Du žmones nužudžiusiam Š. Žemaičiui – kalėjimas iki gyvos galvos

Penktadienį Šiaulių apygardos teismas Š.Žemaitį pripažino kaltu dėl Linkuvos gimnazijos sargo 66 metų Algimanto Palkaus bei savo gyvenimo draugės 21 metų Samantos Rakauskaitės nužudymo.

Žudikui teismas skyrė griežčiausią bausmę – kalėjimą iki gyvos galvos.

Išgirdęs verdiktą išliko ramus

Nukentėjusiaisiais pripažintiems asmenims nuteistasis teismo sprendimu privalės atlyginti daugiau nei 93 tūkstančių eurų turtinę ir neturtinę žalą. Dar 35 tūkstančius eurų iš Š.Žemaičio teismas priteisė be motinos likusio jo trejų metų sūnaus neturtinei žalai atlyginti.

Į teismo salę konvojaus pareigūnų atvesdintas Š.Žemaitis kaip įmanydamas slėpė veidą.

Barzdą užsiauginti spėjęs kaltinamasis teismo verdikto klausėsi ramiai.

Išgirdęs bausmę Š.Žemaitis jokių emocijų neparodė.

Kad bus nuteistas kalėti iki gyvos galvos, linkuvis galėjo numanyti – tokią bausmę jam skirti teismo per paskutinį posėdį paprašė kaltinimą palaikiusi prokurorė.

Šį teismo nuosprendį Š.Žemaitis dar galės apskųsti Apeliaciniam teismui. Atsiprašymas nebuvo nuoširdus

Griežčiausią įstatyme numatytą bausmę Š.Žemaičiui skyręs teismas konstatavo, kad Linkuvos gimnazijos sargą jis nužudė iš savanaudiškų paskatų būdamas girtas.

Teismas taip pat nustatė, kad savo gyvenimo draugę Š.Žemaitis nužudė veikdamas tiesiogine tyčia. Taip pat konstatuota, kad nukentėjusiųjų kaltinamasis atsiprašė tik formaliai – jo atsiprašymas nebuvo nuoširdus.

Skirdamas bausmę Š.Žemaičiui teismas rėmėsi Europos teismų praktika. Skiriant Š.Žemaičiui kalėjimą iki gyvos galvos siekta apsaugoti visuomenę nuo pavojingo asmens.

Berniukui atskleis šeimos tragediją Išklausyti Š.Žemaičiui skelbiamo nuosprendžio į teismą atvyko nužudytosios S.Rakauskaitės mama Dalė Rakauskienė, brolis Gytis Rakauskas ir A.Palkaus našlė Irena Dolumbauskienė.

Paklausta, kaip vertina jos dukters žudikui skirtą bausmę D.Rakauskienė tepasakė: „Atsiprašau, aš noriu atsitverti tylos siena“.

S.Rakauskaitės brolis G.Rakauskas sakė, kad nuosprendis yra teisingas: „Mes tikėjomės, kad žudikas bus nuteistas iki gyvos galvos“.

Neseniai trejų metų sulaukusį sesers sūnų globojantis G.Rakauskas sakė, kad berniukas adaptavosi gerai, auga, lanko darželį. Vaikas apie dingusį tėtį neklausinėja. Iš pradžių mažylis prie savęs sunkiai prisileisdavo ir dėdę.

„Jis į vyrus iš pradžių reagavo keistai“, – apie globotinį sakė G.Rakauskas. Vyras sakė, kad paaugusiam berniukui pasakys visą teisybę apie jo šeimą ištikusią tragediją.

„Būtinai jam viską papasakosime, kai ateis laikas“, – sakė G.Rakauskas.

„Jis nusipelnė mirties bausmės“

„Teisingumas Lietuvoje dar egzistuoja. Tik gaila, kad panaikinta mirties bausmė.

Jis nusipelnė ne sėdėti iki gyvos galvos, o tokios pat pat bausmės, kokia jis nubaudė tuos du jam nieko blogo nepadariusius žmones“, – po teismo posėdžio atvirai rėžė nužudyto Linkuvos sargo našlė I.Dolumbauskienė.

Moteris sakė, kad greitai bus treji metai, kai ji neteko gyvenimo draugo, tačiau netekties skausmas per tą laiką nesumažėjo.

I.Dolumbauskienė įsitikinusi, kad jos gyvenimo draugą Š.Žemaitis nužudė ne vienas, o kartu su bendrininkais, kurių neišdavė.

„Mes Linkuvoje gyvename kaustomi baimės, nes žudiko bendrininkai vaikšto laisvi“, – tvirtino I.Dolumbauskienė.

Našle tapusi moteris sakė nesitikinti, kad Š.Žemaitis jai atlygins teismo priteistą turtinę ir neturtinę žalą: „Čia tik formalumas. Mes nieko negausime, o skausmas liks visam gyvenimui“.

Apsivogė dar būdamas nepilnametis

„Ką žmonės apie Š.Žemaitį galėjo pasakyti iki jo sulaikymo? Aplinkiniai Š.Žemaičio elgesiu nesiskundė. Jis rūpinosi šeima, stengėsi pats užsidirbti.

Bet yra ir kitokių duomenų. Š.Žemaitis anksti pradėjo vartoti alkoholį, ėmė vagiliauti. Pirmą kartą Š.Žemaitis teisiamųjų suole už vagystę atsidūrė dar būdamas nepilnametis – 2007 metais. Paskui už vagystes jis dar buvo teisiamas kelis kartus. Išvadų Š.Žemaitis nepadarė.

Tai jį atvedė prie sunkių nusikaltimų“, – prieš mėnesį tardama baigiamąją kalbą teisme sakė prokurorė.

„Šarūno geriau buvo neliesti, o duoti jam kokią užduotį ir palikti jį ramybėje. Jei pradėdavai ko nors primygtinai reikalauti, vaikinas puldavo į isteriją“, – portalui lrytas.lt apie Š.Žemaitį sakė viena Linkuvos gimnazijos pedagogė.

Pagal palengvintą programą besimokiusiam S.Žemaičiui mokslai Linkuvos gimnazijoje tapo nepakeliama našta – vaikinas buvo paliktas kartoti kurso ir gimnazijos nebaigė.

Mokytis tingėdavęs, pamokas praleidinėdavęs Š.Žemaitis mokytojams nepriešgyniavo, tačiau dėl kokios nors pastabos supykusiam vaikinui nieko nereiškė per pamoką atsistoti ir išeiti iš klasės.

Apskundė pylos davusį tėvą

Pedagogams į atmintį įsirėžė vienas Š.Žemaičio poelgis. Dar būdamas paauglys jis namo grįžo neblaivus ir už tai nuo tėvo gavo pylos.

Diržu jį paauklėjusį tėvą Šarūnas iškart apskundė Vaiko teisių tarnybos specialistams.

Apie smurtą prieš nepilnametį buvo pranešta policijai. Pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą, byla atsidūrė teisme. Kaltu dėl smurto prieš savo atžalą pripažintam Š.Žemaičio tėvui buvo skirta bauda.

Tokią pamoką gavęs vyras nusprendė į sūnaus auklėjimą daugiau nesikišti.

Socializacijos centras paauglio neperauklėjo

Be vyro palaikymo likusi Š.Žemaičio motina paauglio sūnaus perauklėti neįstengė. Neklaužada iš Linkuvos gimnazijos buvo perkeltas į Gruzdžių vaikų socializacijos centrą.

Pusmetį šiame centre praleidęs Š.Žemaitis sugrįžo į Linkuvos gimnaziją, tačiau nebaigė tos klasės kurso, buvo paliktas antriems metams.

Vargais negalais baigęs aštuonias klases Š.Žemaitis paliko Linkuvos gimnaziją ir ėmė artimai bendrauti su buvusia bendraklase Samanta Rakauskaite. Pora netruko susilaukti atžalos – gimė sūnus.

Draugu moteris nesiskundė Jauna šeima persikraustė gyventi į senelių jiems paliktą namą.

Šeiminio gyvenimo sunkumais S.Rakauskaitė buvo nelinkusi skųstis.

Kalbos apie tai, kad jauna moteris buvo skriaudžiama, pasklido tik jai dingus be žinios. Vienintelį sykį raminti Š.Žemaičio namuose kilusio barnio policijos pareigūnai buvo iškviesti 2013-ųjų pabaigoje.

Tąkart pareigūnus iškvietusi S.Rakauskaitė sakė, kad sugyventinis ją iškoneveikė necenzūriniais žodžiais, tačiau neigė, kad būtų ją mušęs.

Kas jaunoje šeimoje dėjosi iš tikrųjų, paaiškėjo tik teisme.

Čia liudijusi Samantą dvejus metus gerai pažinojusi nepilnametė jos draugė sakė: „Šarūnas su Samanta pykdavosi gana dažnai, ypač pastaruoju metu. Kartą Šarūnas Samantai trenkė per kojas šalmu, smūgio vietoje buvo atsiradusi mėlynė.“

Pasak liudytojos, Šarūnas Samantą dažnai apstumdydavo.

„Namuose kildavo barnių, jie vienas kitam liepdavo tai to, tai ano neliesti, nes tas – mano, o tas – mano.

Samanta Šarūno bijodavo ir prašydavo manęs likti nakvoti. Girtas Šarūnas grasindavo Samantą išmesti į gatvę, padegti namus“, – tvirtino liudytoja.

Pateikė neįtikinamą versiją

Apie mįslingą S.Rakauskaitės dingimą Š.Žemaitis pranešė pernai balandžio 11-osios rytą. Vyras tikino, kad naktį jo gyvenimo draugė išėjo ir nebegrįžo.

Tokia Š.Žemaičio versija nei paiešką pradėjusių pareigūnų, nei Samantą pažinojusių draugų neįtikino – moteris pernelyg mylėjo savo dvejų metų sūnų, kad būtų jį palikusi.

Per tyrimą paaiškėjo, kad S.Rakauskaitė ruošėsi palikti savo gyvenimo draugą. Jauna moteris nusižiūrėjo atskirą butą, o balandžio 9-ąją davė už jį rankpinigių.

Įkalčių prispirtas Š.Žemaitis prisipažino per balandžio 11-osios naktį namuose kilusį barnį pasmaugęs savo gyvenimo draugę.

Lavoną žudikas apvyniojo lipniąja juosta, kad jis neišsitiestų. Aukos kūną Š.Žemaitis įkišo į du maišus.

Iš pradžių šį nešulį žudikas užkėlė į namo palėpę, bet po dešimties minučių nusprendė kūną išvežti lauk.

Nuvežęs į netoliese esančią sodybą Š.Žemaitis gyvenimo draugės kūną įmetė į vandens pilną duobę, o ant viršaus dar užmetė akmenį, kad palaikai neiškiltų į viršų.

Aukos telefoną žudikas išmetė į lauko tualetą, drabužius sudegino, o artimiesiems ir draugams pareiškė, kad gyvenimo draugė pati išėjo iš namų.

Šarūną rado kepantį šašlykus

Apie Samantos dingimą sužinojusius jos artimuosius pribloškė Š.Žemaičio abejingumas.

„Kartu su sūnumi nuvykome pas Šarūną į namus. Jis buvo išsikepęs šašlykų ir ramiai gurkšnojo alų. Namuose radau rankinę su dukters asmens dokumentais. Tai dar kartą patvirtino, kad duktė pati tikrai niekur iš namų neišėjo.

Šarūnas buvo ramus, o kitą rytą lyg niekur nieko išėjo į darbą. Aš jį įkalbinėjau pasakyti, kas įvyko, nes netikėjau, kad Samanta galėjo taip pati prapulti. Ji labai mylėjo vaiką, atsakingai žiūrėjo į darbą. Išeidama ji tikrai būtų pasiėmusi ir vaiką“, – teisme guodėsi S.Rakauskaitės motina Dalia Rakauskienė.

Mažylis matė mamos nužudymą?

Nužudytos sesers dvejų su puse metų sūnų globojantis G.Rakauskas įsitikinęs, kad mažylis matė jo motinai surengtą egzekuciją.

„Vaikas tikrai matė ar bent girdėjo, kas tą naktį įvyko namuose. Pagal namo planą buvo neįmanoma negirdėti ir nematyti, kas ten vyksta“, – sakė G.Rakauskas.

Pasak globėjo, pirmus tris mėnesius po tragedijos mažylis buvo neramus, naktimis klykdavo.

Įtarimų, kad berniukas galėjo matyti žmogžudystę, kilo pastebėjus, kaip apimtas nerimo jis ima sukti ranka sau aplink galvą – S.Rakauskaitės burna ir kojos buvo apvyniotos lipniąja juosta.

Papasakoti, ką matė, vaikas negali, nes dar rišliai nekalba.

Kodėl susidorojo su jį palikti nusprendusia sugyventine, Š.Žemaitis taip ir nepaaiškino.

Teisme vyras tvirtino, kad gyvenimo draugę pasmaugė apakintas pykčio, kai per šeimos barnį buvo išvadintas kvailiu.

Kas iš tikrųjų galėjo tapti Samantos nužudymo priežastimi, atskleidė teisme liudijusi jos draugė.

„Samanta ruošėsi palikti Šarūną. Ji norėjo išeiti ir gyventi atskirai, bet bijojo, kad Šarūnas nepradėtų keršyti. Samanta žinojo, kad Šarūnas nužudė Linkuvos gimnazijos sargą. Apie A.Palkaus nužudymą man Samanta užsiminė po kelių mėnesių.

Samanta sakė, kad tą naktį Šarūnas namo grįžo kruvinas ir prisipažino nužudęs sargą. Samanta sakė, kad Šarūnas vagiliauja, parsineša statybinių medžiagų“ – teisme liudijo Samantos draugė.

Paaiškėjo, kad kraupią paslaptį žinojo ne tik S.Rakauskaitė, jos draugė, bet ir kaimynė.

„Samanta pas mane atėjo, kai susipyko su Šarūnu. Guosdamasi ji prasitarė, kad Šarūnas susijęs su sargo nužudymu.

Jau kitą dieną Šarūnas su Samanta susitaikė. Ko neprikalbėsi susipykęs, todėl į tokią Samantos užuominą dėmesio neatkreipiau“, – teisme sakė kaimynė.

Apie tai, kad Š.Žemaitis galėjo nužudyti Linkuvos gimnazijos sargą, šios moterys policijai pranešė tik po S.Rakauskaitės dingimo.

Sargą mirtinai sumušė

Pakruojo rajono Linkuvos gimnazijoje sargu dirbęs A.Palkus savo darbo vietoje buvo rastas negyvas 2013-ųjų balandžio 6-ąją. Vyro galvoje buvo matyti muštinių ir kirstinių žaizdų.

Ekspertai nustatė, kad gimnazijoje budinčiam sargui 14 kartų spirta ir ne mažiau kaip tris kartus durta peiliu.

Sunkių traumų patyręs A.Palkus įvykio vietoje mirė nuo galvos sumušimo.

Po nužudymo gimnazijoje buvo pasigesta 740 eurų vertės daiktų.

Alibi patvirtino ir sugėrovas

Tyrėjai nustatė, kad iš gimnazijos pagrobti įrankiai buvo išvežti rogėmis. Rogių pėdsakai vedė link Vaškų gatvės, kur gyveno Š.Žemaitis.

Tačiau kelio danga buvo išlyginta, todėl pėdsakų beveik neliko.

Kadangi rogių pėdsakų fragmentų su į kraują panašiomis dėmėmis buvo rasta ir šalia Š.Žemaičio namų, o ir pats Š.Žemaitis anksčiau turėjo rogutes, pareigūnai vaikiną apklausė.

Š.Žemaitis pareigūnams tvirtino vakare namuose gėręs ir po išgertuvių niekur nevaikščiojęs.

Šį Š.Žemaičio alibi patvirtino S.Rakauskaitė ir vienas jo namuose girtavęs bei po išgertuvių čia užmigęs draugas.

Kriminalistai patikrino Š.Žemaičio batus ir rankas, tačiau jos nebuvo sužalotos, o batų atspaudas buvo nepanašus į tą, kurį pavyko aptikti nusikaltimo vietoje.

Prie Š.Žemaičio neatvedė ir žudiko ieškoti pasitelktas tarnybinis policijos šuo. Roges Š.Žemaitis kriminalistams aiškino paskolinęs draugui.

Piktinosi tyrėjų darbu

Kad jos gyvenimo draugo A.Palkaus nužudymas yra vietinių darbas, jo našlė 62 metų Irena Dolumbauskienė sakė įtarusi iškart.

„Algimantas sakė vakarais matydavęs prie gimnazijos besibūriuojančius ant galvos gobtuvą užsimaukšlinusius jaunuolius. Po to pasipylė vagystės. Aš dar vyrui sakiau mesti tą darbą, bet 21 metus sargu pradirbęs Algimantas manęs nepaklausė“, – teisme liudijo I.Dolumbauskienė.

Moteris piktinosi jos draugo nužudymą tyrusiais pareigūnais, kurie nieko nepešė, nors „policijos šuo, sekdamas nusikaltėlio pėdsakais, policininkus atvedė į Š.Žemaičio kiemą ir tik ten pametė pėdsakus“.

Karčių žodžių I.Dolumbauskienė negailėjo ir jos gyvenimo draugo nužudymą slėpusiai S.Rakauskaitei.

„Tiriant Samantos nužudymo bylą paaiškėjo, kad apie Algelio nužudymą žinojo ne vienas žmogus, tačiau niekas apie tai policijai neprasitarė.

Pati Samanta sudegino kruvinus Šarūno drabužius. Kodėl ji to nepasakė policijai?“ – prieš vieną teismo posėdį retoriškai klausė gyvenimo draugo netekusi I.Dolumbauskienė.

Našle tapusi moteris įsitikinusi, kad Š.Žemaitis jos gyvenimo draugą nužudė ne vienas, o kartu su bendrininku, kurį dabar dangsto.

Nukentėjusiąja pripažintos I.Dolumbauskienės versiją, kad A.Palkaus žudikų gali būti daugiau, paneigė kaltinimą teisme palaikiusi prokurorė.

Nors kaltu dėl A.Palkaus nužudymo Š.Žemaitis prisipažino iš dalies, prokurorė pažymėjo, kad per tyrimą nebuvo gauta duomenų, kad sargą Š.Žemaitis galėjo nužudyti kartu su bendrininku.

Gyvenimo draugei apie sargo nužudymą prasitaręs Š.Žemaitis taip pat sakė sargą nužudęs vienas.

Kaltinamasis tvirtino sargo peiliu nebadęs ir daiktų negrobęs.

Kaltu dėl S.Rakauskaitės nužudymo Š.Žemaitis prisipažino visiškai.

Per ikiteisminį tyrimą buvo nustatyta, kad Š.Žemaitis į Linkuvos gimnaziją įsibrovė norėdamas ją apvogti.

Gimnazija tuo metu buvo renovuojama, todėl čia įsibrovęs Š.Žemaitis tikėjosi nugvelbti įrankių bei statybinių medžiagų, kurių prireikė atliekant remontą savo namuose.

„Su draugu namuose išgėrėme gal du litrus degtinės. Kai draugas po vidurnakčio užmigo, sugalvojau eiti į mokyklą.

Į vidų įėjau išspyręs durų langą. Pasiėmiau įrankių. Po to pamačiau, kad sargo kambarėlyje dega šviesa.

Priėjęs tarpduryje pamačiau stovintį sargą, pastūmiau jį, o kai pargriuvo, jam kelis kartus spyriau ir nuėjau“, – teisme paaiškino Š.Žemaitis.

Kaltinamasis tvirtino sargui spyręs tik kelis kartus ir peiliu jo nebadęs. Žudikas taip pat tvirtino, kad iš šio nusikaltimo neturėjo jokios naudos – girtam vagišiui nepavyko parsivežti į roges sudėtų daiktų.

Š.Žemaitis tvirtino, kad pakeliui daiktai iš rogių iškrito, todėl namo jis grįžo ir be grobio, ir be rogių.

Dėl vieno nusikaltimo prašė išteisinti

Remdamasi Š.Žemaičio parodymais jo advokatė išsakė abejonių dėl jos ginamojo kaltės nužudant A.Palkų.

„Daiktai rasti Š.Žemaičio namuose įgyti iš kitur, o ne parnešti iš mokyklos. Sargą galėjo nužudyti ir kiti asmenys. Peilio, kuriuo subadytas sargas, nerasta.

Be to, mano ginamasis neprisipažino peiliu badęs sargą, todėl dėl A.Palkaus nužudymo prašau Š.Žemaitį išteisinti“, – sakė advokatė.

Gynėja teismui priminė, kad Š.Žemaičio kaltė dėl gimnazijos sargo nužudymo buvo grindžiama tik jo prisipažinimu. Advokatė teismo prašė neskirti jos ginamajam griežčiausios bausmės.

Š.Žemaitis teisme nedaugžodžiavo nei duodamas parodymus, nei tardamas paskutinį žodį.

„Gailiuosi, ką padariau. Atsiprašau nukentėjusiųjų. Prašau man neskirti griežčiausios bausmės“, – stojęs tarti paskutinio žodžio pasakė Š.Žemaitis.