Paliktas galioti Kauno apylinkės teismo 2014 metų gegužės 9 dienos nuosprendis, pagal kurį V.Beleškienei skirtas ketverių metų lygtinis laisvės atėmimas ir dvejus metus uždrausta dirbti medicinos įstaigose.
Slaugytoja pripažinta kalta dėl neatsargaus gyvybės atėmimo ir tarnybos pareigų neatlikimo – nustatyta, jog ji supainiojo vaistus ir vietoj gydytojos Jūratės Radvilavičienės paskirto gliukozės tirpalo suleido 11 mėnesių D.Drėzui mirtiną kalio injekciją.
„Pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą bei apkaltinamajame nuosprendyje padarytų išvadų teisingumą patikrino apeliacinės intancijos (Kauno apygardos. – Red.) teismas, išnagrinėjęs bylą pagal nuteistosios V.Beleškienės apeliacinį skundą tiek, kiek to buvo prašoma skunde.
Nepaisant to, nuteistoji pakartojo tuos pačius argumentus ir kasaciniame skunde. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog teismo padarytos ne tokios, kaip norėtų nuteistoji, išvados savaime nereiškia teisės pažeidimų“, – rašoma LAT nutartyje.
Mirusio vaikelio tėvų Egidijaus ir Kristinos Drėzų kova dėl teisingumo truko ilgiau nei pusketvirtų metų.
Pakirto žaibiška mirtis
2012 metų balandžio 6 dieną D.Drėzas mirė Kauno klinikinėje ligoninėje.
Kūdikį paguldžius į ligoninę įtariant gyvybei nepavojingą rotaviruso formą, jo būklė buvo stabili, jokių grėsmingų komplikacijų nekilo.
Vaikas buvo paguldytas į mokamą palatą, planuota jį tą pačią dieną parsivežti į namus.
Gastroenterologijos skyriaus palatoje V.Beleškienei leidžiant vaistus, berniuką per keliolika sekundžių ištiko klinikinė mirtis.
Vaikas ėmė verkti, o paskui sustingo.
Kūdikis buvo nuvežtas į reanimaciją, ten gaivintas dvi valandas, bet medikams jo nepavyko išgelbėti.
Sušvirkštus vaistų, kalio kiekis Domo organizme per dvi valandas padidėjo beveik du kartus ir pasiekė mirtiną ribą – nuo 4,3 iki 7,4 milimolio litre.
Atkakliai neigė savo kaltę
Nepaisant dviejų medicinos ekspertų komisijų išvadų, patvirtinusių, jog vaikas mirė nuo kalio, ir kitų svarių įrodymų, V.Beleškienė savo kaltę neigė – esą vaistų ji nesupainiojusi.
Ligoninės administracija palaikė slaugytoją – D.Drėzas neva mirė ne nuo kalio, o nuo retos širdies ligos fibroelastozės.
Mirus mažajam Domui, slaugytoja buvo palikta ligoninėje. Negana to, po tragedijos jai net buvo skirta premija už gerą darbą.
„Nei slaugytoja, nei buvę, nei esami ligoninės vadovai nė karto neatsiprašė mūsų šeimos. Toks elgesys mus prislėgė.
Užuot pripažinę klaidas, ligoninės atstovai aiškino, kad vaikas mirė ne nuo kalio – suprask, įstaiga čia niekuo dėta“, – pasakojo E.Drėzas.
Sąsajos sukėlė abejonių
V.Beleškienę gynė tos pačios advokatų kontoros „Jankauskas ir partneriai“ juristai, kurie atstovavo Kauno klinikinei ligoninei kitose bylose.
Gydymo įstaiga šiai advokatų kontorai už įvairias teisines paslaugas iš savo biudžeto skyrė apie 240 tūkst. litų (69,5 tūkst. eurų).
Ligoninės vadovai tvirtino, jog už atstovavimą V.Beleškienei įstaiga advokatams pinigų nemoka.
Sprendžiant iš ligoninės dokumentų, advokatų kontoros „Jankauskas ir partneriai“ darbo įkainiai – maždaug 200 litų (58 eurai) už valandą.
Bylos nagrinėjimas dvejuose teismuose truko apie pusantrų metų, per tą laiką įvyko daugybė teismo posėdžių, kuriuose dalyvaudavo du „Jankauskas ir partneriai“ juristai.
V.Beleškienės gynėjams reikėjo parengti dešimtis dokumentų, analizuoti sudėtingus teisės aktus, medicinos terminus.
Teismo proceso metu slaugytojai ir panašaus lygio darbuotojai Kauno klinikinėje ligoninėje uždirbdavo maždaug 380 eurų per mėnesį, atskaičius mokesčius.
E.Drėzas suabejojo, ar V.Beleškienė iš savo atlyginimo pajėgė susimokėti už tokias brangias teisines paslaugas.
Jo nuomone, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir teisėsaugos institucijos turėtų ištirti, ar iš valstybės lėšų išlaikoma gydymo įstaiga skaidriai paskirsto advokatams skirtus „valdiškus“ pinigus.
Kauno klinikinę ligoninę po D.Drėzo mirties tikrinę Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos specialistai rado daugybę pažeidimų, netvarkos požymių.
Švirkštai mįslingai išgaravo
Po tragedijos mįslingai prapuolė du švirkštai, kuriuose buvo Domui skirti vaistai. Juos į palatą buvo atsinešusi V.Beleškienė.
Švirkštai taip ir neatsirado, o pradanginę svarbius įkalčius asmenys nebuvo nustatyti.
Pirmą kartą apklausiama V.Beleškienė aiškino švirkštų neišmetusi. Tačiau per antrąją apklausą slaugytoja tuo jau nebuvo tokia tikra.
Ji neprisiminė, ką veikė su švirkštais, ar juose buvusį skystį išpylė į kriauklę, o pačius švirkštus išmetė į medicinos atliekų dėžę.
Slaugytoja taip pat neatsiminė, kur išgaravo flakonas, kuriame buvo tariamas gliukozės tirpalas.
SAM komisijos sprendimas pribloškė
Po tragedijos Domo tėvai kreipėsi į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie SAM.
Kūdikio netekę Drėzai šiai komisijai pateikė skundą dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų Kauno klinikinėje ligoninėje (KKL).
Komisija, vadovaujama Juozo Vytauto Šveikausko, neįžvelgė priežastinio ryšio tarp įstaigos personalo veiksmų ir D.Drėzo mirties.
Tėvų skundas dėl KKL buvo atmestas, nors prieš tai aukščiausio lygio medicinos ekspertų komisija nustatė, jog vaikelis mirė nuo kalio.
„Ligoninės steigėja yra Sveikatos apsaugos ministerija, o jos veiklą tyrė prie SAM veikianti Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija.
Šiai komisijai reikėtų pakeisti pavadinimą į Sveikatos ministerijai pavaldžių įstaigų gynimo komisiją“, – ironizavo E.Drėzas.
Ta pati kontora – ir civilinėje byloje
Po kūdikio mirties iš esmės prasidės civilinės bylos svarstymas dėl žalos atlyginimo.
Kūdikio tėvai, politiko kelią pasirinkęs E.Drėzas ir K.Drėzienė, iš ligoninės už aplaidumą reikalauja atlyginti 1 milijono eurų neturtinę žalą.
2015 metų birželį įvykusiame Kauno apygardos teismo pirmajame posėdyje dėl žalos atlyginimo dalyvavo tos pačios advokatų kontoros „Jankauskas ir partneriai“ juristė Ieva Darandė.
I.Darandė neatskleidė, ar ji ir toliau atstovaus teisme V.Beleškienei: „Tai konfidencialu.“
Advokatė konkrečiai neįvardijo, kiek V.Beleškienei kainavo teisinės paslaugos.
