Penktadienį teisiamasis pripažintas kaltu dėl turto sunaikinimo dėl neatsargumo ir tarnybos pareigų neatlikimo ir skirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, bet vykdymas atidėtas 1,5 metų.
Teismas nusprendė, kad ne vien P.Jurkaitis gali būti atsakingas už milžiniškus nuostolius, todėl ieškinius paliko nenagrinėtus. Dabar 3,4 mln. eurų priteisti prašę ieškovai galės ieškinius pateikti civiline tvarka.
Teisėjas Vidmantas Rudaitis nuosprendį sutalpino į 57 lapus. Nors nuosprendis nebuvo skaitomas visas, o tik motyvai ir rezoliucinė dalis, visa tai užtruko valandą.
Valstybės kaltintoja buvo pasiūliusi P.Jurkaitį bausti dvejų metų laisvės atėmimo bausme, o jos vykdymą atidėti tam pačiam laikotarpiui.
Iš pradžių ieškinys buvo didesnis kaip 3,4 mln. eurų, bet savąjį atsiėmė buvusi P.Jurkaičio darbovietė viešoji įstaiga „Tytuvėnų piligrimų centras“. Anksčiau ši įmonė prašė atlyginti beveik 0,4 mln. eurų žalą.
Savąjį ieškinį nuo 3,36 iki 2,5 mln. eurų sumažino Kultūros paveldo departamentas, o ansamblį draudusios draudimo įmonės „Gjensidige“ ir „PZU Lietuva“ ieškinius paliko tokius pačius.
Tytuvėnų bažnyčios ir vienuolyno ansamblį gaisras nusiaubė 2012 m. sausio 26-osios naktį. Ugnis smarkiai nuniokojo bažnyčią ir neseniai rekonstruotą vienuolyno pastatą.
Po nelaimės paaiškėjo, kad nuostoliai gerokai didesni nei planuota, mat gaisre pražuvo iš Šiaulių vyskupijos į nelegalų muziejų suvežtos 60 unikalių bažnytinio meno vertybių. Ekspertai paskaičiavo, jog sudegę kūriniai buvo verti apie 0,72 mln. eurų.
Gaisravietę ištyrę ekspertai nustatė, kad ugnis įsiplieskė dėl per rekonstrukciją įrengto netvarkingo dūmtraukio. Konstatuota, kad patalpos šildytos kūrenant netinkamas malkas, o šildymo sistema nebuvo prižiūrima.
Negana to, paaiškėjo, kad P.Jurkaitis tą vakarą išjungė priešgaisrinę signalizaciją, todėl nebuvo galimybės apie gaisrą sužinoti anksčiau. Per nelaimę buvo galima išgelbėti ir bažnytines vertybes, bet muziejaus raktus turėjo tik viena darbuotoja.
Teisiamasis tikino, kad suveikus signalui jis signalizaciją tik perkrovė. Tačiau šiuos išvedžiojimus teismas atmetė. P.Jurkaitis bandė įtikinėti, kad negali būti apskritai teisiamas, net per nelaimę atostogavo, bet šį argumentą teismas pripažino niekiniu.
Prokuratūra įtarimus dėl galimo neatsargaus turto sunaikinimo buvo pareiškusi keturiems asmenims – P.Jurkaičiui, pastatus renovavusiems dviem statybos įmonių darbuotojams ir Kelmės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovui.
Tačiau galiausiai kaltinamasis liko vienas – iš kiaulidžių į šį unikalų kompleksą įsidarbinęs ir vadovu tapęs P.Jurkaitis.
Po visą Lietuvą sukrėtusios nelaimės jis žėrė kaltinimus visiems aplinkiniams, bet po daugiau kaip pusmetį trukusios agonijos buvo atleistas.
