Dviejų instancijų teismų visiškai išteisintiems pareigūnams nereikės pasirodyti Lietuvos Aukščiausiajam Teisme (LAT), nes teismas nusprendė nepriimti valstybinį kaltinimą byloje palaikiusio prokuroro Arūno Vereniaus kasacinio skundo. Jis neatitinka tokiam skundui teikiamų reikalavimų – nusprendė teismas.
Teismo nuomone, nors A.Verenius kasaciniame skunde teigė, kad tiek pirmosios instancijos teisme, tiek bylą nagrinėjant apeliacine tvarka buvo padaryta Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) pažeidimų, tačiau jis jų nepagrindė teisiniais argumentais.
„Iš kasacinio skundo matyti, kad prokuroras ginčija teismų sprendimus, tačiau savo nesutikimą grindžia vien įrodymų vertinimu. Nesutikimas su teismų išvadomis dėl veiklos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų pakankamumo ir vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas“, – rašoma LAT nutartyje.
Savo devyniolikos lapų skunde A.Verenius teigė, kad pareigūnus išteisinę teismai padarė esminių BPK pažeidimų: vertindami įrodymus suteikė prioritetą išteisintų pareigūnų veiksmus teisinantiems įrodymams, neanalizavo jų neatitikimo kitoms faktinėms aplinkybėms, baigiamuosiuose aktuose padarytos išvados paremtos neišsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, o apeliacinės instancijos teismas išsamiai nepatikrino skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumo ir teisėtumo tiek, kiek jis prašė savo apeliaciniame skunde.
Ši LAT nutartis yra neskundžiama.
Buvusį generalinio komisaro pavaduotoją V.Račkauską, buvusį Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotoją T.Ulpį ir biure dirbusius E.Damukaitį, V.Vitkovskį ir D.Sinkevičių į teisiamųjų suolą pasodino Drąsiaus Kedžio ir aštuonerių metų laisvės atėmimo bausme nuteisto Raimundo Ivanausko draugas Mindaugas Žalimas.
Garliavos istorijos įkarštyje jis pirma žurnalistams, o po to ir teisėsaugininkams papasakojo, kad likus mėnesiui iki žmogžudysčių Kaune buvo atėjęs į Policijos departamentą ir papasakojo apie D.Kedžio planus žudyti jam neįtikusius žmones.
M.Žalimo teigimu, pareigūnai į jo žodžius sureagavo tik po to, kai 2009 metų spalio 5 dieną buvo nušauti Jonas Furmanavičius ir Violeta Naruševičienė.
Vėliau paaiškėjo, kad M.Žalimo apsilankymą ir jo suteiktą informaciją pareigūnai nuslėpė nuo prokurorų, kurie tuo metu aiškinosi, ar J.Furmanavičius ir Andrius Ūsas tikrai tvirkino, o gal net ir prievartavo D.Kedžio ir Laimutės Stankūnaitės mažametę dukrą.
Teisme paaiškėjo, kad informaciją slėpė ir prokuratūra. Jie nepasakė paregūnams, kad pas juos buvo apsilankiusi L.Stankūnaitė su V.Naruševičiene, kurios skundėsi, kad D.Kedys grasina jas nužudyti.
Išteisintų pareigūnų teigimu, jei jie būtų žinoję šią aplinkybę, į M.Žalimo žodžius būtų kreipę daugiau dėmesio ir būtų padarę viską, kad D.Kedys negalėtų įgyvendinti savo kruvino keršto.
„Jis kalbėjo kaip per pilnatį, jo pasakojimas buvo suveltas“, – M.Žalimo liudijimus teisme menkino pareigūnai.
Šiais jų žodžiais teismai patikėjo. 2014 metų gruodžio 5 dieną Vilniaus miesto apylinkės, o 2016 metų gegužės 23 dieną ir Vilniaus apygardos teismas visus penkis pareigūnus išteisino dėl jiems inkriminuotų nusikaltimų, o M.Žalimo parodymus pavadino beverčiais.
„Negalima teigti, kad jie piktnaudžiavo tarnyba ar neatliko savo pareigų, nes po M.Žalimo pateiktos informacijos kreipėsi į prokuratūrą prašydami sekti D.Kedį, klausėsi jo pokalbių, nors jis ir jo dukra tuo metu buvo pripažinti nukentėjusiais pedofilijos byloje“, – skelbiama Vilniaus apygardos teismo nutartyje.
Teismas konstatavo, kad nors ir nebuvo atlikti visi reikiami veiksmai, bet tai nereiškia, kad pareigūnai siekė pakenkti tyrimui.
„Pagaliau įvyko tai, kas turėjo įvykti. Pagal visą bylos preambulę, tyrimo eigą, ši nutartis buvo neišvengiama ir dėsninga“, – po palankios nutarties paskelbimo žurnalistams sakė V.Račkauskas.
M.Žalimas į Vilniaus apygardos teismo nutartį reagavo ne taip linksmai, kaip V.Račkauskas ir jo buvę kolegos.
„Aš jau nieko nemąstau, bet klausimų turiu vis dar daug. Kodėl jie mane nuo prokurorų slėpė net tada, kai buvo pradėtas tirti Vaido Milinio nužudymas? Juk aš jiems ne draugas? Kodėl jie prokurorams nepasakė, kad buvau pas juos iki žmogžudysčių? Kodėl reikėjo mane slėpti?
Kodėl T.Ulpis iškart po mano parodymų puolė bendradarbiauti su prokuratūra ir tik po to pakeitė savo parodymų? Kodėl jie išėjo į pensiją, jei nekalti? Kodėl V.Vitkovskis pradėjus ikiteisminį tyrimą norėjo nužudytis „, – portalui lrytas.lt tąkart kalbėjo M.Žalimas.
