V.Vonžutaitės byla dėl jos nėštumo buvo išskirta iš pagrindinės Darbo
partijos juodosios buhalterijos bylos, kuri jau pasiekė Aukščiausiąjį
teismą (AT).
Iš Seimo kanceliarijos ir „Sodros“ Apeliacinis teismas sulaukė atsakymo,
kad V.Vonžutaitė jau grįžo į darbą.
Lietuvos apeliacinis teismas nagrinėti V.Vonžutaitės skundo taip ir
nepradėjo, nes visa Darbo partijos byla laikoma Aukščiausiajame teisme.
„Logiška, kad negalime nagrinėti bylos, kurios nėra“, – sakė prokuroras
Saulius Verseckas ir siūlė padaryti pertrauką, kol Darbo partijos bylą
išnagrinės AT ir ją grąžins Apeliaciniam teismui.
Kol kas net nepaskirta jos nagrinėjimo data. Tikėtina, kad AT ją atvers
rugsėjo mėnesį, o bylos nagrinėjimas gali užtrukti iki metų pabaigos.
Tiek jis, tiek pati posėdyje dalyvavusi V.Vonžutaitė ir jos
gynėjai prašė daryti pertrauką, iki verdiktą priims
Aukščiausiasis Teismas.
Teisėjų kolegija sutiko, kad esant tokiai situacijai,
nuteistosios bylos nagrinėti negalima ir būtų netikslinga bylą
siuntinėti tarp vieno ir kito teismo, o tiesiog palaukti
Aukščiausiojo Teismo verdikto.
Parlamentarės byla nuo pagrindinės bylos buvo atskirta pernai
gegužę prokuratūros prašymu, nes moteris laukėsi. Bylos
nagrinėjimas buvo atidėtas iki nuteistoji galės dalyvauti teismo
posėdžiuose.
2013 metų liepą nuosprendį paskelbęs Vilniaus apygardos
teismas parlamentarę V.Vonžutaitę įvardijo partijos įkūrėjo
Viktoro Uspaskicho dešiniąja ranka, už sukčiavimą ir apgaulingą
apskaitos tvarkymą jai skirta trejų metų laisvės atėmimo
bausmė. Nuosprendį apskundė ir prokuratūra, kuri prašo
griežtinti bausmę, ir nuteistoji.
Šiemet vasario 1 dieną Apeliacinis teismas pakeitė nuosprendį
Darbo partijos byloje, dėl sukčiavimo nuteistus politikus išteisino
ir paskyrė jiems pinigines baudas vietoje laisvės atėmimo.
Aukščiausiasis Teismas priėmė nagrinėti šešis kasacinius
skundus šioje byloje – Valstybinės mokesčių inspekcijos,
Generalinės prokuratūros, parlamentaro Vytauto Gapšio, Darbo
partijos, buvusios partijos finansininkės Marinos Liutkevičienės ir
nuteisto partijos įkūrėjo europarlamentaro Viktoro Uspaskicho.
Tiksli posėdžio data dar nėra paskirta, nesuformuota ir
teisėjų kolegija. Manoma, kad byla bus pradėta nagrinėti
rugsėjį. Bylos nagrinėjimas truks priklausomai nuo to, ar ją
nagrinės trijų teisėjų kolegijai ar ji gali būti perduota
išplėstinei septynių teisėjų kolegijai, kai reikalinga suformuoti
teismų praktiką.
Generalinė prokuratūra Aukščiausiajam Teismui yra apskundusį
nuosprendį Darbo partijos „juodosios buhalterijos“ byloje ir
prašo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti Lietuvos apeliaciniam
teismui. Kasaciniame skunde keliamas klausimas dėl sukčiavimo
mokesčių išvengimo atveju, senaties, juridinio asmens
reorganizavimo atveju atsakomybės klausimas, taip pat senaties,
civilinių ieškinių klausimai.
„Prokuroro apeliaciniame skunde yra keliami klausimai, kuriuos
jau dabar nagrinės Aukščiausiasis Teismas, tai logiškiau, kad
būtų Aukščiausiojo Teismo pozicija ir tada prokuroro pozicija
šiame teisme bus aiški – ar jis prie savo pozicijos, kurią
išdėstė apeliaciniame skunde, ar vis dėl to keis, atsižvelgęs į
Aukščiausiojo Teismo praktiką šioje byloje“, – žurnalistams
sakė prokuroras.
Prokuroras Aukščiausiojo Teismo prašo grąžinti Darbo partijos
bylą nagrinėjimui į Apeliacinį teismą. Tokiu atveju Darbo
partijos ir V.Vonžutaitės bylos tikriausiai būtų sujungtos.
Prokuroras apeliaciniu skundu V.Vonžuataitės byloje prašo
panaikinti nuosprendžio dalį dėl parlamentarės V.Vonžutaitės
išteisinimo dėl sukčiavimo apgaule partijai gaunant valstybės
dotacijas ir kompensaciją. Prokuroras prašo pripažinti kalta
padarius šią nusikalstamą veiką ir skirti V.Vonžutaitei ketverių
metų laisvės atėmimo bausmę.
