Baisių išpuolių tyrėjus nutildė mįslinga, bet įtakinga ranka

2015 m. gruodžio 6 d. 11:32
Rasa Karmazaitė („Lietuvos rytas“)
Buvęs savanoris J.Abromavičius buvo nužudytas po to, kai į Krašto apsaugos ministeriją nusiuntė pažymą apie galimus teroro išpuolio – tilto per Bražuolę sprogdinimo – vykdytojus ir rengėjus. Ar ta pažyma išliko?
Daugiau nuotraukų (4)
„Manau, kad ji buvo specialiai sunaikinta“, – svarstė buvęs aukštas VSD pareigūnas.
Pirmąją žurnalistinio tyrimo apie Antiteroristinės valdybos sunaikinimo užkulisius dalį skaitykite čia.
Tačiau Bražuolės tilto sprogdinimo bylą tyrę pareigūnai yra parengę kitą pažymą. Ji surašyta remiantis J.Abromavičiaus surinktais duomenimis, kas vykdė garsųjį nusikaltimą.
Toje pažymoje minima daug pavardžių. Dėl dviejų asmenų, prisidėjusių prie tilto sprogdinimo, tyrimas nutrauktas suėjus senaties terminui. Tačiau galėjo būti daugiau jų bendrininkų – ir vykdytojų, ir organizatorių.
Kai kurie veikėjai tikino, kad 1994 metų lapkritį tiltas buvo susprogdintas iš patriotinių tikslų – siekiant nuo bėgių nuversti Kaliningrado traukinį. Tačiau buvę pareigūnai tuo abejoja.
„Tai buvo tiesiog teroro aktas. Galėjo žūti daug žmonių, ir išpuolio dirigentai tai žinojo“, – teigė vienas „Lietuvos ryto“ pašnekovas.
Po tilto susprogdinimo žurnalistė buvo ten nuvykusi ir kalbėjosi su gyventoja, kuri išbėgusi stabdė traukinius ir išgelbėjo daug žmonių. Moteris pasakojo, kad tuo metu turėjo vykti ne vienas traukinys, taip pat ir keleivinis iš Kauno.
Iki šio sprogdinimo ir J.Abromavičiaus nužudymo dirigentų prisikasę Antiteroristinės valdybos vyrai buvo įtikinę vieną jų prisipažinti ir išduoti bendrininkus.
„Aš viską pasakysiu“, – ištarė jis ir paklausė, kas jo laukia, nes yra prisidėjęs prie dar vieno nusikaltimo – kauniečio J.Poderio namo sprogdinimo.
Iki tol buvo manyta, kad J.Poderio name įvyko nelaimingas atsitikimas nutekėjus dujoms.
Kaip paaiškėjo, į dujų balioną buvo įmontuotas sprogmuo“, – pasakojo garsių išpuolių užkulisius gerai žinantis pareigūnas.
Įtariamasis įvardijo pavardes, teliko jas pakartoti prokuratūroje. Tarp jų buvo paminėtas ir politikas, neseniai miręs nuo sunkios ligos.
Kai veikėjas, kurio sąžinę slėgė ne vienas nusikaltimas, pradėjo duoti parodymus prokurorui, į kabinetą įėjo vienai dešiniajai politinei jėgai atstovaujantis advokatas. Jis paprašė leisti akis į akį pasikalbėti su įtariamuoju.
Po dešimt minučių trukusio pokalbio įtariamasis apsigalvojo ir pasakė grįžusiam prokurorui: „Pasinaudosiu savo teise tylėti.“
„Buvo matyti, kad tie nusikaltimai jį slėgė. Jis rimtai svarstė, kad reikėtų viską atskleisti, pabaigti ir apraminti sąžinę.
Tačiau tie, kurie atsiuntė advokatą, pasistengė, kad tai neįvyktų. Matyt, jie bijojo, kad paaiškėjusi tiesa paliks dėmę partijai, galbūt pakenks per būsimus Seimo rinkimus“, – kalbėjo operatyvines užduotis didelį atgarsį sukėlusiose bylose atlikęs buvęs VSD pareigūnas.
Kol vyko tyrimai, vieno iš įtariamųjų iš savo akiračio nepaleido ir du iškilūs konservatoriai.
Jie paskambinę klausinėjo, kaip jam sekasi, bet iš tiesų siekė sužinoti, ar tas nepradėjo per daug kalbėti pareigūnams.
Nužudė ne atėjūnai, o savi
„Mano vyro nužudymas buvo politinis terorizmas. Norėtųsi, kad būtų įvykdytas teisingumas, byloje būtų sudėti visi taškai“, – praėjus beveik 19 metų po buvusio savanorio J.Abromavičiaus žūties kalbėjo Jūratė Abromavičienė.
Savo vyrą ji prisimena kaip šviesų žmogų, daug prisidėjusį prie Nepriklausomybės atkūrimo.
Lapkričio 24-ąją jam būtų suėję 56 metai.
Našlei apmaudu, jog jos vyrą nužudė ne atėjūnai, o savi. Kaunietė dar kursto viltį, kad kuriam nors iš pasikėsinimo rengėjų prabils sąžinė.
Neseniai vienas konservatorių veikėjas su gėlių puokšte beldėsi pas nužudyto J.Abromavičiaus motiną, tačiau garbaus amžiaus moteris jam užtrenkė duris.
Abu J.Abromavičiaus vaikai jau suaugę – sūnus, kurio lemtingąjį vakarą iš treniruotės važiavo parsivežti tėvas, tapo informacinių technologijų specialistu, o duktė, tada turėjusi važiuoti su tėvu, – medike.
Sulaukė prezidentės malonės
2010 metais politikai nutarė naikinti Antiteroristinę valdybą. Prie to prisidėjo ir tikru šou virtusi Eglės Kusaitės byla.
Klaipėdietė buvo sulaikyta 2009 metų spalį, kai rengėsi vykti į Maskvą, o vėliau – į Čečėniją ir susisprogdinti prie karinio dalinio. Ji buvo nusipirkusi bilietą į vieną pusę.
E.Kusaitė teisme tikino tapusi VSD provokacijos auka.
2014 metų balandį Apeliacinis teismas klaipėdietę išteisino, o šių metų liepą jai malonę suteikė ir prezidentė D.Grybauskaitė – atleido nuo 2823 eurų dydžio piniginės baudos mokėjimo.
Bet taškas byloje dar nepadėtas. Generalinė prokuratūra apskundė Apeliacinio teismo nuosprendį, o Aukščiausiasis teismas nutartį skelbs kitų metų sausio 12 dieną.
Kai į tuometį Antiteroristinės valdybos vadovą A.Paukštę ir jo kolegas smigo kritikos strėlės, mažai kas prisiminė, nuo ko ši istorija prasidėjo.
Iš tiesų į pareigūnus pagalbos kreipėsi E.Kusaitės motina. Tada jie ir išsiaiškino, kad mergina bendrauja su čečėnų kilmės Rusijos piliečiais, domisi šachidžių (mirtininkių) veikla.
„Ar mano kolegos turėjo nereaguoti į motinos nuogąstavimus? Juk įvykiai pasaulyje parodė – į tai numoti ranka negalima!“ – stebėjosi buvęs VSD pareigūnas.
Grėsmė buvo sumažėjusi?
Tuomet Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui vadovavęs Arvydas Anušauskas aiškino, kad sprendimui panaikinti Antiteroristinę valdybą įtakos turėjo ekonominis sunkmetis: „Krizės metais biudžetai buvo sumažinti. Valstybės gynybos taryba apibrėžė grėsmes ir prioritetus, kam turėtų būti skiriami pinigai. Terorizmo grėsmė Lietuvoje buvo žemiausio lygio.
O dėl struktūrinių padalinių apsisprendžia pats VSD. Jo struktūra buvo reformuota, dalis tos valdybos pareigūnų buvo permesta kitur.“
2010 metų rudenį valdybos darbuotojai buvo išblaškyti po kitus skyrius, o naujasis VSD vadovas Gediminas Grina ėmė siųsti prašymus į Seimą pakeisti Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymą. Jis siekė, kad kovą su terorizmu apsiimtų koordinuoti ne VSD, o Vidaus reikalų ministerija.
„Kai vadovauti ministerijai ėmėsi Saulius Skvernelis, jis sutiko perimti tą veiklą. Bet neseniai paskirtas naujas VSD vadovas Darius Jauniškis entuziastingai ėmėsi atkurti antiteroristinį skyrių“, – teigė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas.
Šių metų sausį, kai Paryžiuje buvo surengtas išpuolis prieš satyrinio laikraščio „Charlie Hebdo“ redakciją, A.Paulauskas pasikvietė į Seimą A.Paukštę ir kalbėjosi apie terorizmą bei jo grėsmes pasaulyje.
Buvęs Antiteroristinės valdybos vadovas parlamentarui pasirodė esąs patyręs tos srities specialistas: „Dar turiu to susitikimo užrašus. Štai parašyta A.Paukštės mintis, kad terorizmas atsiranda iš smurto.“
Tiki, kad paslaptis išaiškės
Po lapkričio 13-osios tragedijos Paryžiuje sukruto ir politikai, ir pareigūnai – nutarta skubiai atkurti VSD antiteroristinį padalinį.
Tokia žinia turėjo priversti neramiai miegoti veikėjus, iki kurių buvo prisikasę šio skyriaus buvę darbuotojai ir kurie nenubausti vaikšto laisvėje.
Ar buvę pareigūnai tiki, kad tiesa išlįs į dienos šviesą ir bus įvardyti visi banditai, kurie rengė garsiuosius sprogdinimus ir pasikėsinimus mūsų šalyje, taip pat jų užtarėjai?
„Net didžiausios paslaptys išaiškėja. Tik kartais tenka ilgai laukti. O kai paslapties šydas nukrinta, būna, kad visus labai nustebina“, – kalbėjo buvę VSD pareigūnai.
Klausinėja apie islamą
O kuo gi dabar po išpuolių Paryžiuje labiausiai domisi slaptosios tarnybos?
„Mano vyrą kvietė saugumiečiai. Jie atsiprašinėdami klausinėjo apie arabų šalis, musulmonų tradicijas, nes sakė apie daug ką žinantys tik iš laikraščių. Liūdna. Manau, saugumiečiai turėtų dirbti profesionaliau“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo Kaune gyvenanti už prancūzo musulmono ištekėjusi 30 metų Neilli, gimusi mišrioje šeimoje Lietuvoje.
Į islamą atsivertusi kaunietė po teroristų išpuolių Paryžiuje gyvena įsitempusi, o eidama melstis į mečetę Kaune bijo. Sutemus moteris vengia išeiti iš namų, o dieną vaikšto su savo 31 metų vyru prancūzu.
Nerimauti Neilli privertė ne tik pasaulyje tvyranti įtampa, bet ir laiškas, po sprogimų Paryžiuje atsiųstas Lietuvoje gyvenantiems musulmonams: „Tai švenčiate.“
Lietuvę jis įžeidė: „Kai Paryžiuje žuvo daug nekaltų žmonių, mano šeima taip pat patyrė šoką!“
Pareigūnų dėmesį prisipažino jaučiantis ir žinomas sunkiaatlečių treneris Bronius Vyšniauskas: „Ir manimi saugumas domisi.“
Pajūryje įsikūrusio B.Vyšniausko sūnus Tautvaldas yra atsivertęs į islamą.
Jis ketino studijuoti teologiją Vatikane, tačiau neįstojęs pasirinko arabų kalbos studijas.
Buvęs boksininkas, vedęs musulmonę, gyvena tai Jordanijoje, tai Belgijoje.
Tėvas dėl sūnaus tikino esantis ramus, o tiems, kurie į visus musulmonus žvelgia kaip į teroristus, atkerta: „Mūsų šalyje yra baisesnių teroristų – esame maža tauta, o kiek savižudybių!“
Treneris B.Vyšniauskas nuolat bendrauja su Tautvaldu, o štai garsusis sunkumų kilnotojas Ramūnas Vyšniauskas senokai nematė musulmono brolio.
„Man tai skaudi tema, jis savame pasaulyje gyvena“, – apie dvejais metais jaunesnį brolį kalbėjo 39 metų Ramūnas.
Iki šiol neištirtas ir redakcijos sprogdinimas
* Užtaisas baigiamame statyti „Lietuvos ryto“ redakcijos priestate driokstelėjo 1995 metų lapkričio 16-ąją, prieš vidurnaktį. Sprogdinta beskeveldriu įtaisu.
* Ekspertai ant statybinio betono nuolaužų rado bizantinės mišininės sprogstamosios medžiagos, kurios sudėtiniai komponentai yra trotilas, amonio salietra ir aliuminio pudra.
* Sprogimo epicentras buvo ant antrojo aukšto balkono grindų.
* Baudžiamoji byla dėl sprogimo iškelta tuometėje Vilniaus apylinkės prokuratūroje. Ji kelis kartus buvo sustabdyta ir atnaujinta, kelis kartus buvo atsiradę vilties, kad nusikaltimas bus ištirtas.
* Tirtos kelios versijos. Buvo manoma, kad sprogimą galėjo užsakyti Kauno Daktarų gaujos vadeivos, apie kuriuos dienraštis rašė.
* Buvo keliamos ir politinės versijos. Manyta, kad sprogimas buvo nukreiptas ir prieš pačią redakciją, ir prieš tuometę valdžią. Ultradešinioji teroristų organizacija, sprogdindama „Lietuvos rytą“, galėjo tikėtis sukelti nepasitenkinimą tuomete LDDP valdžia – parodyti, kad ji nesugeba kontroliuoti kriminogeninės padėties.
Rusas lakūnas ramiai nusileido kaime
* Kurioziška situacija nutiko su Lietuvos sieną 2005 metų rugsėjį nelegaliai kirtusiu ir Šakių rajone nukritusiu rusų naikintuvu „Su-27“.
* Vietinis policijos įgaliotinis, atsitiktinai pakėlęs akis į dangų, pamatė besileidžiantį parašiutininką. Prieš tai jis buvo pastebėjęs lėktuvą su raudona žvaigžde.
* Įgaliotinis nuskubėjo prie nusileidusio lakūno ir paklausė: „Ar turi Lietuvos vizą?“ Rusas naikintuvo pilotas Valerijus Trojanovas atsakė: „Ne.“
* Policininkas jį nusivežė į nuovadą, surašė protokolą dėl vizos režimo pažeidimo ir nežinojo, ką toliau daryti. O tuo metu naikintuvas gulėjo nukritęs ir domino tik vietos gyventojus. Į sienos pažeidėją nesureagavo nė viena tarnyba.
* „Patarkite, ką daryti su rusu lakūnu, kuris sulaikytas, nes neturi vizos?“ – paskambinęs vienam saugumo pareigūnui paklausė policininkas.
* Išsiklausinėjęs daugiau detalių saugumietis nustėro: svetimos valstybės lėktuvas įskrido į mūsų šalies erdvę ir nė šuo nesulojo?! Buvo liepta skubiai aptverti lėktuvo avarijos vietą.
* „O jeigu koks nors pamišėlis netrukdomas perskristų sieną ir lėktuvą nukreiptų į prekybos centrą ar kitą žmonių susibūrimo vietą? Pasekmės būtų siaubingos“, – įsitikinęs buvęs Antiteroristinės valdybos pareigūnas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.