Nusikaltėlių organizacijai dirigavo Europoje gyvenęs Vietnamo pilietis. Šiuo metu paskelbta jo paieška ir teismo sprendimu už akių paskirta kardomoji priemonė – suėmimas.
Labai gerai organizuotos grupuotės bandydavo legalizuoti grynuosius pinigus, gautus iš nelegalios prekybos Lenkijos ir Čekijos turgavietėse. Dideles sumas nusikaltėliai susižerdavo ten pardavę prekes iš Kinijos ir kitų Azijos šalių bei nesumokėję mokesčių.
Pinigus plaunantys veikėjai Lietuvoje, Latvijoje, Ispanijoje ir kitose valstybėse steigė ribotos atsakomybės įmones ir bankuose atidarydavo jų sąskaitas.
Į šias šalis, tarp jų ir į Lietuvą, kurjeriai automobiliais bei traukiniais veždavo dideles pinigų sumas ir perduodavo bendrovių sąskaitas valdantiems asmenims.
Didžiulės sumos būdavo padedamos į sąskaitas bankuose. Vėliau nusikaltėliai imituodavo pavedimus už tikrovėje neegzistuojančias prekes bei nesuteiktas paslaugas – pervesdavo pinigus į kontrabandos organizatorių sąskaitas.
Jie valdydavo dideles sumas ir per tarpininkus ieškodavo pavienių verslininkų bei įmonių, kurioms reikia grynųjų pinigų. Neatmestina, kad tarp jų buvo ir teroristinių organizacijų – joms grynųjų pinigų reikia ginklams bei sprogmenims juodojoje rinkoje įsigyti.
Pinigų kurjeriais dirbo Latvijos, Lenkijos piliečiai. Per savaitę jie perveždavo po maždaug milijoną eurų grynųjų ir už tai gaudavo po 5 tūkst. eurų.
Kurjeriai gerai maskuodavosi – važinėjo į akį nekrintančiais senais automobiliais, pinigų paketus paimdavo kaskart vis kitose vietose.
Į tarptautinį kontrabandos voratinklį buvo įsipainioję ir keli kurjeriai iš Lietuvos. Mūsų šalies muitinės ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnai juos sustabdė pasienyje su Lenkija.
Senos „Audi“ bagažinėje įrengtoje slėptuvėje buvo paslėpta 265 tūkst. eurų.
Pinigų kurjeriai buvo sulaikyti, taip pat buvo apribotos jų nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ir prabangius automobilius. Jų dar laukia teismas.
Slėpė po keleivio sėdyne
Nemažai darbo muitininkai turi ir prie išorinės Europos Sąjungos sienos su Rusija bei Baltarusija.
Rusijos piliečiai gabena dideles sumas, kurios gali būti uždirbtos iš narkotikų, cigarečių, alkoholio kontrabandos.
Per Kybartų pasienio postą pernai gruodį pėsčiomis ėjęs Rusijos pilietis striukės vidinėje kišenėje turėjo net 140 tūkst. litų (40,5 tūkst. eurų). Pinigai buvo sudėti į maišelius po 200 litų. Vyriškis negalėjo paaiškinti, kodėl nedeklaravo į Lietuvą įsinešamų pinigų.
Kai kurie sieną kertantys Rusijos piliečiai didelius pinigus slepia kelnėse. Paklausti, kodėl jos tokios išsipūtusios, dievagojasi, kad juos vargina per didelis kūno svoris.
Baltarusijos piliečiai dažnai įveža stambias sumas norėdami Lietuvoje nusipirkti automobilių, buities technikos.
Nemažai sieną kertančių baltarusių siekia nuslėpti pajamas nuo jų šalyje mokesčius renkančių institucijų, todėl nenori deklaruoti pinigų. Jei automobilyje būna keli keleiviai, visą sumą jie pasidalija – kad kiekvienam ji neviršytų 10 tūkstančių eurų.
Daugiau pinigų vežantys baltarusiai juos slepia po automobilių sėdynėmis, po skydeliais. Kai būna pričiupti, bando išsisukti – aiškina, kad slėpė pinigus nuo vagių arba pamiršo deklaruoti.
Taip kalbėjo ir neseniai bausmės sulaukęs Baltarusijos pilietis, turintis leidimą gyventi mūsų šalyje ir čia sukantis verslą.
45 metų vyras bandė iš Lietuvos nedeklaravęs išvežti 110 tūkst. JAV dolerių (105 tūkst. eurų). Valiuta buvo paslėpta automobilio „Audi Q7“ daiktadėžėje po priekine keleivio sėdyne.
Iš pradžių vairuotojas negalėjo paaiškinti nei pinigų kilmės, nei kodėl slapta juos veža į kaimyninę šalį. Baltarusis buvo sulaikytas, o vėliau paleistas už piniginį užstatą.
Įtariamasis bandė suminkštinti ikiteisminį tyrimą atliekančių pareigūnų ir teisėjo širdis aiškindamas, kad pinigai buvo skirti jo artimiesiems gydyti.
Tačiau teismas pritarė prokuroro siūlymui – nutarė konfiskuoti pinigus ir dar skyrė 11,3 tūkst. eurų baudą.
Tailande prekiavo gintaru?
Kontrabandos tyrimams vadovaujantys prokurorai „Lietuvos rytui“ kalbėjo, kad konfiskuoti kurjerių neteisėtai gabentus pinigus gali būti sunkiau. Pareigūnai atidžiai studijuoja Aukščiausiojo teismo nutartį Klaipėdoje tirtoje byloje.
Teismas nutarė sugrąžinti konfiskuotus pinigus pajūrio gyventojai, kuri teigė gyvenanti iš prekybos gintaro dirbiniais.
Palangos oro uoste iš Tailando parvykusi lietuvė rankinėje turėjo įvairios valiutos: 32,7 tūkst. JAV dolerių (31,4 tūkst. eurų), 5,2 tūkst. eurų, 2,9 tūkst. Australijos dolerių (2 tūkst. eurų).
„Tai buvo nedeklaruoti pinigai. Galima įtarti, kad jie nebūtų atsispindėję įmonės veikloje“, – svarstė Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Donatas Blinstrubas.
Palangos oro uoste sulaikyta moteris tikino, kad pinigus uždirbo pardavusi gintarą Tailande ir Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Vėliau teismui ji pateikė esą tai atspindinčius dokumentus.
Pirmosios ir antrosios instancijos teismas nurodė konfiskuoti pinigus ir skirti pažeidėjai 9,4 tūkst. eurų baudą. Tačiau Aukščiausiasis teismas, nagrinėjęs bylą šią vasarą, dėl moters kaltės sutiko, o konfiskuotus pinigus nurodė jai grąžinti.
„Pinigus nutarta grąžinti, nes nėra įrodyta, kad jie gauti iš neteisėtos veiklos“, – paaiškino prokuroras D.Blinstrubas.
Ir Klaipėdos, ir sostinės prokurorai „Lietuvos rytui“ teigė, kad pinigų kontrabandos tyrimas nuo šiol gali gerokai užtrukti. Mat reikės atlikti papildomus tyrimus.
„Mes turėsime nustatyti, ar pinigai švarūs, ar įgyti iš nusikalstamos veiklos. Tokie tyrimai gali vykti iki begalybės. Juk gali atsirasti paskolų raštelių, dovanojimo sutarčių ir kitų dokumentų, kuriuos nesunku sukurpti.
O štai įrodyti nelegalias pajamas, kaip ir dabar – neteisėtą praturtėjimą, taps nelengva. Pavyzdžiui, įstatymas dėl neteisėto praturtėjimo priimtas, tačiau jame nėra nustatyta aiški turto įsigijimo ir nuosavybės laiko riba“, – kalbėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Tomas Songaila.
