Tuo metu Lenkijos kapitalo naftos koncerno „Orlen Lietuva“,
kuriam priklauso terminalas, atstovai nekomentuoja, ar pastebėjo
šalia tanklaivio plaukiojančią jachtą ir ar kaip nors reagavo.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Pakrančių apsaugos
rinktinės vado pavaduotojas Stasys Rožnys BNS sako, kad Lietuvos
jūrinę sieną kirtusios jachtos pasieniečiai nepastebėjo dėl per
senų naudojamų radarų.
„Technika jau yra ne pirmos jaunystės ir oro sąlygos,
plaukiojimo priemonių lygis, paros metas, įjungtos sistemos lemia,
ar mes ją pastebėsime. Čia žmogiškojo faktoriaus iš esmės
nėra“, – BNS sakė S.Rožnys.
Jie teigė, kad pasieniečiai ir kariuomenė turi atskirus radarus
ir stebi kiek skirtingus vandenis. Tačiau abejų tarnybų radarai yra
integruoti ir tiek VSAT, tiek kariuomenė gali matyti vienas kito
fiksuojamus duomenis.
Pasak S.Rožnio, kariuomenės radaruose jachtos taip pat nebuvo
matyti.
Tą patvirtino ir Karinių jūrų pajėgų atstovas.
„Nes buvo blogas oras“, – BNS sakė vyresnysis seržantas
Audrius Vitkauskas.
Jis teigė, kad tanklaivis ir jachta nesusidūrė stipriai.
Savo ruožtu „Orlen Lietuvos“ nekomentavo, ar jų samdoma
saugos bendrovė pastebėjo ir kažkaip reagavo į prie tanklaivio
priartėjusią jachtą.
„Būtingės terminalo akvatorijos saugumas yra užtikrinamas
bendradarbiaujant su Lietuvos kariuomene, Valstybės sienos apsaugos
tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Taip
pat, dirbame su profesionaliais rangovais, kurie užtikrina objekto
saugumą naudojant radarų ir vaizdo stebėjimo sistemas ir fizinę
objekto apsaugą“, – rašoma „Orlen Lietuvos“ BNS pateiktame
atsakyme.
Atsitrenkusi į tanklaivį jachta nuplaukė Klaipėdos link ir
bandė švartuotis Klaipėdos uoste, tačiau jai nepavyko to padaryti
iš pirmo karto.
Jachtai plaukiant link Klaipėdos ją pastebėjo pasieniečių
radarai. Šalia Klaipėdos uosto jachta buvo sustabdyta, o jos
buriuotoją atlydėjus prie krantinės jam buvo nustatytas 1,5
promilės girtumas.
Pagal 2014 metais priimtą energetikos ministro įsakymą,
Būtingės naftos terminalui taikomas antrasis fizinės saugos lygis.
Jis taikomas vidutinės rizikos objektams.
Šiuose objektuose turi būti įrengta apsaugos sistema,
leidžianti aptikti ir įvertinti pašalinių objektų įsibrovimą
iš išorės bei operatyviai reaguoti į pavojaus signalus. Objekto
saugumui užtikrinti gali būti naudojama perimetrinė tvora, apsaugos
signalizacija, elektroninė įeigos kontrolės sistema ir vaizdo
stebėjimo sistema. Į apsaugos sistemos pavojaus signalus turi
reaguoti apsaugos darbuotojai ar kiti nuolat budintys darbuotojai.
