Trečiadienį teisme buvo pristatyta vaizdo medžiaga iš miesto kamerų, užfiksavusių kaltinamąjį tą dieną, kai mergaitė 2011 m. lapkričio 14 d. buvo rasta negyva savo namuose Sotroje į vakarus nuo Bergeno.
Taip pat buvo analizuojamos telefono išklotinės, informacija pasirodžiusi Norvegijos ir Lietuvos spaudoje. Galiausiai posėdžio gale pasirodė pareigūnė, 2012 metais nutraukusi tyrimą dėl Monikos mirties.
Teisme šiandien dalyvavo mergaitės mama Kristina ir mergaitės močiutė Valerija. Kaltinamasis posėdyje nepasirodė.
Pirmasis liudytojas, vyriausias pareigūnas iš Bergeno policijos komisariato, pateikė teismui vaizdo įrašus iš miesto centro ir paaiškino, kaip jis atliko vaizdo analizę.
Vaizdo medžiagoje iš miesto centro pareigūnas ieškojo kur, kada ir kokiomis kryptimis ėjo kaltinamasis.
Policininkas į pagalbą pasikvietė mokslinį bendradarbį, kuris padėjo nustatyti asmenį, labiausiai panašų į kaltinamąjį. Pikselių tikslumu buvo lyginami jo ūgis, sudėjimas, bei eisena.
Ryškiausiai vaizdo kamera kaltinamąjį užfiksavo „Western Union“ pinigų pervedimo vietoje apie dešimtą valandą ryto ir Bergeno prekybos centre prie autobusų stoties.
Bėda ta, kad atokesnėse vietovėse, ne miesto centre, tokiose kaip Sotra, bei autobusuose kamerų nebuvo, todėl ir įrašų su kaltinamuoju iš ten nėra.
Antras liudytojas, analitikas ir vyriausias policijos pareigūnas A.Simonsen, sudarė labai tikslią laiko juostą, kurioje nurodė kaltinamojo, Monikos bei Kristinos mobiliųjų telefonų naudojimą ir autobusų maršrutus, kuriais važiavo kaltinamasis.
Įdomu tai, kad kaltinamojo telefonas buvo ne ryšio zonoje visas tris dienas prieš mergaitės mirtį.
Kaltinamasis pasipildė savo telefono kortelę tik po mergaitės mirties miesto centre. Tada, kai jį užfiksavo miesto kameros.
„Ar kaltinamajam buvo anksčiau įprasta būti ne ryšio zonoje tris dienas?“ – paklausė teisėjas.
„Taip, tai jo telefone yra buvę ir anksčiau“, – atsakė analitikas.
Minučių tikslumu buvo gvildenami ir autobusų maršrutai bei keleiviai, kurie matė neidentifikuotą vyrą kaip keleivį važiuojant ryte į Sotrą ir vėliau iš jos.
Vyriausias policijos pareigūnas S.Berge apžvelgė, kas buvo skelbta apie Monikos bylą Norvegijos ir Lietuvos spaudoje. Tuo buvo siekiama nustatyti, ar per spaudą nutekėjo bylos detalės, kurias kaltinamasis galėjo sužinoti ir naudoti prieš Kristiną jai grasindamas.
Išversti straipsniai iš „Lietuvos ryto“ buvo cituojami teismo salėje, o ypatingai interviu, kurį kaltinamasis davė dienraščiui, kai pats apsilankė redakcijoje po mergaitės mirties 2011 metų gruodį.
2011 Norvegijos spaudoje byla buvo aprašyta 58 kartus, bet niekur nebuvo paminėta, kaip Monika buvo rasta savo bute negyva.
Pareigūnas taip pat pastebėjo, kad kaltinamasis melavo „Lietuvos rytui“ sakydamas, kad mergaitės mirtis buvo smurtinė, ir kad tai jam ir kitiems lietuvių bendruomenės nariams patvirtino policija. To policija tuo metu nebuvo niekam patvirtinusi.
Priešpaskutinis liudytojas buvo tyrėjas iš Kriminalinės policijos (Kripos), pradėjęs tirti šią bylą tik 2014 metais ir tarp daugelio detalių pastebėjęs, kad mergaitės savižudybė negali būti laikoma tikėtina versija, nes ant mergaitės padų nebuvo nei stiklų, nei prieskonių, kurie buvo išbarstyti virtuvėje.
Prieskoniai tikriausiai buvo skirti suklaidinti pėdsekius šunis.
