Nors buvo nuspręsta, kad nagrinėjant apeliacinį skundą byloje esantys įrodymai nebus iš naujo tiriami, penktadienį teismas vis dėlto nusprendė užduoti onkologei papildomų klausimų.
Skundą nagrinėjančios teisėjų kolegijos pirmininkas, teisėjas Stasys Lemežis, norėjo išsiaiškinti kai kurias svarbias aplinkybes, kurios neduoda ramybės ir sveikai protaujančiai visuomenės daliai: kodėl L.Bloznelytė – Plėšnienė neišvijo iš kabineto moterų ir mergaitės, jei vyras jų akivaizdoje išsitraukė lytinį organą, kodėl ji pacientus priėmė neužsiregistravusius ir neužsirašė jų duomenų, kodėl apie tariamą vymdėmę ant A.Ūso lyties organo ji papasakojo tik tada, kai šis jau buvo miręs ir negalėjo apsiginti, kodėl apie keistus klientus nei iškart po jų apsilankymo, nei po to, kai esą suprato, kad tai yra Garliavos istorijos veikėjai, nepranešė ikiteisminį tyrimą atliekantiems prokurorams?
Ne į visus šiuos klausimus onkologė sugebėjo atsakyti aiškiai ir bekalbėdama prarado savitvardą – pradėjo ne šnekėti, o rėkti, kartais klausimo jai dar nespėjusį užduotį teisėją, kaltino, kad šis neduoda jai pasisakyti.
Neatsiliko ir jos gerbėjai – replikavo teisėjams, kliedėjo apie esą dešimt nužudytų žmonių, o disidentė Nijolė Sadūnaitė vis burbėjo apie ateisiantį Dievo teismą. „Bailiai jūs bailiai, ko jūs bijote ekspertizės“, – po posėdžio užsipuolė ji A.Ūso tėvus, nors ekspertizes bylose skiria ne nukentėjusieji, o teismai.
Pasak L.Bloznelytės – Plėšnienės, L.Stankūnaitė, A.Ūsas ir V.Naruševičienė su dukra pas ją atėjo 2007 metų pabaigoje arba 2008 metų sausio – vasario mėnesiais.
Nors ji visada dirba su sesele, kuri ir už rašo pacientų duomenis, tuomet ji seselės neturėjo, todėl ketveriukei esą nebuvo kliūčių patekti į jos kabinetą.
„Jie paprasčiausiai užėjo ir moteris pradėjo kalbėti, o vyras tylėjo“, – teisme aiškino onkologė, kuri ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, kad su ja bendravo ne moterys, o vyras, kuris vos tik įžengęs į kabinetą, pareiškė, kad turi vieną vienintelę problemą ir nusimovęs kelnes ją parodė.
Anksčiau sakiusi, kad ji apžiūrėjo vyro lyties organą, tačiau šalinti vyndėmę atsisakė, penktadienį vykusiame teisme onkologė kalbėjo jau kitaip.
Esą ji organo nei čiupinėjo, nei apžiūrėjo, į kelnes nusimovusį vyrą žiūrėjo iš metro atstumo ir visą tai truko tik sekundę, o gal ir mažiau, nes vyras vėl užsimovė kelnes.
Pasak L.Bloznelytės – Plėšnienės, viskas įvyko labai greitai, todėl ji nespėjo sureaguoti ir paprašyti, kad moterys ir vaikas išeitų iš kabineto.
Nors, kaip prisipažino pati onkologė, ji pacientus tuo metu priimdavo maždaug tik po mėnesio po užsirašymo, keistąjai, anot jos šeimai, buvo padaryta išimtis. Esą priimti juos prašė jos asistentė, kuriai labai patiko telefonu paskambinusi maloni moteris.
Kokia pavarde moteris galėjo užsiregistruoti, L.Bloznelytė – Plėšnienė nežino, bet sako, mananti, kad savo vyrą pas ją užregistravo V.Naruševičienė, nes asistentei paprašius jos telefono numerio, ši padiktavo kirpyklos telefoną ir pareiškė: „Paskambinkite į kirpyklą ir pasakykite, kad perduotų Violetai, jei kas pasikeis“.
Teisėjo paklausta, kodėl apie prie moterų ir mažametės išsirengusį vyrą ji nepranešė nei policijos pareigūnams, nei prokurorams L.Bloznelytė – Plėšnienė atsakė: „O ką aš jiems pranešiu, kad atėjo vyras ir parodė savo lyties organą?“.
Kad pas ją buvo atėję išgalvotos Garliavos pedofilijos istorijos dalyviai, onkologė sako supratusi tik tada, kai pamatė jų nuotraukas per televiziją.
Likus porai ar trims savaitėms iki A.Ūso mirties ji nuvyko į Garliavą ir parašus rinkusiai moteriai, kuri prisistatė N.Venckienės pussesere, pasakė, kad turi svarbios informacijos, todėl tegul ji jai paskambina.
Į Klonio gatvę L.Bloznelytė – Plėšnienė sakė vykusi su savo mama, nors anksčiau to nebuvo minėjusi.
„Kodėl vykote pas N.Venckienę?“, – klausė nuteistosios teisėjas? „Todėl, kad ji buvo teisėja“, – atsakė L.Bloznelytė – Plėšnienė.
„Kodėl nenuvykote į prokuratūrą, juk buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas?“, – dar vieną klausimą uždavė S.Lemežis. „O kokią informaciją aš jiems galėjau pateikti?“, – klausimu į klausimą atsakė onkologė. „Tą pačią, kurią pateikėte žurnalistams“, – kalbėjo teisėjas. Atsakymo į šį argumentą L.Bloznelytė – Plėšnienė neturėjo ir pradėjo kalbėti apie ją į teisiamųjų suolą atvedusią laidą.
Esą jos interviu buvo iškarpytas ir sumontuotas taip, kad atrodytų, jog ji ne sako, savo nuomonę, o teigia, kad pas ją kabinete tikrai buvo L.Stankūnaitė, A.Ūsas, V.Naruševičienė ir jos dukra.
„Ar jūs įsitikinsi, kad A.Ūsas turėjo vyndėmę?“ – toliau klausinėjo teisėjas. „Taip“, – nei kiek neabejodama atsakė gydytoja ir, matyt, pati supratusi, kad ką tik kalbėjo atsvirksčiai pradėjo teisintis: „Ar js buvo, 100 procentu negaliu pasakyti. Aš manau, kad tai buvo jis, nes neturėjau jo paso duomenų“.
Teisme L.Bloznelytė – Plėšnienė taip pat skundėsi prasta materialine padėtimi. Ji sakė auginanti šešis vaikus, iš kurių trys yra moksleiviai ir trys studentai (vienas studijuoja užsienyje – Red.), Macionaliniame vėžio institute uždirbanti tik 2000 litų (579 eurus) per mėnesį.
Jos vyro atlyginimas yra 3000 litų (868 eurai) per mėnesį, todėl sumokėti pirmosios instancijos teismo jai skirtą baudą ir nukentėjusiems priteistas sumas, jai bus sunku.
Nors pirmosios instancijos teisme L.Bloznelytė – Plėšnienė sakė, kad vyndėmės šalinimas kainuoja apie 10 tūkstančių litų (apie 2896 eurai), penktadienį ji aiškino, kad savo privačiame kabinete dirba vos 2 valandas per dieną ir mėnesį uždirbanti vos 600 litų (173 eurus), kuriuos išleidžia skaitydama paskaitas.
L.Bloznelytė – Plėšnienė ir jos gynėjas teismo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir ją išteisnti, prokurorė, į teismą atvykę A.Ūso tėvai, jų gynėjas bei Stankūnų advokatė prašė onkologės apeliacinį skundą atmesti ir nuosprendį palikti nepakeistą.
„Kaltė yra nustatyta, tiesa yra tik viena“, – sakė A.Ūsas.
Ką nuspręs Vilniaus apygardos teismas paaiškės sausio antroje pusėje. Vilniaus miesto apylinkės teismas šių metų rugsėjo 3 dieną L.Bloznelytę – Plėšnienę pripažino kalta dėl šmeižimo ir mirusiųjų atminimo paniekinimo bei skyrė 3760 eurų baudą.
Taip pat iš dalies buvo patenkinti L.Stankūnaitės, mirusios V.Naruševičienės ir jos dukters interesams atstovavusių Tatjanos ir Stasio Stankūnų bei mirusio A.Ūso garbę ginančių jo tėvų bei Guodos Sakalinskaitės-Ūsienės civiliniai ieškiniai.
Stankūnams ir Ūsams teismas priteisė po 3000 eurų neturtinei žalai atlyginti, L.Stankūnaitei – 10 tūkstančių eurų.
L.Bloznelytė-Plėšnienė taip pat turėtų sumokėti 2339 eurus A.Ūsienei jos patirtoms teismo išlaidoms padengti.
