Klaipėdos apygardos teisme sakydamas paskutinįjį žodį 27 metų Marius Jonkus atgailavo, meldė žuvusiojo artimųjų atleidimo ir tikino, kad pats save kaltina dėl šios tragedijos ir kenčia kiekvieną dieną. Jo atgailą galėjo pakurstyti ir prokuroro prašymas už tyčinį nužudymą skirti devyniolika metų nelaisvės.
M.Jonkus norėjo, kad į bylos nagrinėjimą dar kartą būtų iškviestas ginklų specialistas, kuris pagrįstų jo versiją, jog iššovė ir mirtinai sužalojo V.Dundulį netyčia.
53 metų V.Dundulį iš jo paties ginklo nušovęs M.Jonkus teisme pradėjus nagrinėti bylą staiga pakeitė parodymus ir pareiškė, kad šūvis nuaidėjo tuomet, kai verslininkas griebė už rankos, kurioje jis laikė ir apžiūrinėjo parduodamą ginklą.
Tokią versiją atmetė žuvusiojo tėvas.
„Jis prisėlino iš kairės ir šovė sūnui į galvą. Mes su žmona tuo metu buvome namie – nesigirdėjo jokio triukšmo, nebuvo jokių grumtynių. O kai pripuoliau prie pašauto sūnaus, jis dešinėje rankoje tvirtai laikė sugniaužęs telefoną“, – vakar dar kartą jaudindamasis aiškino Vilhelmas Dundulis.
Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras Arūnas Saunorius mano, kad nusikaltimas buvo suplanuotas, jam pasirengta iš anksto.
M.Jonkus būdamas teistas negalėjo legaliai įsigyti ginklo, nenorėjo atskleisti savo tapatybės – naudojosi ryšio papildymo kortele, o paskui ją išmetė, kad nebūtų susektas. Be to, jis atėjo pirkti ginklo neturėdamas pinigų.
Ekspertai nustatė, kad šūvis į viršugalvį buvo paleistas V.Dunduliui sėdint, o M.Jonkui stovint. Vadinasi, bet kokių grumtynių galimybė atmestina.
M.Jonkus nuteistas už tai, kad iš savanaudiškų paskatų nužudė žmogų, pagrobė jo ginklą ir šaudmenis, neteisėtai jais disponavo.
V.Dundulis tėvų namuose pačiame Klaipėdos centre buvo nušautas šįmet vasario 10 dieną.
Klaipėdos kriminalistai per dvi dienas ištyrė kraupų nusikaltimą ir sulaikė M.Jonkų. Pas jį buvo rastas ir iš V.Dundulio pagrobtas vokiškas kovinis pistoletas „Sig Sauer“, kurį savigynai buvo legaliai įsigijęs verslininkas.
Sulaikomas M.Jonkus priešinosi, bet rinktinės „Aras“ kovotojai greitai jam užsegė antrankius. Pas įtariamąjį aptiktas užtaisytas pistoletas ir dar viena dėtuvė su šoviniais.
Apklausiamas M.Jonkus tikino nenorėjęs žudyti nepažįstamo žmogaus – jam knietėjo tik pagrobti V.Dundulio parduodamą šaunamąjį ginklą.
M.Jonkaus advokatė tada aiškino, kad klaipėdiečiui ginklo prireikė buvusiam mylimosios sugyventiniui pagąsdinti.
Teisme jis jau pasakojo, kad tiesiog tuo metu susikaupė daug problemų: turėjo priešų ir skolų. Dėl to esą ir reikėjo ginklo.
Skelbimą apie už 400 eurų parduodamą pistoletą jis aptiko internete. Paskambinęs nurodytu numeriu sutarė susitikti ir atėjo pas V.Dundulį į butą Danės gatvėje, kur jis gyveno kartu su tėvais.
Prie bylos medžiagos buvo pridėtas Vilhelmo Dundulio sūnui po mirties sukurtas kūrinys.
„Nežinau, kaip visa tai išgyvenau, maniau, išprotėsiu.
Savo išgyvenimus išliejau eilėmis – parašiau 36 posmų poemą „Kruvina aimana“, – virpančiu balsu braukdamas ašaras kalbėjo tėvas.
„Sūnau, dabar tu nieko nematai, nebegalvoji, nejauti,
O mums ši netektis tokia beprasmiška, tokia baisi.
Seni tėvai jau esam ir galbūt tuoj būsime tenai kartu visi
Kaip žemėje kad buvome, ir bus mūs ateitis graži“.
„Kaltas, labai kaltas aš esu
Ir pasiteisinimo sau nerandu,
Kad neišmokiau savojo sūnaus
Kaip atskirti niekšą nuo gero žmogaus“.
M.Jonkus neseniai nuteistas už kitus nusikaltimus – už šuns ir pinigų vagystes Klaipėdos apylinkės teisme jam skirta vienerių metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Anksčiau M.Jonkus buvo nuteistas 4 metų nelaisve už ginkluotą juvelyrinių dirbinių parduotuvės apiplėšimą.
