Teismas išsklaidė D.Kedžio sesers – nuo teisėsaugos pabėgusios Neringos Venckienės – kurtą mitą, kad 2009 metų spalio 5 d. Kaune mirtį sėjo ne jos brolis.
Nors garliaviškis yra miręs, D.Kedžio bendrininkų R.Ivanausko ir Eglės Barauskaitės bylą išnagrinėjusiam Vilniaus apygardos teismui nekilo abejonių, kad Kauno apygardos teismo teisėją Joną Furmanavičių ir Laimutės Stankūnaitės seserį Violetą Naruševičienę nužudė D.Kedys, o jam aktyviai talkino R.Ivanauskas.
Svaiginosi ir grasino
Teisme liudijusi L.Stankūnaitė teigė neabejojanti, kad D.Kedys žudyti sumąstė apakintas pykčio jai ir tiems žmonėms, kurie jai bandė padėti atsiimti dukterį iš jos tėvo.
„Palik vaiką ramybėje, aš jį auginsiu. Čia ne tavo vaikas, o mano. Mano šeimoje yra teisėja, jeigu norėsime, apskritai neturėsi vaiko, pamiršk jį“, – 2006 metais, kai prasidėjo bylinėjimasis dėl mergaitės, L.Stankūnaitei grasino D.Kedys.
Moters teigimu, nuo narkotikų ar alkoholio apsvaigęs D.Kedys tapdavo agresyvus ir matydavo tokių dalykų, kurių iš tiesų nebuvo.
Vyras savo gyvenimo draugę mušdavo, neišleisdavo iš namų, o prasidėjus kovai dėl dukters išvis nebesivaldydavo.
„Jis grasino, kad mane užkas po žeme, nušaus, pasmaugs, padarys invalide, grasino ir mano artimiesiems. Aš jo bijojau“, – uždarame teismo posėdyje liudijo L.Stankūnaitė.
Gynė sesuo ir tėvai
Moters teigimu, grasinimų iš D.Kedžio sulaukė ir A.Ūsas bei V.Naruševčienė: „Jis skambino mano seseriai ir sakydavo, kad ją užkas, nes kišasi ten, kur jai nereikia.“
Didelę įtaką tokiam D.Kedžio elgesiui, kaip aiškėja iš liudytojų parodymų, darė sesuo N.Venckienė ir tėvai.
Vieną 2009 metų liepos dieną po L.Stankūnaitės pasimatymo su dukterimi tarp V.Naruševičienės ir Kedžių įvyko konfliktas.
Kalbėdami su L.Stankūnaite Kedžiai ją pradėjo viešai žeminti ir tyčiotis – esą ji paliko vaiką savaitiniame darželyje, todėl yra bloga motina.
Šiuos priekaištus jie palydėjo riebiais epitetais.
„Į savo sūnų pažiūrėkite. Jis narkotikus vartoja taip, kaip kiti rytą geria arbatą“, – neiškentusi Kedžiams atkirto V.Naruševičienė.
Jau po savaitės ji iš D.Kedžio išgirdo, kad yra pedofilė ir pardavinėja savo dukterį iškrypėliams.
Iki tol D.Kedys tik L.Stankūnaitei žarstė tokius baisius ir niekuo nepagrįstus kaltinimus.
„Iš pradžių jis mane vadino prostitute, po to pradėjo vadinti pedofile – jo neapykanta kuo toliau, tuo labiau augo.
Visi, kurie tiktai prisiliesdavo prie mergaitės bylos, iš karto buvo D.Kedžio įtraukiami į pedofilų ar jų draugų sąrašą“, – kalbėjo L.Stankūnaitė.
Svarbiausia – N.Venckienė
N.Venckienė savo brolio gyvenime vaidino svarbų vaidmenį.
Ji nuo pat pirmos dienos, kai D.Kedys į namus parsivedė dar nepilnametę L.Stankūnaitę, buvo prieš ją nusistačiusi.
„Visuomet iš jos jaučiau priešiškumą, šaltumą, neapykantą – ji priekaištavo, kad nesu išsilavinusi, nieko nepasiekusi.
Jaučiau, kad N.Venckienė šeimoje yra dominuojanti, atliekanti svarbų vaidmenį, nes buvo teisėja, turinti didelę teisinę patirtį ir gerą išsilavinimą“, – liudijo L.Stankūnaitė.
Apie N.Venckienės įtaką broliui kalbėjo ir kiti liudytojai.
Mindaugo Žiūros, kuris sukūrė interneto svetainę D.Kedžiui, tvirtinimu, prieš dedant vaizdo įrašus su mergaitės pasakojimu N.Venckienė juos pati peržiūrėdavo. Jeigu tikdavo – palaimindavo.
Jos balsas ir patarimai mergaitei, kaip elgtis, girdimi ir D.Kedžio kurtuose filmuose.
„Neringa taip sakė, Neringa taip patarė“, – D.Kedžio jam pasakytus žodžius teisme kartojo ir svarbiausias šios bylos liudytojas Mindaugas Žalimas.
Šio vyro teigimu, apie tai, kad N.Venckienė pritaria brolio planams žudyti ir jį skatina, jam minėjo ne tik D.Kedys, bet ir R.Ivanauskas su E.Barauskaite: „Ji – autoritetingas asmuo, teisėja, ji pritaria.“
Pirko lipdukų ir šovinių
Išnagrinėjęs bylą teismas vadovavosi M.Žalimo, kuris tvirtino, kad 2009 metų rugsėjo pradžioje pas jį atvykę R.Ivanauskas, E.Barauskaitė ir D.Kedys jį įkalbinėjo tapti bendrininku, parodymais, taip pat R.Ivanausko namuose užfiksuotais garso įrašais, kitų liudytojų pasakojimais.
Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme apklausta daugybė liudytojų.
Jie patvirtino, kad D.Kedys pats užsisakė lipdukus su užrašu „Kauno keliai“, kuriuos užklijavo ant „Volkswagen Transporter“ mikroautobuso, pats pirko šovinius vienoje ginklų parduotuvėje Kaune.
Rasta daugybė DNR pėdsakų
2009 metų spalio 5-ąją dviem automobiliais važinėjęs po Kauną D.Kedys paliko daugybę savo biologinių pėdsakų.
D.Kedžio DNR buvo nustatyti iš jo tėvų Laimutės ir Vytauto Kedžių seilių, kurių mėginiai buvo paimti kitą dieną po žmogžudysčių.
Pagal D.Kedžio DNR nustatyta, kad jis pats žmogžudysčių dieną vairavo automobilį „Volkswagen Golf“, kurį paliko Panemunėje, kai dėl slidaus kelio pakliuvo į avariją bei automobilį „Volkswagen Transporter“, kuris rastas prie A.Ūso namų.
Žudiko DNR buvo ne tiktai ant automobilių vairo, pavarų perjungimo svirties, bet ir ant juose paliktų daiktų: butelių, kramtomosios gumos pakelio, pirštinės ir striukės. Automobilyje „Volkswagen Transporter“ ant rastos liemenės ekspertai aptiko kraujo lašą. Nustatyta, kad jis taip pat D.Kedžio.
Savo biologinių pėdsakų žudikas paliko ir nušauto J.Furmanavičiaus automobilyje, kai paleidęs šūvius į savo sesers N.Venckienės kolegą įšoko į sava eiga riedančią mašiną ir ją sustabdė.
D.Kedžio DNR taip pat rasta ant daiktų, kuriuos M.Žalimas paėmė iš E.Barauskaitės ir paliko sodo namelyje prie Vilniaus. Įvykdęs keršto planą čia žudikas ketino slėptis.
R.Ivanauskas simuliavo ligas
Daugiau nei trejus metus išgalvota Alzheimerio liga ir aklumu besidangsčiusiam R.Ivanauskui teismas nusprendė skirti realią laisvės atėmimo bausmę, nors prokuroras siūlė atleisti nuo jos dėl prasto regėjimo.
Nuspręsta R.Ivanauską įkalinti aštuoneriems metams. Bausmę jis turėtų atlikti pataisos namuose. Iš jo nukentėjusiesiems taip pat priteista daugiau kaip 170 tūkstančių eurų turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.
Didžiausia suma priteista sumokėti L.Stankūnaitei – 28 tūkst. 962 eurai.
„Nors R.Ivanauskas ir tada turėjo sveikatos problemų, jos jam nesutrukdė daryti nusikaltimų“, – konstatavo teismas ir pabrėžė, kad teismo psichiatrinės-psichologinės ekspertizės metu R.Ivanauskas įtartas tendencingu simuliaciniu elgesiu.
Nors teismas pripažino, kad E.Barauskaitė atliko kai kuriuos veiksmus, jie nėra tokie svarbūs, kad būtų galima ją nuteisti dėl žmogžudysčių organizavimo.
