Penkerius metus Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (LAVL) Vilniuje dirbęs Romas (tikrasis vardas ir pavardė žinomi. – Red.) aiškino, kad tokie konfliktai yra prižiūrėtojų kasdienybė.
Prieš pervežant kalinį – smūgių kruša
Jaunas vyras prisiminė 2014 metus, kai ėjo paimti nuteistojo iš Vilniuje esančio LAVL Psichiatrijos skyriaus, kad pervežtų į Alytaus pataisos namus. Atidarius kameros duris, jis sulaukė kalinio smūgių krušos, po kurių atsidūrė ligoninėje.
Tą naktį jis poste buvo vienas per du aukštus. Vyras aiškino, kad neturėjo jokių apsisaugojimo priemonių – nei guminių lazdų, nei antrankių, nei dujų balionėlių. Įstaiga bandė visą kaltę suversti Romui, tačiau teismas buvo vyro pusėje.
Vyras negalėjo pamiršti, kaip nuteistieji nuolat provokuodavo konfliktines situacijas. Jie padegdavo kameras ar čiužinius. Paleisdavo vandenį ir kamera iki kelių pribėgdavo. Užstumdavo daiktais duris, kad prižiūrėtojas negalėtų patekti į kamerą.
„Be to, čia, Lukiškėse, daugybė žiurkių. Jos ėda iš prižiūrėtojų lėkščių. Ir ne šiaip žiurkytės, o kaip pusė katino – tokio dydžio“, – sakė Romas.
Prižiūrėtojams tekdavo pasitelkti fizinę jėgą, kad sustabdytų įsisiautėjusius kalinius. Netrūko suplėšytų rūbų ir smurto.
Įsidarbino taksi
Prieš devynis mėnesius Romas apsisprendė palikti Laisvės atėmimo vietų ligoninę. Porai mėnesių jis išvyko padirbėti į Norvegiją, tačiau vėliau nusprendė sugrįžti į Lietuvą.
„Dabar dirbu taksi ir gaunu dvigubai didesnę algą, nei gaudavau LAVL – ten ji buvo tik 350 eurų „į rankas“. Iš eilinio tapau vyresniuoju prižiūrėtoju, tačiau atlyginimas pakilo tik 10 eurų“, – atlyginimu skundėsi pašnekovas.
Pasak vyriškio, LAVL alga yra neadekvati, o darbas reikalauja labai daug psichologinės ištvermės. „Po penkerių metų darbo tokioje vietoje pastebėjau, kad pats pasidariau nervingas. Būdavau piktas, nes visą dieną girdėdavau keiksmažodžius ir skundus apie pareigų nevykdymą“, – sakė vyras.
Pabėgo M.Jonkus – kalti tik prižiūrėtojai?
Vilnietis sakė negalintis tylėti, nes po griausmingai nuskambėjusio žudiko Mariaus Jonkaus pabėgimo iš ligoninės visa kaltė bus suversta LAVL pareigūnams, kurie praganė kalinį, nes vienas jų išėjo parūkyti, o kitas – užsnūdo. Vyro teigimo, atsakomybės neturėtų kratytis ir vadovybė.
„LAVL Apsaugos ir priežiūros skyriaus viršininkas turėjo atsižvelgti, kad žudikas buvo nuteistas 18 metų ir buvo labai pavojingas kalinys. Turėjo sustiprinti konvojų ir skirti dar du papildomus prižiūrėtojus, nes instrukcijose parašyta, kad lydi du ir daugiau pareigūnų“, – aiškino Romas.
Ligoniai bijodavo užmigti
Prie taksi vairo persėdęs vyras prisimena ligonių žvilgsnius, kai prieš keletą metų į jų palatą būdavo atvežamas kalinys, kurį jis lydėdavo.
„Dažniausiai būdavo pilna palata pacientų. Vieniems tai keldavo ne kokius jausmus. Žmonės klausdavo: „Kas čia dabar, kad šalia žudikas guli?“ Kai kurie tiesiog nusisukdavo į kitą pusę ar net visą naktį bijodavo užmigti. Kitiems visai patikdavo, jie pabendraudavo su kaliniu ir dalindavosi patirtimi“, – šyptelėjo Romas.
Pašnekovas aiškino, kad sekmadienį M.Jonkus lengvai galėjo pabėgti ir tam užteko kelių sekundžių. „Vienas išeis į tualetą, kitas nusisuks trumpam, ir viskas. Reikia būti budriam. Aišku, ir prižiūrėtojai su žudiku galėjo būti budresni. Tačiau vadovybė galėjo skirti daugiau žmonių. Kita medalio pusė, kad nėra norinčių dirbti prižiūrėtojais. Žmonės masiškai išeina“, – sakė pašnekovas.
Vyras taip pat pripažino, kad kaliniai nuo prižiūrėtojų bėgdavo nuolat, tačiau už 10 ar 15 metrų juos pavykdavo pagauti. M.Jonkus buvo pirmas kalinys per 15 metų, kuris išbėgo iš ligoninės.
* * *
Praėjusią savaitę teisingumo ministras Juozas Bernatonis portalui lrytas.lt teigė, kad Kalėjimų departamento vadovės Živilės Mikėnaitės darbu yra patenkintas, o teisinėje valstybėje prioritetas teikiamas asmeninei atsakomybei.
– Ar dėl nusikaltėlio pabėgimo turi būti svarstomi tik eiliniai pareigūnai?, – ministro paklausė „Bendraukime“.
– Dėl šių pareigūnų veiklos jau yra pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 229 straipsnį (tarnybos pareigų neatlikimas), kuris turėtų ir išaiškinti šių pareigūnų atsakomybę bei šio nuteistojo pabėgimo aplinkybes.
Jeigu ikiteisminio tyrimo metu paaiškėtų, kad prižiūrėtojų darbas nėra tinkamai reglamentuotas arba buvo netinkamai organizuotas, bus vertinami ir aukštesniųjų pareigūnų veiksmai.
Tačiau manau, kad dėl šio ypatingo atvejo pirmiausia turėtume išsiaiškinti kalinį privalėjusių saugoti prižiūrėtojų tiesioginę atsakomybę.
– Ar Kalėjimų departamento vadovė turėtų prisiimti atsakomybę dėl šio įvykio? Kokią?
– Teisingumo ministerija analizuoja šio įvykio priežastis. Tačiau kalėjimų departamento direktorės p. Živilės Mikėnaitės veiklą vertinu labai teigiamai. Jos dėka sėkmingai pertvarkoma ši sistema, pašalinta daugybė įsisenėjusių trūkumų, todėl nemanau, kad kelių prižiūrėtojų klaidos turėtų jai mesti šešėlį.
Teisinėje valstybėje prioritetas teikiamas ne kolektyvinei, o asmeninei atsakomybei.
– Kokiomis priemonėmis ketinama skatinti kalėjimų pareigūnų motyvaciją?
– Teisingumo ministerija yra parengusi Tarnybos kalėjimų departamente statuto pataisas, kuriose numatytos sąžiningai dirbančių pareigūnų skatinimo priemonės. Šiuo metu šioje tarnyboje yra mažiausi atlyginimai tarp statutinių organizacijų.
Projekte siūloma didinti žemiausios grandies pataisos pareigūnų (prižiūrėtojų, vyresniųjų prižiūrėtojų, vyriausiųjų prižiūrėtojų) pareiginę algą. Statuto projekte taip pat nustatytos papildomos pataisos pareigūnų skatinimo formos. Pavyzdžiui, iki 4 pareiginių algų dydžio piniginė išmoka būtų išmokėta už pareigūnų dalyvavimą atskleidžiant ar ištiriant nusikalstamas veikas ar kitus teisės pažeidimus, padarytus bausmių vykdymo įstaigose.
– Kodėl Laisvės atėmimo vietų ligoninė neturi direktoriaus?
– Ankstesniam Laisvės atėmimo vietų ligoninės vadovui turėjau daug priekaištų, jam buvo skirta keletas nuobaudų, todėl jis savo noru išėjo iš darbo. Padėtis ligoninėje pagerėjo, sklandžiau vyksta jos perkėlimas į Pravieniškes. Naujo vadovo atranka vyks dar šiais metais.
