Sausio 13-osios bylą nagrinėjančiame Vilniaus apygardos teisme (VAT) vakar prabilo vienintelis Lietuvoje gyventi likęs kaltinamasis 64 metų G.Ivanovas.
Šią bylą tyrę prokurorai G.Ivanovą laiko vienu Spaudos rūmų šturmo organizatorių. Pats teisiamasis tvirtino buvęs tik ginkluotės specialistas, atsitiktinai atsidūręs prie Spaudos rūmų, ir neigė kaltę.
Prie vartų – keturi tankai
G.Ivanovo specialybė – artilerinės technikos specialistas. Anksčiau dirbęs Turkmėnistane ir Rusijoje, į Lietuvą jis persikėlė 1983 metais ir tapo 107-osios motorizuotųjų šaulių divizijos raketų artilerinės ginkluotės tarnybos viršininku.
Ši divizija, kaip ir kiti sovietų armijos padaliniai, buvo įsikūrusi Vilniuje, Šiaurės miestelyje. 1991 metų pradžioje kariams buvo duotas nurodymas neišvykti iš savo bazės, nesikišti į jokius įvykius ir nesivelti į konfliktus su gyventojais.
Kad pašaliniai nelandžiotų į karinį dalinį, jo šoniniai vartai buvo užvirinti, o prie jų pastatyti keturi tankai. G.Ivanovo teigimu, prieš tai buvo įsakyta išimti iš tankų visą kovinę ginkluotę, palikti tik pagrindinį tanko pabūklą.
Atsirado nauji šeimininkai
G.Ivanovas prisiminė, kad 1991 metų sausio pradžioje Šiaurės miestelyje atsirado naujų karių. Iš Pskovo (Rusija) buvo atsiųsta divizija, kurios nariai kariniame miestelyje jautėsi lyg tikri šeimininkai.
Sausio 11-osios rytą vienas vadų nurodė G.Ivanovui patikrinti prie vartų stovinčius tankus.
Tačiau išėjęs į teritoriją jis pamatė, kad tankai pro vartus jau važiuoja į Žirmūnų gatvę.
„Man pasirodė, kad jie išlaužė vartus, todėl užšokau ant vieno tanko, ėmiau daužyti į liuką, kad jis sustotų, bet tankas važiavo toliau“, – pasakojo G.Ivanovas.
Su tankistais nebendravo
Teisiamasis tikino, jog ant tanko jis stovėjo net nežinodamas, kur jie važiuoja: „Buvau atsakingas už ginkluotės saugą, bet neturėjau jokių žinių, kad tankai turi kur nors važiuoti, todėl norėjau išsiaiškinti, kur ir kieno nurodymu jie vyksta.“
Per pirmąsias apklausas prokuratūroje jis buvo net nupiešęs grafiką, kokiu maršrutu po miestą judėjo tankų kolona. Jie sustojo prie Spaudos rūmų. Tik tuomet atsidarė tanko liukas ir G.Ivanovas galėjo patekti į vidų.
Ten sėdėjo tanko vadas ir du kariai. „Ėmiau traukti tanko vadą iš liuko norėdamas sužinoti, kas vyksta. Jis prisistatė esąs leitenantas ir pasiuntė mane necenzūriniais žodžiais“, – per ankstesnes apklausas pasakytus žodžius teisme patvirtino G.Ivanovas.
Jis tvirtino nei šio, nei kitų tankų ekipažams jokių nurodymų nedavęs ir su jais nebendravęs: „Stovėdamas ant tanko šarvų ir neturėdamas jokių ryšio priemonių aš neturėjau galimybės tankistams duoti jokių nurodymų.“
Įamžino su automatu
G.Ivanovas tvirtino neturėjęs ginklo, bet žinomų fotomenininkų nuotraukose užfiksuotas kitoks vaizdas – ant tanko stovi žmogus su automatu.
Teisiamasis atpažino save, bet negalėjo paaiškinti, iš kur gavo ginklą: „Eidamas tikrinti tankų ginklo tikrai neturėjau.
Galbūt prieš šokdamas ant tanko jį pagriebiau iš kurio nors kariškio.“
Sunku jam buvo prisiminti ir kelionę atgal į karinį miestelį.
G.Ivanovas teisme teigė tąkart prie Spaudos rūmų užtrukęs tik apie 15 minučių, tačiau kiti įrodymai patvirtino, jog jis ten galėjo būti visą šturmo laiką.
Vaizdo įrašuose užfiksuota, kad sėdėdamas ant tanko jis bendravo su keliais uniformuotais vyrais, bet G.Ivanovas tikino jų nepažįstantis.
Teisiamasis teigė iki šiol įsitikinęs, kad tankais važiavo ne 107-osios divizijos, kurioje jis tarnavo, kariai, o iš Pskovo atvykę desantininkai.
Savo parašo neatpažino
Per visas apklausas G.Ivanovas skirtingai pasakojo ir apie kelionę atgal į štabą. Tuo pačiu tanku ar kariniu automobiliu sugrįžo atgal, G.Ivanovas sunkiai prisiminė ir teisme.
Tik užsiminė, kad nuo didelio triukšmo skaudėjo galvą, todėl dabar sunku viską prisiminti.
Buvęs kariškis virtino, kad net grįžus į bazę apie tankų kelionę jam niekas nieko nepaaiškino.
Teismo posėdyje buvo paskelbti kariškių parodymai ir dokumentai, kuriuose užfiksuota, kad G.Ivanovas per sausio įvykius oro desanto kariškiams išdavė kelias dėžes su tūkstančiais tuščių šovinių.
Teisiamasis tvirtino, kad parašas dokumentuose – ne jo. Jis esą neturėjo teisės išduoti nei kovinių, nei tuščių šovinių.
G.Ivanovas prisiminė, jog tragiškąją sausio 13-osios naktį buvo savo štabe – ten su kitais kariškiais žiūrėjo televizorių. Išeiti iš štabo jiems buvo draudžiama.
„Prisimenu, kaip televizijos diktorė pranešė, kad jų pastatas užimamas“, – kalbėjo G.Ivanovas.
Lietuvoje užaugino vaikus
Po tragiškų sausio įvykių G.Ivanovas nusprendė palikti tarnybą ir išeiti į atsargą.
Kad pateiktų tokį prašymą, jam reikėjo vykti į Maskvą.
Į atsargą jis buvo išleistas 1992 metais, kai 107-oji divizija dar tebebuvo Vilniuje.
Jis vienintelis iš 65 kaltinamųjų liko gyventi Lietuvoje.
„Mano vaikai jau sukūrė šeimas – čia užaugo mano anūkai. Visi esame Lietuvos piliečiai. Niekada nesu pažeidęs Lietuvos įstatymų ir nebandžiau pakenkti valstybei, kurią gerbiu“, – teisme rusiškai kalbėjo G.Ivanovas.
