L.Kononovas kaltinimas dėl to, kad 1951 metais, būdamas sovietų okupacinės valdžios represinės struktūros pareigūnas, milicininkas, asmeniškai rūpinosi lietuvių trėmimu į Sovietų Sąjungos teritoriją.
Tuo metu L.Kononovas su bendrininkais galimai atvyko į Ukmergės rajone, Slabados kaime, įsikūrusios Irenos D. namus. Moters namuose jis perskaitė raštą dėl šeimos iškeldinimo.
Moteris ir jos mažametis sūnus buvo išvaryti iš sodybos ir pristatyti į Kėdainių geležinkelio stotį. Vėliau jie buvo perduoti traukinio viršininkui ir išvežti į Tomsko miestą, kuris įsikūręs netoli Novosibirsko. Tremtiniai ten gyveno iki 1957 metų kovo.
Kaltės nepripažino
Trečiadienį Lietuvos apeliacinis teismas pradėjo nagrinėti apskųstą Vilniaus apygardos teismo sprendimą, kuris buvusį sovietų milicininką nuteisė kalėti penkerius metus.
„Jokios kaltės nepripažįstu. Nesijaučiu kaltas. Nieko aš nepadariau, tik, atsiprašant, sargu dirbau. Niekas manęs niekur nesiuntė, išskyrus, kad paskirdavo į tarnybą, ir viskas. Aš ligonis, vos čia atvažiavau. Labai blogai jaučiuosi ir iš ligoninės beveik neišeinu“, – drebančiu balsu posėdžių salėje kalbėjo kaltinamasis, kuris esą nuolat gydosi Ukmergės ligoninėje.
Teismo posėdžio metu kalbėta, kad kaltinamojo būklė per metus pablogėjo, todėl turėtų būti iš naujo paskirta sveikatos būklės patikra siekiant išsiaiškinti, ar jis galėtų atlikti bausmę, jeigu būtų pripažintas kaltu. Prokuroras Alvydas Valiukevičius prieštaravo tam.
Trečiadienį Apeliacinis teismas atidėjo sprendimo priėmimą kitam posėdžiui, kuris bus 2016 metų kovo mėnesį. Į posėdį bus kviečiamas ir medicinos ekspertas.
87 metų kaltinamasis svarstė, kad kito posėdžio dėl amžiaus gali ir nesulaukti.
Negalėjo rusiškai rašyti?
Trėmimu kaltinamas L.Kononovos aiškino, esą jis rusiškai rašyti nemokėjo, todėl negalėjo surašyti ir pasirašyti tremiamos moters apklausos lapo.
„Rusiškai aš nemokėjau rašyti. Baigęs karo metu lietuvių mokykloje tik keturias klases. Kas, kad moku rusų kalbą, bet rašyti nemokėjau“, – pro petį žvelgdamas į kitą pusę dėstė kaltinamasis.
Paklaustas, kokio teismo sprendimo tikisi, kaltinamasis teigė, kad čia jau teismui palieka spręsti.
Advokatei trūksta kaltės įrodymų
Baudžiamasis kodeksas už civilių trėmimą ar perkėlimą numato laisvės atėmimą nuo penkerių iki penkiolikos metų. Advokatė aiškino, kad ginamojo kaltės įrodymų nėra.
„Kiekvieno asmens kaltė pirmiausia turi būti įrodyta objektyviais įrodymais. Šioje byloje aš nematau tų įrodymų ir tikiuosi, kad teismas įvertins apeliacinio skundo motyvus ir priims teisingą procesinį sprendimą.
Vien faktas, kas asmuo dirbo vienokį ar kitokį darbą, negali būti pagrindas pripažinti kaltę padarius nusikaltimą. Hipotetinės prielaidos tikrai negali pagrįsti asmens kaltės“, – užstoti bandė kaltinamojo advokatė Ingrida Krolienė.
Teismas šioje byloje jau buvo surengęs keletą posėdžių, kaip liudytojas buvo apklaustas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro darbuotojas.
