Išklausius trejus metus laukto teismo sprendimo dėl kurhauzo medinės
dalies paėmimo valstybės nuosavybėn jos bendrasavininkas palangiškis
Gediminas Jacka užsipuolė posėdžių salėje buvusį Palangos merą Šarūną
Vaitkų ir jį apkaltino jo šeimai neleidus atstatyti jų sudegusio
pastato dalį.
Š.Vaitkus įrodinėjo, kad Jackų šeima visą laiką pati vengė imtis
atstatymo darbų, nors tai galėjo daryti kartu su mūrinę pastato dalį
naujam gyvenimui prikėlusia savivaldybe.
Vienas kitą melagiais išvadinę įsikarščiavę vyrai vos nesusikibo, kai
karštai argumentuodamas kažkuris oponentui nejučia sugriebė už rankovės.
Tokios aistros posėdžių salėje sukėlė keistas Palangos apylinkės teismo
sprendimas.
Bylą dėl palangiškių Jackų neprižiūrimos Palangos kurhauzo dalies
paėmimo valstybės nuosavybėn trejus metus nagrinėjusi teisėja Diana
Vercinskė išsisuko nepasakiusi nieko – buvo atmesti ir valstybę
atstovavusio Kultūros paveldo departamento (KPD) ieškiniai, ir Jackų
priešieškinys.
Paveldosaugininkai prašė teismo valstybės nuosavybėn paimti Jackų šeimai
priklausančią medinę pastato dalį, už ją atsakovams kompensuojant apie
10,1 tūkst. eurų.
Už neprižiūrėtai kultūros vertybei padarytą žalą KPD kartu paprašė iš
Jackų šeimos valstybės naudai priteisti apie 30,1 tūkst. eurų.
G.Jacka, žmona Virginija Jackienė ir trys jų dukros departamentui
pateikė priešieškinį, kuriuo už atimamą jiems priklausančią kurhauzo
dalį prašė iš valstybės priteisti apie 29,8 tūkst. eurų.
Bylą išnagrinėjusio teismo sprendimu, KPD neįrodė, kad medinę kurhauzo
dalį Jackų šeima prižiūrėjo netinkamai ir pareiškė, kad kultūros
vertybės nusavinimui pagrindų nepakako.
Dėl tos pačios priežasties atmestas ir Jackų priešieškinys. Teismo
manymu, Jackos nesugebėjo įrodyti, kad jų turtas sunyko dėl KPD kaltės,
šeimai priklausančią medinę dalį sunaikino 2002 metais kilęs gaisras,
kurio padarytos žalos atlyginimas yra išspręstas nuteisus kurhauzo
padegėjus.
Iš šios bylos praturtėjo tik valstybė, kuriai iš penkių Jackos šeimos
narių buvo priteista po beveik 256 eurus žyminio mokesčio.
Nors teismas medinę kurhauzo dalį paliko Jackoms, šeimos galva sprendimu
nebuvo patenkintas.
„Aš buvau įsitikinęs, kad dalies kurhauzo iš atimti negali, nes faktai
rodo, kad mums buvo neleidžiama atstatyti pastatą. Jei teismas būtų
priteisęs mūsų norimą kompensaciją, būtume sutikę su tokiu sprendimu.
Dabar jį skųsime“, – žadėjo G.Jacka.
Jis tvirtino esąs patekęs, lyg į uždarytą labirintą.
Anot G.Jackos, KPD neišduoda restauravimo sąlygų, nes jis nėra sudaręs
žemės nuomos sutarties. Nacionalinė žemės tarnyba jam nenuomoja žemės,
nes jo šeimai priklausanti kurhauzo dalis yra areštuotas. Areštas nėra
panaikintas, kol neišsispręs, ar medinė kurhauzo dalis bus paimta
valstybės nuosavybėn.
Toks sprendimas nepatenkino ir paveldosaugininkų.
„Trejus metus nagrinėti bylą. Tenkinant absurdiškus atsakovų
pageidavimus, ją vilkinti ir galų gale nepasakyti nieko? Man toks
teismo sprendimas yra mažų mažiausiai keistas.
Kaip gali būti neįrodyta pastato nepriežiūra. Tegu teisėja pasižiūri,
už medinės kurhauzo dalies tvoros, kas bėra likę iš kultūros vertybės“,
– teigė kurhauzo paėmimo byloje KPD atstovaujantis Arūnas Umbrasas.
Palangos meras Š.Vaitkus piktinosi G.Jackos elgesiu teisme.
„Projektuodami savo mūrinės dalies atstatymą jam siūlėme prisidėti ir
projektuoti viso pastato restauravimą kartu. Maža to, Kultūros paveldo
departamentas buvo sutikęs jam kompensuoti dalį išlaidų. Tačiau G.Jacka
šia proga nepasinaudojo.
Maža to, savivaldybei atstatant mūrinę dalį jis teismams skundė mūsų
veiksmus ir taip trukdė dirbti. Ar taip elgtųsi žmogus, siekiantis
kurhauzo, kaip kurorto simbolio atstatymo?
Dabar jis drįsta aiškinti, kaip norėjęs atstatyti pastatą ir kaip jam
kažkas neleido to padaryti?“, – priekaištavo Palangos meras.
˙
