Šiaulių apygardos teismas priėmė nutartį, kuria panaikino Šiaulių apylinkės teismo kovo 14-osios nutartį ir priėmė naują sprendimą – atmesti nukentėjusiosios J.Pagareckienės atstovo, advokato padėjėjo Eriko Pavlovičiaus, skundą.
Šia nutartimi teismas paliko galioti Šiaulių apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Eglės Veliulienės priimtą nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą bei prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiosios prokurorės Sigutės Borščienės nutarimą netenkinti nukentėjusiosios advokato skundo.
Žuvo nukritęs nuo kopėčių
Apsaugos signalizacijas ir vaizdo stebėjimo kameras instaliuojančioje UAB „Kotesa“ dirbęs 49 metų Saulius Pagareckas žuvo pernai sausio 27-ąją.
Vyras mirtinai susižalojo Šiauliuose, „Promo“ prekybos centre, bandydamas į kitą vietą perkelti 6,41 metro aukštyje kabančią vaizdo kamerą.
Siekdamas laido ir praradęs pusiausvyrą S.Pagareckas nukrito žemyn ir dėl patirtos galvos traumos mirė įvykio vietoje.
Našlė kreipėsi į advokatus
Dalį S.Pagarecko laidotuvių išlaidų atlygino jo našlei 1500 eurų skyrę žuvusiojo darbdaviai.
Dar po 15 tūkst. eurų J.Pagareckienei ir jos dukrai buvo pervesta iš „Sodros“, tačiau šiaulietė nusprendė reikalauti ir moralinės žalos atlyginimo.
Kadangi UAB „Kotesa“ vadovai su J.Pagareckienės pretenzijomis nesutiko, moteris kreipėsi į advokatus.
Šiaulietė sudarė teisinių paslaugų sutartį su Kaune įsikūrusia advokatų kontora „Gustaitis, Pesenka, Sirvydis, Vaicekauskas ir partneriai“.
Skundus nagrinėjo du teismai
Nors po S.Pagarecko žūties pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimo Šiaulių apygardos prokuratūroje buvo nutrauktas net du kartus, J.Pagareckienės interesams atstovauti ėmęsis advokato padėjėjas Erikas Pavlovičius įžvelgė pažeidimų ir surašė skundą Šiaulių apylinkės teismo ikiteisminio nagrinėjimo teisėjai.
Šiaulių apylinkės teismas kovo 14-ąją patenkino J.Pagareckienės atstovo skundą, tačiau balandžio 11-ąją Šiaulių apylinkės teismo nutartį panaikino Šiaulių apygardos teismas.
„Šia nutartimi Šiaulių apygardos teismas paliko galioti Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės E.Veliulienės priimtą nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą bei prokurorės S.Borščienės nutarimą netenkinti nukentėjusiosios advokato skundo.
Priimta Šiaulių apygardos teismo nutartis įsigaliojo nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama“, – portalui lrytas.lt sakė Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Gabrielė Gendvilaitė.
Mirtį lėmė darbuotojo veiksmai
Pasak G.Gendvilaitės, prokurorės, priimdamos tokius sprendimus, pažymėjo, kad darbo metu žuvusio vyro darbdavys ar jo įgaliotas asmuo nepažeidė darbų saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimų, lėmusių nelaimingo atsitikimo padarinius.
„Ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkta duomenų, kad atliekamam darbui aukštyje galėjo būti naudojamos kopėčios, kurių techninis stovis žuvusiojo pusiausvyros netekimui ir jo nukritimui įtakos neturėjo.
Vyro nukritimą nuo kopėčių lėmė jo paties pavojingas per didelis persisvėrimas nuo kopėčių simetrijos ašies. Nelaimingas atsitikimas nebūtų įvykęs, jei žuvusysis pats būtų atlikęs darbus pagal numatytą instrukciją.
Nustatyta, kad vyras darbo metu turėjo galimybę persistatyti kopėčias arčiau laidų, kuriuos reikėjo patraukti, ir atlikti darbą pagal instrukciją.
Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas žuvusiojo kolega, kuris įvykio metu laikė kopėčias apačioje, ant kurių stovėjo nelaimingame atsitikime miręs vyras. Kolega taip pat patvirtino šias nelaimingo atsitikimo aplinkybes“, – portalui lrytas.lt sakė G.Gendvilaitė.
Advokatas taško dar nededa
J.Pagareckienės atstovas E.Pavlovičius apie neskundžiamą Šiaulių apygardos teismo nutartį sužinojo iš telefonu jam paskambinusio portalo lrytas.lt žurnalisto.
„Nors dar nesu susipažinęs su šia teismo nutartimi, aš tikrai rašysiu kasacinį skundą ir kreipsiuosi į Aukščiausiąjį Teismą. Išnaudoję visas teisines galimybes Lietuvoje mes tikrai kreipsimės ir į Europos Žmogaus Teisių Teismą.
Tokios nuostatos laikausi ne dėl asmeninio užsispyrimo. Lietuvoje, skirtingai nei daugelyje Europos šalių, atsakomybę už nelaimingus atsitikimus darbe stengiamasi perkelti ne ant juridinių asmenų, o ant pačių darbuotojų pečių.
Jei darbuotojas dirba pavojingomis sąlygomis, darbdavys turi pasirūpinti jo draudimu, tinkamai jį išmokyti.
Byloje yra rašoma, kad S.Pagareckas turėjo dirbti prisisegęs lynu. Leiskite paklausti, prie ko jis turėjo prisisegti? Prie kopėčių?
Gal darbui tokiame aukštyje reikėjo ne kopėčių, bet pastolių? Tačiau pastolių nuoma brangiai kainuoja.
Vadinasi, darbuotojo gyvybė yra pigesnė už pastolių nuomą?!“ – retoriškai klausė E.Pavlovičius.
Įžvelgė norą pasipinigauti
UAB „Kotesa“ direktorius Mindaugas Mockus sakė, kad nelaukdamas tyrėjų išvadų padengė žuvusio darbuotojo laidotuvių išlaidas, tarėsi su našle dėl galimybės paremti vaikus, kol jie baigs mokslus.
Pasak direktoriaus, nors tyrėjai darbdavių kaltės dėl darbuotojo žūties ir neįžvelgė, J.Pagareckienė ėmė reikalauti nerealių sumų.
Našlės bandymą prisiteisti moralinę žalą M.Mockus įvertino tik kaip norą pasipinigauti.
