sugyventine L.Cvilikaite, kuriai tragedijos naktį šakute subadė nugarą, po nusikaltimo nė karto nebendravo.
A.Beras vaikus į šulinį įmetė 2016 metų sausio 2-osios naktį savo valdoje Saviečių kaime (Kėdainių r.). Jis nuolat smurtavo šeimoje. Tragedija įvyko dėl vietos bendruomenės ir tarnybų neveiklumo – visi žinojo, kad girtuoklis bedarbis smurtauja šeimoje, bet niekas nesugebėjo ištraukti jos narių iš pavojingos aplinkos.
Praėjus keliems mėnesiams L.Cvilikaitė buvo nutverta sunkiai apgirtusi, jai buvo metams uždrausta auginti vyresniuosius vaikus. Pastarieji šiuo metu gyvena pas giminaičius Kaune, o jų motina susirado naują draugą – 35 metų Andrių Gerulį iš Jonavos rajono. Jie buvo išvykę uždarbiauti į Švediją, iš ten neseniai grįžo.
Kalbama, kad jie buvo meilužiai dar iki Saviečių tragedijos, kai L.Cvilikaitė gyveno pas A.Berą.
