„Aš svarstysiu visus variantus, kreipsiuosi kur tik galima, gal net į Europos žmogaus teisių teismą, nes nuo 1998 metų buvau persekiojamas ne be kai kurių politikų pastangų“, – „Lietuvos rytui“ sakė buvęs Lietuvos vidaus reikalų ministras M.Misiukonis.
Genocidu už vaidmenį sulaikant paskutiniu Lietuvos partizanu vadinamą Antaną Kraujelį-Siaubūną buvusį sovietinių represinių struktūrų pareigūną M.Misiukonį išteisino visų trijų instancijų teismai, o galutinį žodį vakar tarė Aukščiausiasis teismas.
„Nėra pagrindo teigti, kad M.Misiukonis, atlikdamas veiksmus, suvokė, jog dalyvauja sulaikant būtent A.Kraujelį, kaip partizaną“, – paskelbė teismas, atmetęs partizano sesers Janinos Šyvokienės kasacinį skundą.
– Kaip jaučiatės, kai esate visiškai išteisintas? – „Lietuvos rytas“ paklausė M.Misiukonio.
– Labai gerai. Visus tuos metus ir siekiau išteisinimo, nes tikrai tada, 1965-aisiais, nežinojau, kad vykstame sulaikyti A.Kraujelio. Ši informacija buvo slepiama, nes nenorėta, kad ji nutekėtų. Tuo labiau man tada buvo tik 25 metai, buvau tik jaunesnysis leitenantas.
Tam žmogui buvo iškelta baudžiamoji byla už civilių gyventojų žudymą veikiant ginkluotoje plėšikų grupėje. 1962 metais ši grupė buvo sugauta ir Aukščiausiojo teismo nuteista už plėšikavimus, o A.Kraujelis pasislėpė ir liko laisvėje.
– Kiek žmonių ši grupė nužudė?
– Aš nežinau, Genocido ir rezistencijos tyrimo centras dėl skaičių taip pat ginčijasi. Galiu pasakyti tik tai, kad jo sesuo, per ikiteisminį tyrimą paklausta, kiek jos brolis nužudė žmonių, atsakė, jog apie vienuolika.
Dabar centras pripažino, kad A.Kraujelis Molėtų rajone dalyvavo sušaudant Gečių šeimą, vyras ir žmona buvo nužudyti vaikų akyse. Gečienė, kaip sakė jos duktė, buvo devintą mėnesį nėščia.
A.Kraujeliui buvo iškelta byla, jo buvo ieškoma.
Kai sužinota, kur jis slapstosi, tardytojas priėmė nutarimą jį sulaikyti, prokuroras davė sankciją sulaikyti.
– Jis nusišovė iškart ar jums atvykus priešinosi?
– Jis sužeidė savo šeimininką, kuris po kelių dienų mirė, be to, sužeidė du pareigūnus, dabar jie abu irgi mirę.
Po to, kaip teigia jo našlė, atsisveikino su ja ir nusišovė.
– Sulaikyti A.Kraujelio vykote ne tik jūs. Kodėl byla iškelta jums vienam?
– 1997 metais Utenos apylinkės prokuratūra užklausė Genocido ir rezistencijos tyrimo centro dėl A.Kraujelio medžiagos.
1998 metų sausį iš ten atėjo laiškas, kuriame buvo išdėstytos visos A.Kraujelio nuodėmės: kelių žmonių nužudyme dalyvavo kartu su kitais, kiek pats nužudė, ką apiplėšė, kiek apiplėšė.
Prokuratūra, gavusi tokį dokumentą, turėjo pradėti tikrinti jo veiklą, bet čia įsikišo atitinkamos politinės organizacijos ir politikai, prasidėjo spaudimas, laiškai Utenos prokuratūrai, Generalinei prokuratūrai.
Viename laiškų buvo net pagrasinta: „Jei nesiimsite priemonių prieš M.Misiukonį, mes užsiimsime demaršu.“
Todėl prokuratūra numetė bylą teismui – jūs aiškinkitės, mes nekalti, mus spaudė, tačiau likome švarūs.
– Ar galite įvardyti politikus, kurie darė spaudimą tyrėjams ir teismams?
– Net J.Šyvokienės parodymuose prokuratūrai pasakyta, jog ji pretenzijų man neturi, bet Seime kalbama, kad jis kaltas.
Viskas prasidėjo po to, kai buvau apdovanotos Gedimino ordinu. Po to, 2000 metų vasario 17 dieną, grupė konservatorių parašė pareiškimą, kuriame teigiama, kad aš buvau vienas aktyviausių pokario kovų su partizanais dalyvių ir A.Kraujelio sunaikinimo operacijos vykdytojas.
Partizaninis karas Lietuvoje vyko 1944–1953 metais, M.Misiukoniui tada ėjo keturiolikti metai. Matyt, rašydami pareiškimą jie nežinojo, kiek man metų.
Po to buvo Seimo nario Antano Napoleono Stasiškio raštai prokuratūrai, vėliau susiorganizavo Seimo narių ir rezistentų grupė, kurie per radiją, televiziją ir spaudą aiškino, kad aš žudikas, o Dalia Kuodytė pareiškė, kad aš organizavau visą šitą veiklą.
Buvo spaudžiami ir bylą nagrinėjančio Panevėžio apygardos teismo, Apeliacinio teismo teisėjai.
Nagrinėjant apeliaciją signataras Algirdas Endriukaitis teismo posėdyje pareiškė, kad mane išteisinę Panevėžio teisėjai yra paskelbiami lietuvių tautos ir A.Kraujelio priešais, o Vytautas Landsbergis piktinosi, kad teisėjai nežino Lietuvos istorijos.
Prieš Aukščiausiojo teismo posėdį taip pat buvo kreiptasi į prezidentę Dalią Grybauskaitę, kad atleistų visus šešis teisėjus, kurie mane išteisino.
Spaudimas buvo visą laiką. Dar iki bylos atidavimo į teismą 2008 metų liepos 2 dieną Utenos prokuroras ir generalinis prokuroras pasakė, kad nėra nusikaltimo sudėties. Bet jau po savaitės man buvo pareikšti įtarimai.
Neabejoja ir partizaniškos veiklos reikšme
* Išteisinęs M.Misiukonį Aukščiausiasis teismas kartu atkreipė dėmesį, kad „nėra jokio pagrindo abejoti A.Kraujelio partizaniška veikla ir jos reikšme Lietuvos valstybingumui“.
* A.Kraujelis buvo vienas paskutinių su sovietų okupacija kovojusių Lietuvos partizanų. Jis veikė iki 1965 metų kovo, kai sovietų saugumiečiams apsupus namą Utenos rajone, kur slapstėsi nenorėdamas pasiduoti gyvas, nusišovė.
