Užuot paskelbęs nuosprendį apeliacinėje byloje, teismas nusprendė iš dalies atnaujinti įrodymų tyrimą – į posėdį iškviesti ir apklausti buvusį policijos generalinio komisaro pavaduotoją Visvaldą Račkauską, buvusį Kriminalinės policijos biuro (KPB) viršininko pavaduotoją Tomą Ulpį ir iki šiol KPB dirbančius Emilijų Damukaitį, Dariušą Sinkevičių bei Vitalijų Vitkovskį, į teisiamųjų suolą pasodinusį Mindaugą Žalimą.
Taip pat nutarta dar kartą apklausti pačius pareigūnus.
Iš anksto džiūgavusius dėl, kaip jiems atrodė, būsiančio palankaus sprendimo, pirmosios instancijos teismo išteisintus pareigūnus ši teismo nutartis ne juokais supykdė.
„Klauskite teismo“, – paklaustas, kaip vertina teismo sprendimą atnaujinti įrodymų tyrimą, piktai atkirto T.Ulpis.
Kada Vilniaus apygardos teismas tęs prokuroro apeliacinio skundo nagrinėjimą ir kvies į posėdį M.Žalimą, paaiškės, kai proceso dalyviai teismui pateiks savo užimtumo tvarkaraščius.
Prokuroras siūlė skirti baudas
Vilniaus miesto apylinkės teismas esamus ir buvusius pareigūnus išteisino pernai gruodžio 5 dieną.
Tada bylą nagrinėjęs teisėjas Valerijus Paškevičius nusprendė, kad M.Žalimas į Policijos departamentą atėjo ne pranešti apie planuojamas žmogžudystes, o paprasčiausiai pasikalbėti, ir pareigūnams panaikino visus kaltinimus.
Valstybinį kaltinimą byloje palaikęs prokuroras Arūnas Verenius teigė, kad yra surinkta pakankamai įrodymų, kad teisiamieji netinkamai atliko savo pareigas ir jomis piktnaudžiavo, ir siūlė V.Račkauską ir T.Ulpį nubausti baudomis po 45 tūkst. 500 litų (apie 13 tūkst. 177 eurus), E.Damukaičiui skirti 39 tūkst. (apie 11 tūkst. 295 eurus), o D.Sinkevičiui ir V.Vitkovskiui – po 32 tūkst. 500 litų (apie 9412 eurų) baudas.
Savo nuostatos prokuroras nekeitė ir nagrinėjant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teisme.
Perspėjo, bet neperspėjo
Šiais pareigūnais buvo susidomėta 2011 metų lapkričio pradžioje, po to, kai M.Žalimas žurnalistams, o netrukus ir prokurorams papasakojo, kad likus trims savaitėms iki žmogžudysčių Kaune jis apsilankė Policijos departamente ir papasakojo viską, kas jam buvo žinoma apie D.Kedžio planus žudyti jam ir jo šeimai neįtikusius žmones.
2009 metų rugsėjo 16 dieną į Policijos departamentą atėjęs M.Žalimas paprašė pasikalbėti su policijos generalinio komisaro pavaduotoju Algirdu Stončaičiu, bet šis į susitikimą su juo liepė nueiti V.Račkauskui.
Kadangi V.Račkauskas kažkur skubėjo, pasikalbėti su M.Žalimu jis išsiuntė T.Ulpį.
M.Žalimas teigia, kad šiam ir dar dviem kabinete buvusiems neuniformuotiems pareigūnams jis pasakė, kad D.Kedys planuoja žudyti žmones, kuriuos vadino pedofilais, ir pasakė šių žmonių pavardes – Jonas Furmanavičius, Violeta Naruševičienė, Laimutė Stankūnaitė, Andrius Ūsas.
Pasak M.Žalimo, po žudynių D.Kedys planavo pasislėpti, o kai aistros nurims, ketino grįžti ir susidoroti su buvusiu Neringos Venckienės viršininku, Kauno apygardos teismo pirmininku Albertu Miliniu bei Kauno Agurko nusikalstamos grupuotės lyderiu Sauliumi Velečka.
Planus pakeitė kvietimas į apklausą
Pasak M.Žalimo, po žmogžudysčių D.Kedys ketino slėptis sodo namelyje Pavilnyje. Į jį jis jau buvo pervežęs iš Eglės Barauskaitės namų paimtus D.Kedžio daiktus.
Kaip pasakojo pagrindinis žudynių bylos liudytojas, rugpjūčio 16-osios vakarą jis su pareigūnais nuvyko apžiūrėti sodo namelio. Raktai nuo jo durų liko pas pareigūnus.
D.Kedys planavo žudyti lapkričio mėnesį, tačiau skambutis iš Policijos departamento ir kvietimas į apklausą pakeitė jo planus.
„Nevažiuok, tave padarys pedofilu ir uždarys“, – tokiais žodžiais brolį nuo kelionės į Vilnių atkalbinėjo N.Venckienė.
Sužinojęs, kad D.Kedys žudyti ruošiasi spalio 5 dieną, spalio 4-ąją M.Žalimas dar kartą apsilankė Policijos departamente, bet į jo žodžius pareigūnai sureagavo jau tik po žudynių.
M.Žalimas atėjo išsikalbėti
Kaltinamieji teisme kaltais neprisipažino. Iš pradžių neigę bet kokią pažintį su M.Žalimu, teisme pareigūnai pradėjo aiškinti, kad vis dėlto yra jį matę, bet jo pasakojimas buvo bevertis, „kažkoks suveltas“, „kaip iš kosmoso“.
T.Ulpis teismą bandė įtikinti, kad M.Žalimas pas jį buvo atėjęs pasikalbėti apie savo gyvenimą, – papasakojo, kad buvo teistas, kad grįžęs iš įkalinimo įstaigos susipažino su Raimundu Ivanausku, kuris jam padėjo atsistoti ant kojų.
Taip pat esą pasakojo, koks R.Ivanauskas ligotas, kaip blogai mato, negali vairuoti automobilio, todėl jis (M.Žalimas) jį dažnai vežioja ir taip sužinojo, kad R.Ivanauskas yra pažįstamas su D.Kedžiu.
Pasak T.Ulpio, M.Žalimas jam neminėjo, kad D.Kedys planuoja žudyti, nesakė ir jo būsimų aukų pavardžių.
D.Kedžio pavardės nežinojo
Panašiai kalbėjo ir kiti teisiamieji, o V.Račkauskas pareiškė, kad D.Kedžio pavardę pirmą kartą išgirdo tik 2009 metų spalio 5 dieną, kai po J.Furmanavičiaus nužudymo nuvyko į Kauną.
Šiuos jo žodžius paneigė ir liudytojai, ir T.Ulpis, kuris teisme tvirtino, kad iškart po susitikimo su M.Žalimu nuskubėjo pas savo viršininką – Kriminalinės policijos biuro vadovą Algirdą Matonį, bet šio neradęs kabinete užėjo pas V.Račkauską ir viską jam papasakojo.
Po J.Furmanavičiaus ir V.Naruševičienės nužudymo pareigūnai nutarė niekam nepranešti apie M.Žalimo vizitą į Policijos departamentą, o pačiam M.Žalimui buvo paliepta tylėti, jei nenori būti teisiamas kaip D.Kedžio bendrininkas.
T.Ulpis: „Tylėti liepė V.Račkauskas“
Nurodymus niekam neprasitarti apie M.Žalimą savo pavaldiniams davė V.Račkauskas, o jo sprendimą palaimino A.Matonis.
Bent jau taip teigė T.Ulpis kalbėdamasis su kolega iš Policijos departamento Imuniteto valdybos.
„Buvo priimtas sprendimas nutylėti nuo prokuratūros. Sprendimą priėmiau ne aš, aš tokių sprendimų negaliu priimti. Su prokurorais bendravo V.Račkauskas. Tai buvo V.Račkausko sprendimas“, – Imuniteto valdybos pareigūnui aiškino T.Ulpis.
T.Ulpis teigė, kad toks sprendimas buvo priimtas dėl kelių priežasčių – nužudymais labai domėjosi ne tik spauda, bet ir visuomenė, o abi pedofilijos skandalo pusės ir toliau rašė skundus teisėsaugos institucijoms.
„Vyko raganų medžioklė, o čia dar išlenda, kad kažkas kažką žinojo. Nuspręsta tai palikti ramybėje“, – kolegai aiškino buvęs KPB viršininko pavaduotojas.
Kita priežastis – pareigūnai tikėjosi užčiuopę siūlo galą ir manė, kad netrukus žudikas bus sulaikytas.
Šis T.Ulpio pokalbis buvo pagarsintas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
Teisėsaugininkai svaidėsi kaltinimais
Šis teismas parodė, kad Lietuvos teisėsaugos institucijos visiškai nesugeba bendradarbiauti tarpusavyje.
Teisiami pareigūnai prokurorus kaltino slėpus informaciją nuo jų. Esą jei jie būtų žinoję, kad L.Stankūnaitės ir V.Naruševičienės pareiškimas dėl D.Kedžio grasinimų yra prokuratūroje, jie į M.Žalimo kalbas būtų reagavę visiškai kitaip.
Prokurorai pareigūnams atsikirtinėjo, kad būtent jie nuslėpė nuo jų svarbią informaciją, esą jei būtų žinoję apie M.Žalimą ir jo perspėjimą, D.Kedį būtų iškart sulaikę.
Informacija pasiekdavo ir Venckus
Teisme paaiškėjo, kad tiek Vilniaus prokurorai, tiek teisiami pareigūnai žinojo, kad D.Kedys ieško ginklo – dujinio pistoleto IŽ, perdirbto šaudyti koviniais šoviniais.
Apie tai teisme pasakojo buvęs Kauno apygardos prokuratūros vadovas Kęstutis Betingis.
Per Garliavos skandalą iš pareigų atleistas, bet teismo į jas sugrąžintas prokuroras teisme baisėjosi, kaip atlaidžiai jo kolegos žiūrėjo į gautą informaciją, o po V.Naruševičienės ir J.Furmanavičiaus nužudymo bandė slėpti visus galus.
K.Betingis įtarė, kad, negana to, jog nebuvo užkirstas kelias žmogžudystėms, Kauno ir Policijos departamento pareigūnai teikė informaciją Kedžių ir Venckų šeimoms.
„Kalbu apie Kauno policijos pareigūnus, tačiau, kaip dabar matome, prie to gali būti prisidėję ir Policijos departamento pareigūnai“, – teisme sakė K.Betingis.
Buvusio prokuroro teigimu, informacija D.Kedžio artimiesiems buvo teikiama ir iki žmogžudysčių Kaune ir po jų.
K.Betingis taip pat piktinosi kolegų ir Vilniaus apygardos ir Generalinės prokuratūros darbu, kurie perėmę pedofilijos bylą iš kauniečių patys pasidavė Kedžių ir Venckų daromam spaudimui.
Spaudimo, buvusio prokuroro teigimu, tikrai būta nemažo – D.Kedžio artimieji reikalavo bylą kuo greičiau perduoti teismui ir aiškino, kad „ten jau jie viską sutvarkys“.
Nenorėjo gadinti santykių
Apie tai, kad ne tik pareigūnai, bet ir prokurorai dirbo aplaidžiai, teisme liudijo ir buvęs generalinio prokuroro pavaduotojas Gintaras Jasaitis.
Išgirdęs, kad kalbama apie pedofilų klaną, tuomet už operatyvinę veiklą ir Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento (ONKTD) darbą atsakingas G.Jasaitis kolegoms siūlė pradėti ikiteisminį tyrimą.
„Jei viešumoje buvo paskleista, kad yra pedofilų klanas, maniau, kad reikėjo pradėti tyrimą ir tai patvirtinti arba paneigti, bet į tokį pasiūlymą niekas nereagavo“, – sakė jis.
Niekas neskubėjo tirti ir dėl kieno aplaidumo žuvo J.Furmanavičius bei V.Naruševičienė.
Kaip teisme teigė G.Jasaitis, praėjus porai dienų po žmogžudysčių jis paklausė V.Barkausko ir tuometinio generalinio prokuroro Algimanto Valantino, ar nereikėtų išsiaiškinti, kodėl niekas nežinojo apie L.Stankūnaitės seserį, tačiau jam buvo atsakyta, kad tyrimas nereikalingas.
Esą prokuratūroje bus atliekamas tarnybinis patikrinimas, o išsamiau tyrinėti nereikia: „Kam kišti policiją, bloginti su jais santykius.“
