Kasacinis teismas panaikino Lietuvos apeliacinio teismo
sprendimą, kuriuo vairuotojo veiksmai buvo kvalifikuoti kaip avarija,
ir paliko galioti Panevėžio apygardos teismo nuosprendį, kuriuo
Utenos rajono gyventojas Mantas Šironas buvo pripažintas kaltu dėl
nužudymo ir nuteistas kalėti 14 metų.
„Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija pažymėjo, kad
siekdamas išvengti sulaikymo ir girtumo nustatymo, šiurkščiai
pažeisdamas Kelių eismo taisykles, nuteistasis M. Šironas iš
esmės buvo abejingas savo veikos padariniams. Pagal baudžiamąjį
įstatymą tai yra vienas iš netiesioginės tyčios požymių“, –
rašoma teismo pranešime.
Išnagrinėtoje byloje nustatyta, kad M. Šironas, būdamas
apsvaigęs nuo alkoholio (2,02 promilės), nepaklusęs policijos
reikalavimams sustoti ir dėl to persekiojamas policijos tarnybinio
automobilio, esant intensyviam eismui, važiavo šalutine gatve beveik
tris kartus viršijančiu maksimalų leistiną 50 kilometrų per
valandą greičiu.
Kirsdamas sankryžas iš šalutinio kelio, M. Šironas nekreipė
dėmesio į eismą draudžiantį raudoną šviesoforo signalą, kelio
ženklus. Dėl tokio važiavimo greičio ir dėl prie pat sankryžų
stovinčių pastatų esamo riboto matomumo kaltininkas neturėjo
galimybės laiku pamatyti kitų eismo dalyvių ir pasikliauti jų
veiksmais. Dėl tų pačių priežasčių vairuotojai, važiuojantys
pagrindinėmis gatvėmis ir turėję pirmumo teisę pravažiuoti
sankryžas, neturėjo galimybės elgtis taip, kad nepriklausomai nuo
M. Širono elgesio būtų galėję išvengti eismo įvykio.
Iš šalutinio kelio į sankryžą 128 kilometrų per valandą
greičiu įlėkęs M. Šironas sukėlė eismo įvykį, kurio metu
žuvo trys žmonės, o dviem buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.
Dėl to plenarinė sesija minėtoje nutartyje konstatavo, kad
„šis įvykis ir jo padariniai buvo dėsningas ir logiškas
šiurkščių Kelių eismo taisyklių pažeidimų rezultatas“.
M.Šironas teisme pripažino, kad, bijodamas prarasti vairuotojo
pažymėjimą, važiavo „apie eismą ir galimas pasekmes
negalvodamas“.
Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija taip pat
pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas, be šių aplinkybių,
įvertinęs ir tai, jog nuteistasis M. Šironas yra suaugęs žmogus
ir byloje nėra duomenų, jog jis dėl sveikatos būklės nesuprastų
ir negalėtų adekvačiai suvokti ir vertinti aplinkos bei savo
veiksmų, jų valdyti, teisingai nurodė, jog nėra objektyvių
priežasčių, dėl kurių nuteistasis galėjo nesuprasti, kad
neišvengiamai sukels pavojų kertama gatve judantiems ir pirmumo
teisę pravažiuoti sankryžas turintiems kitiems eismo dalyviams.
Dėl to kasacinis teismas sutiko su išvada, kad vairuotojas
nusikalstamą veiką padarė netiesiogine tyčia, nes baudžiamojoje
byloje nustatytos aplinkybės nekelia abejonių, kad jis suprato savo
veikos pavojingą pobūdį, numatė padarinių atsiradimą ir, nors
jų nenorėjo, sąmoningai leido jiems atsirasti.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pabrėžė, kad vien tas faktas,
jog kaltininkas vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo
alkoholio, savaime nereiškia, kad tokia kaltininko būsena yra
pagrindinė sunkių padarinių priežastis, kad tai suponuoja tyčinę
kaltės formą.
„Kaip kiekvienoje baudžiamojoje byloje, taip ir bylose dėl KET
pažeidimų, sukėlusių BK numatytus sunkius padarinius, turi būti
įrodomas ir konstatuojamas kiekvienas atitinkamos nusikalstamos
veikos sudėties požymis bei visų sudėties požymių visuma.
Konstatuojant subjektyviuosius sudėties požymius, turi būti
nurodyta ne tik kaltės forma, rūšis, bet ir atskleidžiamas šių
subjektyviųjų požymių bei motyvo ir tikslo turinys. Tai gali būti
padaryta tiriant bei vertinant ne tik kaltininko parodymus,
prisipažinimą, bet ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos
veikos požymius“, – konstatuojam Teismo nutartyje.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir
neskundžiama.
Visuomenę sukrėtusi avarija įvyko 2014 metų pavasarį Utenoje.
Kovo 29 dienos rytą, apie 7 val. 40 min., aikštelėje prie
prekybos centro J.Basanavičiaus gatvėje policijos patrulių
ekipažas nutarė sustabdyti įtarimų sukėlusį automobilį „Audi
A6 Avant“. Tačiau pastarojo vairuotojas – Utenos rajono
gyventojas M. Šironas teisėtiems pareigūnų reikalavimams nepakluso
ir padidinęs greitį nuvažiavo.
Uteniškio vairuojamas automobilis artimiausią sankryžą kirto
degant raudonam šviesoforo signalui, vėliau nestabdydamas,
įvažiavęs iš šalutinės gatvės, kirto judrią J.Basanavičiaus
gatvę.
Sprunkančio nuo policijos vairuotojo kelionė baigėsi, kai
lėkdamas šalutine A.Baranausko gatve, jis susidūrė su pagrindine
Užpalių gatve važiuojančiu automobiliu „Renault Megane“. Šiuo
taksi automobiliu 57 metų taksistas G.T. į turgų apsipirkti vežė
dvi nuolatines klientes, garbaus amžiaus uteniškes.
Per avariją taksi automobilio vairuotojas ir abi keleivės žuvo
vietoje. M. Šironas ir kartu važiavę trys vaikinai bei mergina
atsipirko nesunkiais kūno sužalojimais.
Po nelaimės avarijos kaltininkui nustatytas vidutinis girtumo
laipsnis. Tyrimo metu paaiškėjo, kad jaunų uteniškių kompanija
per visą naktį šventė vieno vaikino gimtadienį, o vėliau
neblaivus M. Šironas nežinia ko sumanė važiuoti į Uteną.
