Generalinės prokuratūros apeliacinis skundas atmestas.
Be to, teismas pašalino apylinkės teismo nuosprendžio
aprašomojoje dalyje esančią išvadą, kad „J.Kozubovskio
inkriminuota veika, jeigu ji atitinka individualios veiklos požymius,
gali buti nusikalstama“. Teisėja Leonarda Gurevičienė paaiškino,
kad išvada šalinama, nes ta veika, kuria buvo kaltinamas
J.Kozubovskis dekriminalizuota – nėra nusikalstama.
Nutartyje teismas taip pat pažėrė priekaištų prokuratūrai,
kad apeliacinio skundo argumentai yra identiški prokuroro
baigiamosios kalbos argumentams, o skundo padavimas dėl baigiamosios
kalbos perrašymo negalėjo užtrukti tokį nepateisinamą laiko
tarpą. Teisėjų kolegija dar kartą konstatavo, kad prokuratūra
pavėlavo paduoti apeliacinį skundą, tačiau nenorėdama sukelti
spekuliacijų, nepalieka jo nenagrinėtu ir pasisako dėl jo
argumentų.
J.Kozubovskį pernai lapkritį išteisino Vilniaus miesto
apylinkės teismas. Prokuratūra siekė, kad jis būtų pripažintas
kaltu dėl neteisėto praturtėjimo ir jam skirta 11,4 tūkst. eurų
bauda bei konfiskuotas turtas už 10 mln. eurų.
Teisėjas Mindaugas Striaukas paskelbė, kad kaltinamasis
išteisinamas kaip nepadaręs nusikaltimo ar baudžiamojo
nusižengimo, jam skirta kardomoji priemonė rašytinis
pasižadėjimas neišvykti panaikinama, o nuosprendžiui įsiteisėjus
bus panaikintas laikinas nuosavybės teisių apribojimas dviem žemės
sklypams Valakampiuose Vilniuje.
Nuosprendis įsiteisėja po apygardos teismo verdikto.
Apylinkės teismas konstatavo, kad nepranešdamas apie savo
komercinę veiklą, J. Kozubovskis galėjo pažeisti įstatymą,
tačiau tai galėjo padaryti ne dėl tyčios, o dėl neatsargumo, o
tokia kaltės forma nepakankama nusikalstamai veikai inkriminuoti. Be
to, teisininkas turėjo pakankamai lėšų ir pajamų iš teisėtos
veiklos.
Ikiteisminį tyrimą dėl Vilniuje dirbusio advokato galbūt
padarytų nusikalstamų veikų atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo
tarnybos (FNTT) Kauno apygardos valdyba ir Kauno apygardos
prokuratūra.
Pasak FNTT, įtariamasis, dirbdamas advokatu, 2004-2009 metais
neteisėtai stambiu mastu versdamasis nekilnojamojo turto prekyba,
nusikalstamu būdu gavo 8,7 mln. eurų pelno ir nesumokėjo 0,55 mln.
eurų gyventojų pajamų ir pridėtinės vertės mokesčių.
J. Kozubovskis teisėtomis pajamomis esą negalėjo pagrįsti 1,45
mln. eurų vertės nekilnojamojo turto – 2008 metais įsigytų žemės
sklypų Vilniaus mieste. Įtariama, kad jis neteisėtai praturtėjo
panaudodamas nusikalstamos kilmės pinigines lėšas.
Prokuroro duomenimis, J. Kozubovskis pirko butą Vilniuje,
Gynėjų gatvėje, sklypų įvairiose miesto vietose, 2008 metais jis
Vilniuje įsigijo milijoninės vertės sklypą, už kurį sumokėjo
atsiskaitydamas su pardavėju grynaisiais litais ir eurais.
J. Kozubovskis anksčiau buvo teisiamas kartu su cigarečių
kontrabandos karaliumi tituluojamu Viliumi Karaliumi ir jo bendrais.
Teisėsaugos pareigūnai įtarė, kad jis kaip teisininkas galėjo
padėti kontrabandininkams savo patarimais. 2005 metais nuosprendį
paskelbęs Vilniaus apygardos teismas nuosprendyje pažymėjo, kad J.
Kozubovskio veiksmus galima būtų vertinti kaip advokato etikos
pažeidimus, bet to negalima vertinti kaip nusikaltimo.
J. Kozubovskio byloje kaip specialusis liudytojas apklaustas ir
ikiteisminį tyrimą atlikusios FNTT vadovas Kęstutis Jucevičius.
Žiniasklaida yra skelbusi, kad tirta informacija, esą
K.Jucevičius per tarpininkus reikalavo didelio kyšio iš advokato,
tačiau pernai spalį šis tyrimas nutrauktas. Prokuratūra
konstatavo, kad K.Jucevičius su kyšiais nesusijęs. Be to,
prokuratūra FNTT vadovą ir jo pavaduotoją pripažino
nukentėjusiais, nes jie buvo neteisėtai paslapčia sekami.
