Kauniečiai Egidijus ir Kristina Drėzai prašo iš Kauno klinikinės ligoninės (KKL) priteisti milijono eurų neturtinę ir 4,4 tūkst. eurų turtinę žalą, susijusią su 11 mėnesių sūnelio Domo Drėzo laidotuvėmis, kitomis šeimos patirtomis išlaidomis.
Civilinis procesas prasidėjo, pasibaigus baudžiamosios bylos, dėl neatsargaus gyvybės atėmimo ir tarnybos pareigų neatlikimo, kurioje buvusi KKL slaugytoja 58 metų Valdareza Beleškienė pripažinta kalta mažojo Domo mirties – taip nusprendė visų instancijų teismai.
Nustatyta, kad Gastroenterologijos skyriuje dirbusi V.Beleškienė vietoj gydytojos Jūratės Radvilavičienės paskirto gliukozės tirpalo švirkštu suleido vaikeliui mirtiną kalio injekciją. Kūdikį per keliolika sekundžių ištiko klinikinė mirtis, jo nepavyko atgaivinti.
Civilinį ieškinį pateikę D.Drėzo tėvai rėmėsi įsiteisėjusiu 2014 metų gegužės 9 dienos Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu V.Beleškienei, pagal kurį jai skirtas ketverių metų lygtinis laisvės atėmimas ir dvejus metus uždrausta dirbti medicinos įstaigose.
Teisėjai konstatavo, jog slaugytoja paslėpė svarbius įkalčius – švirkštus, kuriuos buvo atsinešusi į mažojo Domo palatą. V.Beleškienei atkakliai neigiant kaltę, baudžiamosios bylos tyrimas ir jos svarstymas teismuose užtruko beveik ketverius metus.
V.Beleškienė civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo yra trečiasis asmuo, atsakovai – Kauno klinikinė ligoninė ir draudimo įmonė, su kuria KKL yra sudariusi sutartį.
Ligoninė įpareigota pateikti
informaciją apie premijas
Vasarį vykusiame civilinės bylos posėdyje teismas patenkino Drėzų advokatės Rasos Gradauskienės prašymą įpareigoti ligoninę pateikti duomenis apie finansinį jos balansą ir KKL administracijos įsakymus, kokio dydžio premijos skirtos gydymo įstaigos darbuotojams.
„Po kūdikio mirties Kauno klinikinėje ligoninėje išmokėtos gana didelės premijos darbuotojams, nors buvo skelbiama apie sudėtingą šios gydymo įstaigos finansinę padėtį. Taip pat ligoninė pirko prabangius automobilius“, – pareiškė R.Gradauskienė.
Anot advokatės, šie duomenys leis įvertinti ne tik ligoninės turtinę padėtį, bet ir atsakys į klausimą, ar gydymo įstaigai skirtos lėšos buvo racionaliai naudojamos.
Ligoninei atstovaujantis advokato padėjėjas Povilas Dubininas prieštaravo – esą informacija apie premijas yra konfidenciali.
„Jei ligoninė gali pirkti prabangius visureigius ir skirti premijas, vadinasi, ji yra moki ir gali atlyginti moralinę kompensaciją mūsų šeimai“, – teigė E.Drėzas.
Po Domo mirties KKL išmokėjo savo darbuotojams premijas, kurių bendras dydis sudarė maždaug 2,5 mln. litų (724 tūkst. eurų).
V.Beleškienė ne tik buvo palikta darbe – ji taip pat gavo kalėdinę premiją.
Anot advokatės R.Gradauskienės, 2015 metų lapkričio 30 dienos duomenimis, ilgalaikiai ir trumpalaikiai ligoninės įsipareigojimai sudarė 5,8 mln. eurų.
Ligoninė prieš paskutinį posėdį, įvykusį penktadienį, pateikė teismo prašomus finansinius dokumentus.
Ieškos teisėjo-mediatoriaus
Kitą savaitę Kauno apygardos teismas kreipsis į teisėją-mediatorių, prašydamas jo sutikimo dalyvauti mediacijos procese.
Teisminė mediacija – tai ginčų sprendimo procedūra, kurios paskirtis – padėti šalims civilinėse bylose išspręsti ginčą taikiai tarpininkaujant vienam ar keliems mediatoriams (tarpininkams).
Teisminę mediaciją vykdo teismo mediatoriai – specialiai apmokyti teisėjai, teisėjų padėjėjai arba kiti atitinkamą kvalifikaciją turintys asmenys, kurie yra įtraukti į teismo mediatorių sąrašą.
Penktadienį vykusio posėdžio metu buvo apsvarstytos keturių Kauno ir Vilniaus teisėjų-mediatorių kandidatūros. Mediacija užsiims vienas iš jų.
Teisėjas-mediatorius sprendimų byloje nepriima.
Jei šalims nepavyks susitarti, ginčas vėl persikels į teismą.
„Mes neprieštaravome mediacijai, priešingai – siūlėme taikyti šį būdą. Teisėjas-mediatorius galės plačiau pažvelgti į mūsų situaciją.
Mano žiniomis, analogiško atvejo, kai gydymo įstaigose dėl neatsargaus gyvybės atėmimo miršta pacientas, ir dėl to kaltu pripažįstamas personalo darbuotojas, Lietuvoje dar nėra buvę“, – pasakojo E.Drėzas.
Anot E.Drėzo, neturtinės žalos suma – milijonas eurų, nurodyta pasitarus su patyrusiais teisininkais ir įsigilinus į panašius skaudžius atvejus Europos Sąjungoje šalyse, kuriose vaikų netekusios šeimos prisiteisia iš gydymo įstaigų dešimtis milijonų eurų.
Mirtis kūdikiui smogė žaibiškai
2012 metų balandžio 6-ąją D.Drėzas buvo paguldytas į KKL Gastroenterologijos skyrių – kūdikiui buvo įtariama gyvybei nepavojinga rotaviruso forma.
Vaiko būklė buvo stabili, jokių grėsmingų komplikacijų nekilo.
Mažylis buvo paguldytas į mokamą palatą, planuota jį tą pačią dieną parsivežti į namus.
Gastroenterologijos skyriuje V.Beleškienei leidžiant vaistus, Domą per keliolika sekundžių ištiko klinikinė mirtis.
Vaikelis ėmė verkti, o paskui sustingo.
Berniukas buvo nuvežtas į reanimaciją, ten gaivintas dvi valandas, bet medikams jo išgelbėti nepavyko.
Sušvirkštus vaistus kalio kiekis berniuko organizme per dvi valandas padidėjo beveik du kartus ir pasiekė mirtiną ribą – nuo 4,3 iki 7,4 milimolio litre.
Slaugytoja sunaikino įkalčius – iš palatos skubiai išnešė švirkštus, kuriuose buvo likę Domui leistų medikamentų.
Tragedija sutelkė kauniečių šeimą
„Tragedija mūsų šeimą ir sukrėtė, ir sutelkė. Nepaisant svarių įrodymų, slaugytoja tvirtino nesupainiojusi vaistų, o ligoninės administracija ją palaikė.
Bet mes kantriai siekėme teisingumo – ne tik dėl savęs, bet ir dėl kitų žmonių, kurie skaudžiai nukenčia susidūrę su gydymo įstaigomis“, – pasakojo E.Drėzas.
Sūnaus netekusią Drėzų šeimą įskaudino Kauno klinikinės ligoninės atstovų požiūris – niekas jų neatsiprašė dėl įvykusios tragedijos.
Kauno klinikinė ligoninė išplatino informaciją, neva kūdikio tėvams rūpėjo tik pateikti milijoninį ieškinį, o ne išsiaiškinti mirties priežastis.
Taip pat buvo įtikinėjama, jog kalis injekcijos būdu negalėjo pateikti į vaikelio organizmą, o mirčiai galėjo turėti įtakos jo ankstesnės ligos. Buvo net aiškinama, kad Domą pražudė reta širdies liga – fibroelastozė.
Tačiau dvi medicinos ekspertų komisijos nustatė, jog vaiką pražudė būtent kalio injekcija, o teismai kalta pripažino V.Beleškienę.
Mirusio kūdikio tėvas E.Drėzas liūdnai šyptelėjo, paklaustas, ką mano apie išvedžiojimus, jog šeimai rūpėjo greičiau pateikti civilinį ieškinį: „Sūnelio mums neatstos jokie milijonai, tačiau įstaiga privalo griežtai atsakyti dėl įvykusios tragedijos.
Beje, ieškinį pateikėme tik praėjus metams nuo Domo mirties.“
Įdomios sąsajos su advokatais
Civiliniame procese dėl žalos atlyginimo Kauno klinikinei ligoninei atstovauja advokatų kontoros „Jankauskas ir partneriai“ juristai.
Ta pati kontora gynė ir V.Beleškienę svarstant jai iškeltą baudžiamąją bylą dėl kūdikio mirties.
KKL šiai advokatų kontorai už įvairias teisines paslaugas iš savo biudžeto skyrė apie 240 tūkst. litų (69,5 tūkst. eurų).
Ligoninės vadovai tvirtino, jog už atstovavimą V.Beleškienei įstaiga advokatams pinigų nemokėjo.
Sprendžiant iš ligoninės dokumentų, advokatų kontoros „Jankauskas ir partneriai“ darbo įkainiai – maždaug 200 litų (58 eurai) už valandą.
V.Beleškienės gynėjams reikėjo parengti dešimtis dokumentų, analizuoti sudėtingus teisės aktus, medicinos terminus.
Teismo proceso metu slaugytojai ir panašaus lygio darbuotojai Kauno klinikinėje ligoninėje uždirbdavo maždaug 380 eurų per mėnesį atskaičius mokesčius.
Kiek kainavo juristų paslaugos?
E.Drėzas suabejojo, ar V.Beleškienė iš savo atlyginimo pajėgė atsiskaityti su brangiai apmokamais juristais.
Jo nuomone, SAM ir teisėsaugos institucijos turėtų pagaliau išsamiai ištirti, ar iš valstybės lėšų išlaikoma gydymo įstaiga skaidriai paskirsto advokatams skirtus valdiškus pinigus.
Kūdikio tėvas nustebo peržiūrėjęs baudžiamojo proceso dokumentus – nors teismų maratonas truko daugiau nei dvejus metus, byloje niekur nepateikta, kiek V.Beleškienei kainavo advokatų kontoros „Jankauskas ir partneriai“ paslaugos.
Kauno klinikinę ligoninę po D.Drėzo mirties tikrinę Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos specialistai rado daugybę pažeidimų, netvarkos požymių.
Skolos – ne kliūtis prabangioms mašinoms įsigyti
Po mažojo Domo mirties kilo abejonių, ar septynženkles pinigų sumas skolinga Kauno klinikinė ligoninė racionaliai naudoja lėšas, iš mokesčių mokėtojų kišenės skiriamas jai išlaikyti.
2015 metais KKL, būdama skolinga milijonines sumas, įsigijo du prabangius 2014 metų laidos visureigius „Mitsubishi Outlander“.
2014 metų gruodžio 31 dienos KKL ataskaitos duomenimis, ligoninės finansiniai įsipareigojimai sudarė 12,93 litų (3,74 mln. eurų) ir beveik prilygo šios gydymo įstaigos ilgalaikiam turtui (3,75 mln. eurų).
Benzinu varomus 3,0 ir 2,4 litro darbo tūrio litrų „Mitsubishi Outlander“ ligoninė pirko iš personalinės vilniečio Eugenijaus Matusevičiaus įmonės. E.Matusevičius naujienų portalui lrytas.lt pripažino, jog visureigių išlaikymas jam yra pernelyg brangus.
Pagal technines charakteristikas tokie visureigiai mieste atitinkamai sunaudoja po 10,6 ir 12,2 litro degalų.
Kita Kauno gydymo įstaiga yra įsigijusi tarnybinį automobilį „Toyota Auris“, ryjantį 30–40 procentų mažiau degalų už minėtus „Mitsubishi Outlander“.
Skandale dėl D.Gineikaitės – ta pati ligoninė
Kauno klinikinė ligoninė ne pirmą kartą patenka į skandalų verpetus. Naujausias didelį atgarsį sukėlęs įvykis susijęs su buvusios Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) direktorės Daivos Gineikaitės galimu girtumo fakto slėpimu.
2015 metų gruodžio 19 dieną sukėlusi avariją valdininkė paskambino telefonu Kauno klinikinės ligoninės direktoriui Gediminui Abeciūnui.
Anot D.Gineikaitės, ji tik paklausė G.Abeciūno, kur galėtų duoti kraujo jam ištirti.
Tačiau vairuotojas, į kurio visureigį rėžėsi D.Gineikaitė, prisiminė, jog pripūtusi 1,66 promilės (vidutinis girtumas) ji kažkam skambino telefonu ir karštligiškai prašė: „Ištrauk mane, nesigailėsi, skolinga neliksiu.“
Paskui NŽT vadovė nuvyko į Kauno klinikinę ligoninę duoti kraujo, nes nesutiko su policijos matuoklio parodymais.
Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai ligoninėje aptiko du D.Gineikaitės kraujo mėginius: viename jų rasta alkoholio, kitame – ne. Įtariama, jog juos norėta sukeisti.
Baudžiamojoje byloje dėl mėginimo nuslėpti girtumą kaip specialieji liudytojai apklausta D.Gineikaitė, G.Abeciūnas ir jo pavaduotojas Kastytis Grigonis.
Specialiojo liudytojo statusas suteikiamas asmeniui, jei byloje yra duomenų apie jo galimą nusikaltimą, bet šių duomenų nepakanka įtarimams pareikšti.
G.Abeciūnas ir D.Gineikaitė pažįstami dar nuo tų laikų, kai ji dirbo Kauno savivaldybėje juriste ir kuravo gydymo įstaigas.
