O nutiko tikrai daug: jis spėjo ne tik vesti lietuvę musulmonę, su ja susilaukti dukters ir išsiskirti, bet ir įsipainioti į labai nemalonią istoriją darbe, kurios atomazga laukia teismo salėje.
Po konflikto darbe su kolega, pasibaigusio rimtomis muštynėmis Krekenavos agrofirmos mėsos apdorojimo ceche, A.Ouadri ieškojo teisybės kaip nukentėjusysis, bet vieną dieną po pareigūnų vizito suprato, jog pradėtame ikiteisminiame tyrime jis yra įtariamasis.
36-erių Nigerijos pilietis buvo nusivylęs ne tik, anot jo, netolerantiškais kolegomis ir policijos pareigūnais, bet ir savo darbdaviais, mat šie mokėjo jam minimalaus darbo užmokesčio nesiekiantį atlyginimą ir visus su darbu susijusius dokumentus duodavę pasirašyti surašytus tik lietuvių kalba, kurios jis nesuprantantis.
Po publikacijos apie A.Ouadri nesėkmes ieškant laimės Lietuvoje į redakciją kreipėsi ir antroji konflikto pusė – nigeriečio kolega Donatas Bundura, norintis papasakoti savo versiją.
Po prašymo uždaryti duris – muštynės
Pasakodamas įvykio aplinkybes D. Bundura pritarė ir nigeriečio išdėstytai versijai, kad viskas prasidėjo nuo neuždarytų durų. „Kolega sėdėjo ir man einant pro šalį paprašė uždaryti duris, atsakiau jam, kad lauke yra dar vienas žmogus ir grįždamas jis tas duris uždarys, ir nuėjau. To tikrai nesureikšminau ir jokių minčių, kad po tokio pokalbio gali kas nors įvykti, nekilo“, – teigė į konfliktą su A.Quadri įsivėlęs Krekenavos agrofirmos darbuotojas.
Po kurio laiko vyrai susitiko darbuotojų persirengimo kambaryje. Čia, anot D.Bunduros, pirmasis nemalonų pokalbį pradėjo nigerietis.
„Jis nemaloniu tonu vėl pradėjo kalbėti apie neuždarytas duris. Jį išklausiau ir atsakiau, kad neuždariau jų dėl to, kad lauke buvo žmogus. Jis manęs nesiklausė ir toliau kalbėjo, tuomet angliškai liepiau jam atsiknisti. Po šių žodžių jis užsimojo man trenkti, aš sureagavau, paguldžiau jį ant žemės ir laikiau prispaudęs apie 10 minučių“, – savo įvykių versiją pasakojo A.Quadri kolega.
Nigeriu tvirtina nevadinęs
„Jis šaukė: paleisk mane, muškimės kaip vyrai! Aš jį paleidau, o tada jau prasidėjo tikras cirkas. Darbuotojų persirengimo patalpose yra metalinės spintelės, jis išlaužė vienos jų duris ir jomis užsimojo. Kilo rimtas konfliktas. Jei būčiau stovėjęs nuleidęs rankas, gal jau šiandien būčiau lavonas“, – kalbėjo vyras.
Anot jo, įvykį matė visas darbuotojų cechas. „Buvau šmeižiamas, jis policijai pasakojo, kad prieš puldamas ant jo dar iš savo spintelės paėmiau ir atsigėriau alaus. Sakė, kad jį „nigeriu“ išvadinau, bet to nebuvo. Mūsų kolegos nesupranta angliškai, o jis mane įžeidinėjo, sakė „tu smirdi kaip šūdas“.
D.Bundura teigė, kad jo veiksmai grumtynių metu buvo ginamieji. „Puolė mane ne tik su spintelės durelėmis, bet ir įkando į pirštą. Paskui prausykloje jis bandė nuplėšti veidrodį ir juo užsimoti, bet vyrai uždarė jį tualetą, kad nieko nenutiktų. Juk pilnas cechas peilių, tikrai nesijautėme saugiai“, – lemtingosios dienos įvykius prisiminė D.Bundura.
Anot pašnekovo, kituose tos pačios įmonės skyriuose anksčiau dirbęs A.Quadri turėjo konfliktų ir su kitais kolegomis, tačiau lietuviai, pasak D.Bunduros, stengėsi padėti nigeriečiui kuo greičiau adaptuotis.
„Kai atėjo į mūsų skyrių, mokėme, kaip reikia dirbti. Stengėmės visada pagelbėti. Kartą jis paprašė vieno kolegos pagalbos, bet šis negalėjo atsitraukti tuo metu nuo savo darbo ir už tai buvo išvadintas rasistu“, – pasakojo D.Bundura.
Nustebino pasirinkta maldos vieta
„Jis šiek tiek supranta lietuviškai, kai ką ir pasakyti gali. Mes bendravome angliškai. Darbe kartais turiu laiko planšetėje peržvelgti naujienas internete, tad vienos pertraukos metu jis priėjo ir pasakė pats turįs planšetę, domėjosi, ar yra belaidis internetas“, – apie bendravimą darbe su nigeriečiu pasakojo pašnekovas.
Paklaustas, ar tiesa, kad atėjus maldos metui kolektyvas šnairuodavo į melstis susiruošusį kolegą, pašnekovas atsakė: „Niekas jam nieko nesakydavo. Laukdavome, kol jis pasimels, kad visi galėtume grįžti prie darbų. Tai šiek tiek užtrukdavo, nes kolega turėdavo nusirengti iki pusės, nusiplauti rankas ir kojas. Tuo metu mes poilsio kambaryje rūkydavome, bendraudavome. Tiesa, A.Quadri nuolat vėluodavo į darbą. Jei darbo dieną turėdavome pradėti lygiai dešimtą, mes jau būdavome tam laikui pasiruošę, bet tekdavo laukti jo arba kas nors už jį dirbdavo, kol jis pasirodydavo.“
Pasak D.Bunduros, įmonėje net buvo svarstoma įrengti specialią vietą melstis: „Kalbėjome, kad reikia kokio kampelio, nes jis susirado gana keistą vietą – ten, kur džiaunami darbo batai. Nors batai švarūs, vis dėlto pasirinkimas – keistas. Tad ir pasiūlėme, kad būtų įrengtas kampas jam ir drauge mums, lietuviams, kur galėtume užsukti. Mes, lietuviai, gal nesame tokie tikintys žmonės kaip musulmonai, bet gal kažkas iš darbuotojų norėtų.“
Ilgam bylinėjimuisi nesiruošia
D.Bundura teigė žinantis, kad A.Quadri buvo įmonėje įdarbintas ritualiniam skerdimui, bet jam niekada nereikėjo to darbo dirbti: „Vyko tik du ritualiniai skerdimai, bet juos atliko tie patys žmonės, kurie ir pirko tą jautieną. Mūsų įmonės personalas jį nuveždavo apsipirkti į parduotuvę, palydėdavo pas gydytojus, tad sakyti, kad jis buvo skriaudžiamas, paprasčiausia melagystė.“
Apie konflikto pabaigą D. Bundura kalbėjo: „Aš taip pat patyriau sužalojimų, bet viskas priklausys nuo to, kaip A.Quadri elgsis teisme. Jei jis ir toliau sakys netiesą, teks kažko imtis. Bet jei jis susipras, paliksime viską taip, kaip yra. Nesu prieš nieką rankos pakėlęs ir nenorėčiau, kad su manimi taip būtų elgiamasi.“
Darbdavys darbuotojo kaltinimus neigia
Krekenavos agrofirmos vykdomasis direktorius Virginijus Dambrauskas portalui lrytas.lt jau anksčiau teigė, kad A.Quadri įmonėje sudarytos išskirtinės sąlygos, – darbo grafikas surašytas atsižvelgiant į jo studijų ir socialinio darbo planus bei religines pažiūras. Darbuotojas nemokamai apgyvendintas įmonės svečių namuose.
Anot jo, darbuotojo teiginiai, kad jam buvo pateikiami dokumentai tik lietuvių kalba, yra netiesa, o ir atlyginimas jam visada buvo mokamas toks, koks numatytas darbo sutartyje.
