Kaip praneša teismas, byloje nustatyta, kad sugyventiniai,
žadėdami legalų darbą užsienyje, įkalbėjo ten išvykti šešis asmenis
– penkis vyrus ir vieną moterį. Tačiau atgabenę nukentėjusiuosius į
įvairias Europos valstybes – Jungtinę Karalystę, Vokietiją,
Norvegiją, Daniją ir Suomiją – jiems paaiškino, kad jokio žadėto
darbo nebus, o atvykėliai privalės vogti.
A.L., siekdamas priversti tautiečius svetimoje šalyje vykdyti
savo ir sugyventinės valią, prieš juos pasitelkdavo psichinę
prievartą, gąsdino, grasino, kad paliks vienus užsienyje arba
kentės jų artimieji, taip pat mušė bei kitais būdais kėlė fizinį
skausmą. Iš dviejų nukentėjusiųjų A.L. neteisėtai atėmė asmens
tapatybės korteles, kad šie negalėtų laisvai grįžti į Lietuvą.
Įbauginti nukentėjusieji pakluso sugyventinių reikalavimams. Iš
parduotuvių asmenys vogė maisto produktus, rūbus, kvepalus,
įvairius kitus vertingesnius daiktus. Vagysčių metu juos sulaikė
vietiniai pareigūnai.
Nuteistoji pora savo kaltės nepripažino. Abu teigė, kad vieni
iš nukentėjusiųjų patys siūlė vykti į užsienį vagiliauti, kiti
tiesiog juos teismui apšmeižė, o likusiųjų jie esą nepažįsta ir
niekur su jais nevažiavo.
Šiuos sugyventinių teiginius teismas įvertino kaip pasirinktą
gynybos poziciją, kurią paneigia ikiteisminio tyrimo metu ir
teisiamajame posėdyje nustatyti duomenys. Vieni iš jų –
nukentėjusiųjų parodymai, kurie buvo nuoseklūs ir vienodi, atitiko
Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos
bei Europos nuosprendžių registrų informacinės sistemos duomenis.
Teismas konstatavo, kad nuteistieji suprato savo veiksmais
varžą asmenų laisvę, suvokė reikalavimo vogti neteisėtumą bei
sudarytos situacijos sudėtingumą – nemokantys užsienio kalbos,
socialiai pažeidžiami, neturintys pinigų, ryšio priemonių, o kai
kuriais atvejais ir dokumentų, bijodami būti palikti,
nukentėjusieji negalėjo pasirinkti, kaip elgtis, taigi buvo
verčiami paklusti sugyventinių norams. Be neteisėto žmogaus laisvės
suvaržymo, du sugyventinių veiksmai buvo įvertinti kaip labai
sunkūs nusikaltimai – prekyba žmonėmis.
Skiriant bausmes atsižvelgta į poros veiksmus nusikaltimų metu,
jų charakteristiką. Nustatyta, kad A.L. atliko aktyvesnį vaidmenį
– prieš nukentėjusiuosius vartojo psichologinę ir fizinę prievartą.
Be to, jis ne kartą teistas Lietuvoje ir užsienio valstybėse už
turto grobimą, nuolat vogė iš parduotuvių, buvo nusikaltimų
iniciatorius. Ž.J. atsakomybę lengvino tai, kad moteris Lietuvoje
neteista, mažiau prisidėjo vykdant nusikaltimus. Teismo
nuomone, Ž.J. skiriamos bausmės tikslai gali būti pasiekti
atidedant laisvės atėmimo vykdymą. Per ši laikotarpį ji įpareigota
neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be
nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei pradėti
dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.
Teismas iš dalies tenkino trijų nukentėjusiųjų pareikštus
civilinius ieškinius neturtinei žalai atlyginti. Jiems sugyventinių
pora iš viso turės sumokėti 12 tūkst. eurų. Taip pat nuteistieji
privalės atlyginti po 615,60 Eur proceso išlaidų valstybei.
