Į ribines situacijas darbo metu yra patekęs ne vienas pareigūnas, o ši situacija byloja, kad nuo pavojingo poveikio nėra apsaugoti net ir tie, kurie sulaikydami įtariamuosius ar dirbdami kelyje veikia pagal nustatytą metodiką“, – portalui lrytas.lt sakė Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) viršininkas Remigijus Rudminas.
Skaudi žinia pasiekė atostogų metu
Žinia apie pavaldinio Kelių policijos patrulio Liudo Šimkaus žūtį Telšių AVPK viršininką užklupo atostogų metu.
„Ši žinia mane pasiekė namuose. Telefono ekrane išvydęs, kad man skambina iš komisariato operatyvaus valdymo skyriaus, supratau, kad žinia neeilinė. Tačiau negalėjau nė numanyti, kad ši žinia bus tokia skaudi“, – sakė R.Rudminas.
Kas nutiko, kad eilinis sulaikymas baigėsi pareigūno žūtimi, pasak Telšių AVPK viršininko, bus galima atsakyti atlikus įvykio tyrimą, tarnybinį patikrinimą.
Situacija nebuvo išskirtinė
„Ta situacija nebuvo išskirtinė. Mūsų darbe buvo pasitaikę ir žymiai sudėtingesnių sulaikymų.
Į įvykio vietą vykęs pareigūnas buvo patyręs, tačiau galiu pakartoti, kad net idealiai atliekant šią procedūrą pareigūnas nėra apsaugotas nuo nelaimės.
Tai, kad įtariamasis netrukus buvo sulaikytas į įvykio vietą atskubėjusių L.Šimkaus kolegų, rodo jų profesionalumą“, – sakė R.Rudminas.
Portalo lrytas.lt žiniomis, į įvykio vietą atskubėję ir bėglio paiešką pradėję pareigūnai jau žinojo, kad jų kolega yra nebegyvas, tačiau įtariamasis buvo sulaikytas jo nesužalojus.
Eletrošokas įtariamojo nepaveikė?
Sulaikant bėglį pareigūnai panaudojo eletrošoką.
Pirminiais duomenimis, elektros impulsiniu prietaisu „Taser“ savo namo kieme siautėti pradėjusį 26 metų Artūrą Noreiką bandė sutramdyti ir su kolege čia pirmas suskubęs kelių policijos patrulis L.Šimkus.
Tačiau dėl kol kas nežinomų priežasčių eletrošokas tąkart A.Noreikos nepaveikė – vyras susigrūmė su policininku ir mirtinai jį sužalojo peiliu.
Suteikė psichologinę pagalbą
Pagerbiant žuvusį kolegą Telšių AVPK penktadienio vakarą buvo uždegta žvakutė. Per naktį degusi žvakutė ryte buvo užgesinta – tai padaryta gavus psichologo patarimą.
„Žuvusį kolegą mes pagerbsime gedulo namuose ir per laidotuves“, – sakė R.Rudminas.
Telšių AVPK viršininko teigimu, psichologo pagalba iškart buvo suteikta tik įvykio vietoje buvusiai ir kolegos žūtį mačiusiai L.Šimkaus porininkei.
Esant būtinybei psichologinė pagalba bus suteikta ir kitiems L.Šimkų pažinojusiems pareigūnams.
Viršininkas negailėjo gerų žodžių
„Apie nužudytą pareigūną galiu kalbėti tik teigiamai.
Tai buvo tvirtas, sąžiningas, principingas pareigūnas, į kurį galėjo lygiuotis kiti, kuris negailėjo patarimų savo kolegoms ir buvo geru pavyzdžiu jaunesniems pareigūnams.
Jis buvo vertinamas ir savo kolegų ir vadovybės. Liudas taip pat turėjo gerą humoro jausmą.
Taip apie šį pareigūną kalbu ne todėl, kad apie mirusįjį sakomi tik geri žodžiai. Taip apie Liudą galėjau atsiliepti ir jam esant gyvam“, – sakė pavaldinio žūties sukrėstas R.Rudminas.
Pakeldavo nuotaiką ir kolegoms
Gerų žodžių L.Šimkui negailėjo ir jo tiesioginis viršininkas Telšių AVPK Kelių policijos skyriaus, Kelių patrulių būrio vadas Jonas Siebas.
„Man labai sunku apie Liudą kalbėti būtuoju laiku. Jis buvo labai pareigingas darbuotojas, užduotims pasirengdavo atsakingai, į darbą visada ateidavo keliolika minučių anksčiau, kad spėtų pasiruošti budėjimui, visada pasižymėjo punktualumu.
Liudas turėjo gera humoro jausmą, jis buvo optimistas, į darbą ateidavo su šypsena, šypsodavosi netgi tada, kai jam kas nors nesisekdavo. Ta Liudo šypsena ir jo juokai pakeldavo nuotaiką ir kolegoms.
Į tarnybą atsivesdavo ir vaikus
Liudas turėjo pedagoginių gabumų, todėl jam stažuotei patikėdavome jaunesnius kolegas, kuriuos jis išmokydavo ne tik profesijos subtilumų, bet ir patardavo, kaip elgtis su pažeidėjais, kaip su jais mandagiai kalbėti“, – sakė J.Siebas.
Gerai savo pavaldinį pažinojęs J.Siebas sakė, kad jis labai rūpinosi šeima, laisvalaikiu į tarnybą atsivesdavo ir savo atžalas.
Laisvalaikį L.Šimkus skirdavo informacinėms technologijoms. „Apie kompiuterius Liudas išmanė kaip tikras šios srities profesionalas“, – sakė L.Siebas.
Buvo patekęs į panašią situaciją
Penkiolika metų policijai atidavęs L.Šimkus, pasak jo viršininko buvo ne kartą patekęs ir į keblesnę padėtį, bet visada sugebėdavo rasti išeitį.
„Į panašią situaciją Liudas buvo patekęs ir prieš keletą metų. Jis tada patruliavo su mažai patirties turinčia jauna policininke. Sustabdžius kelių eismo taisyklių pažeidėją, šis netikėtai ėmė priešintis. Liudas su pažeidėju susigrūmė, o tai išvydusi jauna jo porininkė sutriko. Tada Liudui pavyko įveikti priešininką ir uždėti jam atrankius.
Pamenu, kad tada Liudas ant sutrikusios porininkės nesupyko, o ramiai jai paaiškino, kaip ji turėjo elgtis ir ką daryti.
Liudas buvo puikus mokytojas. Jis visada sugebėdavo rasti išeitį.
Sugebėjo ją rasti iki to nelemto įvykio penktadienį...“, – atsidusęs ištarė gerai šį savo pavaldinį pažinojęs J.Siebas.
Sulaukė paramos iš kolegės
Tiesa, dėti lygybės ženklą tarp šios prieš kelerius metus L.Šimkui nutikusios situacijos ir tos, kuri jam baigėsi tragiškai negalima ne tik dėl skirtingų pasekmių, bet ir dėl porininkės veiksmų.
Jei prieš kelerius metus su L.Šimkumi budėjusi jauna policininkė patekusi į sudėtingą situaciją sutriko, tai dabartinė patrulio porininkė elgėsi taip, kaip tokiose situacijose reikia elgtis pagal nustatytą pareigūnų darbo metodiką.
„Sulaikant smurtavusį vyrą aktyvius veiksmus naudojo abu pareigūnai – tiek žuvęs patrulis, tiek jo kolegė.
Jie elgėsi idealiai kaip priklausė pagal šią situaciją. Tačiau vertindami situaciją, pareigūnai nematė, kad sulaikomas pilietis turi pasislėpęs nedidelį peilį“, – sakė pirminę informaciją apie A.Noreikos sulaikymą išanalizavęs Telšių AVPK viršininkas R.Rudminas.
Žūties vietoje uždegė žvakes
Gyvybę paaukojusį policininką pagerbė ir paprasti Tryškių miestelio žmonės.
Vietoje, kur užgeso užpuoliką sutramdyti mėginusio L.Šimkaus gyvybė, jau kitą dieną degė žvakutės, čia buvo padėta ir gėlių puokštė.
Kartu su anūku žvakučių uždegti atėjusi Tryškių gyventoja Irena Lemežienė sakė, kad jai labai gaila šio jauno pareigūno, o ypač – našlaičiais likusių jo vaikų.
„Niekada nebūčiau pagalvojusi, kad taip galėjo nutikti. A.Noreiką pažinojau iš matymo. Jis man nieko blogo nebuvo padaręs, praeidamas pasisveikindavo. Jo mama – tyli, rami, darbšti moteris.
Tiesa, matydavau, kad į jų kiemą vis užsuka policija, bet motina sūnumi nesiskųsdavo, o ir triukšmo ten nesigirdėdavo.
Kodėl visa tai nutiko? Kur čia priežastis? Atsakymų į šiuos klausimus aš nerandu“, – svarstė pareigūno žūties vietoje žvakių uždegti atėjusi moteris.
