Kovo 8-osios rytą į senolio namo duris pasibeldė dvi moterys.
Pensininkas įsileido, manydamas, jog tai jos išvakarėse skambino į
laidinį telefoną ir įspėjo, kad atneš siuntinį, nors jokių siuntų
senolis iš niekur nelaukė.
Atvykėlės prisistatė „Sodros“ darbuotojomis.
Aferistės išsitraukė kelias kupiūras ir ėmė senoliui aiškinti apie
padirbtus pinigus. Esą juos atpažinti galima pagal paskutinius tris
banknoto numerius.
Pensininkas neprašomas iš savo slėptuvės atsinešė 50-ies eurų banknotą.
Viena sukčiautoja apžiūrėjo kupiūrą ir netikėtai pasiūlė senoliui:
„Žinote, aš jums dar širdį paklausysiu“.
Pensininkas neįtarė klastos, juolab, kad paslaugi moteriškė iš rankinės
išsitraukė medicininį instrumentą.
Aferistė senoliui liepė atsigulti tai ant pilvo, tai ant nugaros ir neva
vis klausėsi jo širdies dūžių.
Po kiek laiko, kai pensininkas gulėjo ant pilvo, apsimetėlė pareiškė,
jog ji atsineš daugiau instrumentų ir tuo pat grįš.
Senolis ilgokai gulėjo kniūbsčias. Galop blogos nuojautos apimtas jis
nusprendė pasižiūrėti, ko taip ilgai moteris negrįžta.
Abi aferistė jau buvo dingusios. Pensininkas pasižiūrėjo į slėptuvę ir
joje pasigedo pinigų.
Kol aferistė neva tikrino senolio širdį, jos bendrininkė be vargo aptiko
slėptuvę su beveik tūkstančiu eurų.
˙
