Su nužudytu pareigūnu L.Šimkumi atsisveikino minia žmonių, kurie nešė baltų gėlių puokštes. Prie velionio karsto budėjo garbės sargyba – keturi uniformuoti pareigūnai.
Ant tarnyboje kritusio pareigūno, kai su juo atsisveikino artimieji ir kolegos, karsto buvo užtiesta Lietuvos trispalvė.
Kodėl nepanaudojo ginklų?
Tragedija įvyko, kai pagalbos į policiją dėl namuose įsisiautėjusio sūnaus, peiliu sužalojusio šunį, penktadienio vakare kreipėsi Telšių rajono Tryškių miestelyje gyvenančio 26 metų Artūro Noreikos motina.
Į įvykio vietą buvo išsiųstas arčiausiai patruliavęs ekipažas: 15 metų darbo stažą turintis kelių policininkas L.Šimkus ir trečius metus policijoje dirbanti jo porininkė.
Patruliai turėjo šaunamuosius ginklus, elektros impulsinius prietaisas „Taser“, neperšaunamąsias liemenes, antrankius ir kitų specialiųjų priemonių.
Nors A.Noreika elgėsi agresyviai, pareigūnai šaunamųjų ginklų nepanaudojo, o nusprendė smurtautoją paveikti elektros impulsu.
Tačiau elektrošokas užpuoliko nepaveikė. Dabar bus aiškinamasi, ar pareigūnas netinkamai jį panaudojo, ar prietaisas nesuveikė.
Per grumtynes A.Noreika išsitraukė peilį ir dūrė juo policininkui į kaklą.
Mirtiną smūgį gavęs patrulis dar apie 30 metrų vijosi įtariamąjį, kol susmuko pievoje ir netrukus mirė.
Pasprukusį A.Noreiką netrukus sulaikė kiti suskubę policininkai. Prieš įtariamąjį buvo panaudotas elektrošokas „Taser“. Šįkart jis pakirto bėglį.
Taikėsi durti pareigūnei?
„Šoko ištikta policininkė vis kartojo, kad užpuolikas norėjo durti jai, tačiau sutrukdė jos porininkas.
Nebegyvas policininkas gulėjo pievoje, o sulaikytas ir į policijos automobilį uždarytas žudikas keikėsi ir įnirtingai trypė kojomis“, – „Lietuvos rytui“ pasakojo policijos pareigūno nužudymu pasibaigusią dramą matę Tryškių gyventojai 82 metų Eufrazinija ir 78 metų Adomas Najuliai.
Sutuoktinių namas stovi netoli trobos, kurioje kartu su motina ir paaugliu broliu gyvena policininko žudikas A.Noreika.
Pamatė policijos automobilį
Penktadienį E.ir A.Najuliai pamatė, kaip į kaimynų sodybą įsuka policijos automobilis.
„Po to išvydau iš už namo kampo išbėgantį policininką, kuris mojavo rankomis ir sprunkančiam Artūrui šaukė: „Kur mauni?“
Policininkas lyg ir nutvėrė bėglį už rankos. O po to nebeliko jų nė vieno.
Tik vėliau pamatėme, kad Artūras skuodžia šalin, o policininkas guli parkritęs ant pievos.
Iš pradžių dar pasvarstėme, kuo Artūras policininkui taip skaudžiai užtvojo, kad jis nesikelia.
Tada išgirdome policininkės klyksmą. Ji šaukė, kad nebėra pulso“, – pasakojo A.Najulis.
Nenurimo ir sulaikytas
Į kiemą išbėgę pensininkai girdėjo policininkę kalbant, kad A.Noreika norėjo ją pulti, tačiau porininkas suskubo į pagalbą ir susigrūmė su užpuoliku.
Policininką mirtinai sužalojusio bėglio vytis suskato keli į įvykio vietą atskubėję policijos pareigūnų ekipažai.
„Lauke dar buvo girdėti, kaip bėglį besivejantys policininkai jam šaukė: „Kur bėgi, žalty, užmušim.“
Sučiuptas ir į įvykio vietą atvežtas A.Noreika nenustygo vietoje.
Nors jo rankos buvo surištos, jis vis tiek muistėsi mašinoje, trypė kojomis ir laidė keiksmažodžius“, – sakė kraupaus įvykio liudininkais tapę E.ir A.Najuliai.
Bus tiriama psichika
Sulaikytam A.Noreikai buvo nustatytas 0,21 promilės girtumas, paimti mėginiai ir dėl galimo kvaišalų vartojimo.
Kilus abejonių dėl sulaikytojo psichikos būklės, jis šeštadienį buvo išvežtas į Klaipėdą, kad jį apžiūrėtų medikai.
Neabejojama, kad per ikiteisminį tyrimą A.Noreikai bus paskirta ir stacionari psichiatrijos ekspertizė.
Slėpėsi lauko tualete
„A.Noreikos mama Taida – puiki, darbšti moteris. Dirbdama siuvėja ji viena išaugino du sūnus, o dabar augina trečiąjį, kuris dar yra paauglys.
Vyresnysis Taidos sūnus sukūrė šeimą ir išvyko gyventi į užsienį.
O štai Artūras yra nelabai prognozuojamas. Nors motina juo nesiskųsdavo, policija dažnai važiuodavo į jų namus.
Keisto būdo tas Artūras. Gal jo nuotaika ir nuo mėnulio fazių priklausydavo.
Mums jis nieko blogo nepadarė, negrasindavo, o va kaime apie jį visokių kalbų teko girdėti“, – pasakojo A.Najulienė.
Prieš kurį laiką vaikinas, nuo mažens garsėjęs kaip padauža, buvo pradingęs.
Paaiškėjo, kad jis kelioms savaitėms išvyko į Norvegiją.
Najuliai buvo girdėję kalbų, kad jų kaimynas vagiliauja, bet iš jų pačių kiemo niekas nebuvo dingę.
Pensininkai prisiminė, kad pavasarį dar kartą čia atvykę policijos pareigūnai bandė sučiupti A.Noreiką.
„Tada jis nuo policininkų sugebėjo pasprukti ir pasislėpė mūsų lauko tualete. Ten jį po kurio laiko ir užtiko policininkai“, – prisiminė A.Najulis.
Pagrasino nušauti kaimynę
Kad kaimo keistuoliu laikytas A.Noreika galėjo turėti rimtų psichologinių problemų ar netgi sirgti psichikos liga, Tryškių gyventojai atvirai prakalbo tik po šį miestelį sukrėtusios tragedijos.
Nemažai kalbintų žmonių tvirtino vengę šio uždaro, ūmaus būdo vyro ar netgi jo bijoję.
„A.Noreikos čia visi privengė. Jis mėgo prie visų kabinėtis, o žmonės jam nuolaidžiavo. Niekas nenorėjo su juo veltis į konfliktą. Buvo kalbama, kad Kuisys kišenėje visada nešiojasi peilį“, – sakė Tryškių centre „Lietuvos ryto“ pakalbinta mergina.
Gero žodžio apie A.Noreiką nepasakė ir artimiausia jo kaimynė Zita Petrauskienė: „Dar liepos pradžioje jis mane nei iš šio, nei iš to pagrasino nušauti.
Praeidamas pro šalį jis piktai išrėžė: „Žydai, visus iššaudysiu.“ Nors tokių grasinimų išsigandau, pasistengiau to neparodyti.
Tačiau jis praeidamas pro šalį toliau man pagrasindavo, o aš stengiausi nekreipti dėmesio. Galiausiai nusprendžiau, kad laikas ką nors daryti.
Ketinau parašyti pareiškimą policijai, tačiau pirmiausia pakalbėjau su Artūro motina. Išklausiusi manęs ji prisipažino, kad su sūnumi nebesusitvarko.
Aš tada ją perspėjau, kad nuolaidžiaudama sūnui nuo jo gali nukentėti ir pati.“
Negailėjo gerų žodžių
„Apie nužudytąjį galiu kalbėti tik teigiamai.
Tai buvo tvirtas, sąžiningas, principingas pareigūnas, į kurį galėjo lygiuotis kiti, kuris negailėjo patarimų kolegoms ir buvo geras pavyzdys jaunesniems pareigūnams.
Jis buvo vertinamas ir savo kolegų bei vadovybės. Liudas taip pat turėjo gerą humoro jausmą.
Taip apie šį pareigūną kalbu ne todėl, kad apie mirusįjį sakomi tik geri žodžiai.
Taip apie Liudą galėjau atsiliepti ir jam esant gyvam“, – sakė pavaldinio žūties sukrėstas Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato AVPK viršininkas Remigijus Rudminas.
Gerų žodžių L.Šimkui, su žmona auginusiam du vaikus, negailėjo ir jo tiesioginis viršininkas Telšių AVPK Kelių patrulių būrio vadas Jonas Siebas: „Man labai sunku apie Liudą kalbėti būtuoju laiku.
Jis buvo labai pareigingas darbuotojas, užduotims pasirengdavo atsakingai, į darbą visada ateidavo keliolika minučių anksčiau, kad spėtų pasiruošti budėjimui, visada pasižymėjo punktualumu.
Liudas buvo optimistas, į darbą ateidavo su šypsena, šypsodavosi netgi tada, kai jam kas nors nesisekdavo. Ta Liudo šypsena ir juokai pakeldavo nuotaiką ir kolegoms.“
Sugebėdavo rasti išeiti
15 metų policijai atidavęs L.Šimkus buvo ne kartą patekęs į keblią padėtį, bet visada sugebėdavo rasti išeitį.
„Panaši situaciją buvo ir prieš keletą metų.
Tada Liudas patruliavo su mažai patirties turinčia jauna policininke.
Sustabytas Kelių eismo taisyklių pažeidėjas netikėtai ėmė priešintis.
L.Šimkus su pažeidėju susigrūmė, o tai išvydusi jauna jo porininkė sutriko. Tada Liudui pavyko įveikti priešininką ir uždėti jam atrankius.
Pamenu, kad pareigūnas nesupyko ant sutrikusios porininkės, o ramiai paaiškino, kaip ir ką ji turėjo daryti.
Liudas buvo puikus mokytojas. Jis visada sugebėdavo rasti išeitį. Taip buvo iki to nelemto įvykio penktadienį“, – atsidusęs ištarė gerai savo pavaldinį pažinojęs J.Siebas.
Norėjo atsiprašyti dėl šuns
Sekmadienį A.Noreika, anksčiau dėl vagysčių teistas Vokietijoje ir Didžiojoje Britanijoje, buvo atvežtas į Telšių teismą.
Išvydęs žurnalistus įtariamasis nuleido galvą, o pasodintas į teismo salės narvą ėmė veidą dangstytis rankomis.
Po kurio laiko graudintis pradėjęs įtariamasis ėmė keiktis ir pareiškė: „Aš jo nenužudžiau. Kitas nužudė.“
Vėliau keiksmus pakeitė juokas. Galiausiai A.Noreika liovėsi dengtis veidą ir pažvelgęs į žurnalistus paklausė: „Ar įrašinėjate? Noriu mamos atsiprašyti dėl šuns.“
A.Noreikos motina pagalbos kreipėsi po to, kai įsisiautėjęs sūnus peiliu sužalojo šunį.
A.Noreika, kuriam pareikšti įtarimai dėl tyčinio nužudymo, dėl smurto artimoje aplinkoje ir dėl pasipriešinimo policijos pareigūnui, suimtas trims mėnesiams.
„Įtariamasis iš dalies prisipažino ir davė parodymus. Tačiau jis tvirtino dūręs peiliu policininkui ne į kaklą, o į kitą kūno vietą“, – sakė prokurorė Asta Mickevičiūtė.
Jaunas bedarbis vengdavo darbo
Jonas Buivydas
Tryškių seniūnas
„A.Noreika, kaip ir pusė Lietuvos, gaudavo pašalpas, tačiau atidirbdavo už jas labai nenoriai.
Jaunuolis buvo keisto būdo, tingus, daug apie save nepasakodavo. Man tekdavo gana dažnai su A.Noreika bendrauti dėl viešųjų darbų, tačiau niekada nekrito į akis, kad jis būtų agresyvus, įžūliai elgtųsi.
Negirdėjau, kad jaunas vyras anksčiau būtų smurtavęs prieš motiną ar brolį, su kuriuo kartu gyveno.
Esu girdėjęs, kad aukšto ūgio jaunuolį mėgo miestelio merginos – jis esą gyveno su viena moterimi, tačiau išsiskyrė, o vėliau susuko lizdą su kita.
Vietos gyventojai atkreipė dėmesį, jog jaunuolis nuolat vaikščiodavo apsiblausęs: žmonės įtarė, kad jis ne tik išgerdavo, bet ir vartojo narkotikus.
Tik gerą žodį galiu pasakyti apie Tryškių siuvykloje dirbančią A.Noreikos motiną – tai labai padori, tvarkinga, gero būdo moteris.“
