Šis veikėjas buvo kaltintas dėl neatsargumo neatlikęs arba netinkamai atlikęs savo pareigas. Šiaulių apygardos prokuratūros pateiktame kaltinamajame akte teigta, jog dėl to per 2012-2014 m. valstybė, fiziniai ir juridiniai asmenys patyrė per 0,3 milijono eurų žalos.
Bet bylą nagrinėjusi teisėja Astra Karpytė nusprendė, kad K.Petraitis jam inkriminuoto nusikaltimo nepadarė, todėl teisiamąjį išteisino. Valstybės kaltintojas buvo prašęs teisiamąjį nubausti 40 MGL (per 1,5 tūkst. eurų) bauda.
„Motyvų negirdėjau, todėl reikia pirmiausia su jais susipažinti. Tada nuspręsime, ar teiksime skundą aukštesnės instancijos teismui“, – sakė nuostabos neslėpęs Šiaulių apygardos prokuroras Ričardas Bendikas.
Buvo itin dosnūs sau
Per vos savaitę trukusį mėgėjišką renginį organizatoriai sugebėjo ištaškyti beveik 1,94 milijono eurų, nors oficialiai patvirtinta sąmata buvo kone 0,6 mln. eurų mažesnė. Per ikiteisminį tyrimą išsiaiškinta, kad sąmata padidinta be steigėjų leidimo.
Daugiausia pinigų organizatoriai išleido savo reikmėms. Atlyginimams ištaškyta beveik 0,3 mln. litų, per 0,24 mln. eurų atseikėta už renginių organizavimą, per 0,23 mln. eurų – už nuomą.
Iš biudžeto dotuojamos viešosios įstaigos vadovai buvo labai dosnūs sau – darbuotojams buvo mokamos ne tik solidžios algos, bet ir 580-1160 eurų priedai.
Pavyzdžiui, 2012 m. vien K.Petraičio paslaugos mokesčių mokėtojams kainavo per 31,3 tūkst. eurų.
Bylinėjosi ir su statybininkais
Šioje baudžiamojoje byloje civilinių ieškinių nebuvo pateikta. Jie nagrinėjami Šiaulių apygardos teisme.
Į tą patį tesimą buvo atkeliavęs ir bankrutavusios įmonės „Ledora“ ieškinys.
Ši bendrovė prieš pat TAFISA žaidynes pastatė K.Petraičiui priklausantį didžiulį Rimuošės dvaru pavadintą kaimo turizmo kompleksą.
Visą gyvenimą valdininko kėdę trynęs K.Petraitis sakė gavęs 200 tūkstančių eurų europinę paramą, o trūkstamus pasiskolinęs iš banko.
Rimuošės dvarą stačiusi įmonė neatgavo pinigų, todėl bankrutavo. Šiaulių apygardos teismui yra pateiktas per 250 tūkstančių eurų ieškinys.
K.Petraitis savo ruožtu statybininkus buvo išvadinęs brokdariais – neva pinigų nesumoka, nes padaryta broko. Už šią žalą jis teismui buvo pateikęs 119 tūkstančių eurų priešieškinį.
Prezidentė į renginį neatvyko
Planas surengti mažai kam sporto pasaulyje žinomas TAFISA žaidynes kilo keliems fukcionieriams su K.Petraičiu ir Gintautu Vileita priešakyje.
Jie netgi įtikino prezidentę Dalią Grybauskaitę tapti žaidynių globėja. Tiesa, nuvilnijus skandalų virtinei ji žaidynėse taip ir nepasirodė.
Sporto funkcionieriai šioms žaidynėms iš valstybės biudžeto siekė numelžti net 13,6 mln. eurų. Įtikinta, jog TAFISA organizacijai reikia sumokėti 0,32 milijono eurų vien už licenciją. Per ankstesnes žaidynes apie tokį mokestį neteko girdėti.
Žaidynių organizatoriai buvo surengę ir repeticiją – 2011 m. gegužę Šiaulių arenoje įvyko skambiu antrųjų Europos žaidynių festivaliu pavadintas renginys, kurį rengė K.Petraitis ir G.Vileita.
Repeticija buvo įspūdinga – kad dalyvių atrodytų daugiau, skirtingose sporto šakose varžėsi tie patys imtynininkai, o kovas stebėjo išgertuvėmis tvoskiantys rusakalbiai treneriai.
Kai kurios varžybos netgi pavadintos Europos čempionatu. Tai paaiškino Rytų šalių delegacijų lankstymąsi prieš organizatorius – namo sugrįžę vadinamieji Europos čempionai ir federacijos gavo dosnias premijas.
Šioms žaidynėms rengėjai kaulijo iš valstybės biudžeto beveik 90 tūkstančių eurų, bet gavo dešimt kartų mažesnę sumą.
