Ar paaiškėjęs anonimo melas padės nuteistąjam ?

Būtent tokią versiją Aukščiausiame teisme išnagrinėtoje byloje iškėlė dėl šios žmogžudystės nuteisto buvusio garsaus sportininko Jono Dambrausko advokatas Aidas Mažeika.

Ikiteisminio tyrimo metu ir dviejų instancijų teismuose anoniminis liudytojas liudijo, kad po žmogžudystės vienoje kavinėje buvo susitikęs su savo senu pažįstamu J.Dambrausku, kuris jam ir prisipažino pats savo rankomis nudūręs žmogų.

Šis liudijimas tapo bene vieninteliu tiesioginiu J.Dambrausko kaltės įrodymu. Tuo tarpu buvęs sportininkas, kuriam 1995 metais Vytautas Landsbergis įteikė medalį už parlamento gynybą, teigia jokiam savo pažįstamam nepasakojęs, jog pats nužudė advokatą ir tvirtino, jog tik buvo paprašęs savo bičiulio Arūno Gumuliausko primušti S.Novikovą.

Anoniminio liudytojo parodymai buvo laikomi bene svarbiausiais byloje. Šis liudytojas tvirtino, jog 2011 metų vasarą kavinėje verslo reikalais sutiktas J.Dambrauskas jam smulkiai papasakojo visas žmogžudystės detales. Minėjo, kad žmogžudystė buvo įvykdyta dėl laidojimo verslo reikalų, o nužudytas žmogus -- neeilinė asmenybė. Net atskleidė tokią asmenišką detalę, jog planavo už 650 tūkstančių litų parduoti namą ir už šiuos pinigus pirkti laidojimo įmonės akcijų.

Nors, anot liudytojo, jo bičiulis nepaminėjo, jog nužudė konkrečiai advokatą S.Novikovą, tačiau buvo galima suprasti, jog auka buvo būtent jis.

„Ką konkrečiai nudūrė, J.Dambrauskas neminėjo, minėjo tik faktą, kad nudūrė. „Nudūriau žmogų ir tiek, čia jo žodžiai“,-- teisme kalbėjo anoniminis liudytojas.

Tačiau advokatų apklausinėjamas anonimas netikėtai išsidavė. Teisme papasakojęs, kad su J.Dambrausku buvo verslo reikalais susitikęs vienoje kavinėje, dar akcentavo ir vieną pokalbio detalę -tai, jog buvęs boksininkas guodėsi kvailai pasielgęs, jog apie savo įvykdytą žmogžudystę pasipasakojo ir policijos pareigūnams.

„Jis sakė, kad dabar keis parodymus – tvirtins, jog nužudė koks nors baikeris – tegul jo ieško kur nors Meksikoje“,- pokalbį atpasakojo anonimas.

Tačiau tokią detalę anonimas iš J.Dambrausko galėjo išgirsti tik areštinėje, o ne kavinėje per verslo pietus. Mat tik 2011 metų birželio 16 dieną neoficialiai bendraudamas su operatyvininkais J.Dambrauskas papasakojo nudūręs S.Novikovą, o jau po keturių dienų oficialiai, dalyvaujant gynėjui, ėmė tvirtinti, kad advokatą nužudė pažįstamas baikeris. Visą tą laiką J.Dambrauskas buvo uždarytas areštinėje.

„ Arba areštinėje suimtiems asmenims yra organizuojami verslo pietūs su aptarnaujančiais padavėjais, arba liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas, įžūliai meluoja“,- teigė J.Dambrausko gynėjas Aidas Mažeika, pats dar visai neseniai dirbęs generalinės prokuratūros prokuroru.

Advokatas samprotavo, kad greičiausiai anoniminis liudytojas galėjo būti policijos agentas, specialiai uždarytas į areštinė.

„Tačiau tuomet tokie parodymai yra neteisėti, nes tai prilygsta apklausai, kai neužtikrinamos įtariamojo teisės bei gynėjo dalyvavimas“,- sakė A.Mažeika.

Advokato nuomone, net ir paaiškėjus, jog anoniminis liudytojas nebuvo policijos agentas, teismai privalo tokius parodymus tikrinti ypač atidžiai ir kruopščiai. Tai baudžiamąsias bylas nagrinėjantiems teismams yra nurodęs ir Europos Žmogaus teisių teismas.

J.Dambrauskas buvo sulaikytas neužilgo po to, kai 2011 metų birželio 1 dieną buvo nužudytas S.Novikovas.

Tada į areštinę pas jį nuolat užsukdavo nusikaltimą išaiškinęs tuometis Vilniaus organizuotų nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovas Ernestas Jurkonis ir prokuroras Paulius Jablonskas.

Per neoficialius pokalbius vyko savotiškos derybos – J.Dambrauskas bandė išsireikalauti sau švelnesnės bausmės už tai, kad prisipažins įvykdęs nusikaltimą.

„Viską gi pasakysiu ir viską įrodysiu aš normaliai, Ernestai, ką galite pasiūlyti ? Ką galima ten išstenėt, nužudyti nenorėjau, tik pagąsdinti, ką galit, ką reikia daryti ? Ką galima tikėtis iš jūsų pagalbos“,-- pareigūnams areštinėje kalbėjo J.Dambrauskas.

Po tokio pokalbio su įtariamuoju, kuris buvo slapta įrašinėjamas, pareigūnai ėmė spausti, kad J.Dambrauskas prisipažintų ir per ofiacialą apklausą, dalyvaujant advokatui.

Tačiau oficialiai įtariamuoju apklaustas J.Dambrauskas jau teigė, kad nieko nežudė, o tik pažįstamo baikerio paprašė primušti S.Novikovą. Kiek vėliau jis dar ir įvardijo šį savo pažįstamą – 2005 metais iš kalėjimo Vokietijoje pabėgusį ir iki šiol besislapstantį Arūną Gumuliauską. Nors šis vyriškis buvo paieškomas, tačiau dažnai Lietuvoje lankydavosi svetimu pasu.

J.Dambrauskui atsisakius prisipažinti nužudžius S.Novikovą, bylą tyrę pareigūnai atsidūrė aklavietėje.

Buvo akivaizdu, kad joks teismas įrodymais nepripažins per neoficialų pokalbį pareigūnams pasakytų J.Dambrausko žodžių, jog jis nudūrė S.Novikovą, o daugiau jokių tiesioginių įkalčių nebuvo.

Ir kaip tik tuomet, 2011 metų rugpjūčio mėnesį atsirado anonimas, kuris buvo įvardytas kaip liudytojas Nr.12. Jis pareigūnams ir patvirtino, jog per verslo pietus J.Dambrauskas jam papasakojo nužudęs S.Novikovą.

2013 metais Vilniaus apygardos teismas pripažino J.Dambrauską kaltu nužudžius S.Novikovą.

Teismas pripažino, kad slapta įrašyti pareigūnų pokalbiai su J.Dambrausku negali būti laikomi įrodymais ir tokių metodų naudojimas nėra leistinas.

Tad lemiamais sprendžiant J.Dambrausko kaltę ir tapo anoniminio liudytojo duoti parodymai.

J.Dambrauskui teismas paskyrė beveik maksimalią už tokį nusikaltimą numatomą bausmę – 18 metų laisvės atėmimo. Toks sprendimas buvo motyvuotas tuo, kad nužudytas advokatas – jaunas, perspektyvus, visuomenei žinomas žmogus.

„Remiantis tokia logika būtų galima tvirtinti, kad jeigu nužudytasis nebūtų jaunas, perspektyvus ir visuomenei žinomas, jam reikėtų skirti švelnesnę bausmę“,- ironizavo A.Mažeika.

Praėjusiais metais šalies Apeliacinis teismas J.Dambrausko skundą atmetė. Dabar galutinį žodį turėtų tarti Aukščiausiasis Teismas.