Kaip rašoma prokuratūros pranešime, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad palangiškis A.V., galimai veikdamas per Klaipėdos rajono gyventoją A.Š., padedant Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus darbuotojai, sukūrė planą, kaip privatizuoti Amerikoje mirusio Lietuvos kariuomenės generolo, to meto krašto apsaugos ministro Stasio Dirmanto žmonai Domicelei Olšauskaitei-Dirmantienei ir jos broliui kunigui Konstantinui Olšauskui priklausiusias žemes.
Remiantis istoriniais dokumentais, 1944 metais D. Olšauskaitei-Dirmantienė su vyru išvyko į Vokietiją, vėliau į Jungtines Amerikos Valstijas ir ten mirė, o dėl nacionalizuotų žemių atkūrimo niekas iš giminaičių niekada nesikreipė. Apie tai galimai žinojusi Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus darbuotoja informaciją perdavė A.V., ir tuomet kaltinamieji sugalvojo planą, kaip pasitelkiant melą atkurti D. Olšauskaitei-Dirmantienei ir kunigui K. Olšauskui priklausiusias nuosavybės teises į kiek daugiau nei 154 hektarus žemės ir miško ploto.
Bylos duomenimis, kaltinamieji, suklastoję ne vieną dokumentą, tarp jų ir A.Š. tėvo 1991 metais esą rašytą prašymą atkurti nuosavybės teises, kreipėsi į Kretingos rajono apylinkės teismą su prašymu nustatyti juridinį faktą, kad A.Š. tėvas buvo D. Olšauskaitei-Dirmantienės įvaikis, o patį A.Š. pripažinti teisėtu žemių paveldėtoju.
Kaltinamasis A.V. galimai net sukurstė liudytojus teisme duoti melagingus parodymus, kad esą A.Š. tėvas tikrai buvo įvaikintas garsios kauniečių šeimos. Planas pavyko – teismą kaltinamieji įtikino ir juridinis faktas buvo nustatytas. Taip A.Š. gavo teisę paveldėti apie 154 hektarus žemės.
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus darbuotoja, galimai viską suderinusi su A.V., parengė išvadas dėl žemės, miško ir vandens telkinio perdavimo neatlygintinai įvairiose Lietuvos vietovėse, tokiose kaip: Plungė, Šilalė, Jurbarkas, Mažeikiai, Ignalinos rajonas, Švenčionėliai, Varėna ir Šiaulių apylinkės. Parengtas išvadų kopijas A.V. galimai pardavė tretiesiems asmenims ir už jas, kaip įtariama, gavo ne mažiau kaip 396 tūkstančius eurų.
„Nors nusikaltimai buvo daromi 2011 – 2012 metais, tačiau džiugu, kad didžiulio darbo drauge su Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnais dėka šie nusikaltimai buvo ne tik išaiškinti, bet pavyko nustatyti ir asmenis, padariusius nusikalstamas veikas.
Pradėjus ikiteisminį tyrimą buvo sustabdytas A.Š. nuosavybės teisių atkūrimo procesas į kitus žemės sklypus, dalis žemės sklypų grąžinti į valstybinį žemės fondą. Taip buvo užkirstas kelias dar didesnei žalai, kuri galėjo būti padaryta Lietuvos Respublikai.
Ši byla rodo, kokia didelė žala gali būti padaroma valstybei, kai valstybės tarnautojas piktnaudžiauja savo tarnybine padėtimi“, – teigė Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Dalia Stonienė, vadovavusi šiam ikiteisminiam tyrimui.
Kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo tiek Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus darbuotoja, tiek A.V. ir A.Š pripažįsta tik iš dalies.
Už sukčiavimą kitų naudai įgyjant svetimą turtinę teisę į didelės vertės svetimą turtą kaltinamiems A.V., A.Š. ir J.A. gresia laisvės atėmimo bausmė iki aštuonerių metų, o už kurstymą duoti melagingus parodymus kaltinamiems A.V. ir A.Š. gresia viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus darbuotoja dar kaltinama ir piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi. Už šį nusikaltimą moteriai gresia laisvės atėmimo bausmė iki penkerių metų, o už dokumentų klastojimą – laisvės atėmimo bausmė iki šešerių metų.
