Prokurorai šiam profesinės karo
tarnybos kariui kaltinimus buvo pateikę už tai, kad nenorėdamas
važiuoti į pratybas, be pateisinamos priežasties jis beveik 3
savaites neatvyko į tarnybą.
Teismas pripažino E. N. kaltu dėl dezertyravimo ir skyrė jam
laisvės atėmimą 6 mėnesiams. Atsižvelgiant į tai, kad buvo atliktas
sutrumpintas įrodymų tyrimas, bausmė sumažinta trečdaliu. Todėl
paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 mėnesiams, bausmės
vykdymą atidedant 1 metams. E. N. įpareigotas per šį laikotarpį
neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą
vykdančios institucijos leidimo. Tokio dydžio bausmės prašė ir
valstybinį kaltinimą šioje byloje palaikiusi Panevėžio apylinkės
prokurorė Justina Vingilytė.
Šiaulietis E. N. profesionaliu kariu tapo 2014 metų rudenį.
Prieš tai dalyvavo maždaug 3 mėnesius trukusiuose baziniuose kario
rengimo kursuose, kur jam labai patiko.
Tapęs profesinės karo tarnybos kariu, vaikinas buvo paskirtas
tarnauti į šalia Panevėžio įsikūrusį Lietuvos kariuomenės Sausumos
pajėgų Karaliaus Mindaugo husarų batalioną, į kulkosvaidininko
padėjėjo pareigas.
E. N. kartu su kitais šio bataliono atstovais birželį turėjo
vykti į tarptautines pratybas Latvijoje, trunkančias 12 dienų.
Tačiau likus trims dienoms iki jų, šiaulietis neatvyko į tarnybą
dalinyje, o vadams pranešė, kad serga. Karys jiems tvirtino turįs
nedarbingumo pažymėjimą.
Į batalioną E. N. grįžo tik po 18 dienų, pratyboms jau
pasibaigus. Nedarbingumo pažymos karys nepateikė – iš pradžių
vadams aiškino ją palikęs namuose, o vėliau prisipažino jos iš viso
neturįs.
Sudarydamas profesinės karo tarnybos sutartį, E. N. buvo
informuotas, kad tarnybos metu, be dalinio vado žinios pasišalinti
iš dalinio teritorijos ar kitos tarnybos vietos, taip pat neatvykti
į tarnybą yra griežtai draudžiama. Už savavališką pasišalinimą,
trukusį iki trijų parų, kariui gresia drausminė atsakomybė, o jei
pasišalinimas trunka daugiau nei tris paras- numatyta baudžiamoji
atsakomybė.
Todėl buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurį atliko Lietuvos
kariuomenės Karo policijos ikiteisminio tyrimo valdybos pareigūnai,
o kontroliavo Šiaulių apylinkės prokuroras Gintaras Girgždis.
Ir ikiteisminio tyrimo metu, ir bylą nagrinėjant Panevėžio
miesto apylinkės teisme, E. N. savo kaltę visiškai pripažino.
Vaikinas paaiškino labai nenorėjęs vykti į pratybas Latvijoje, nes
buvo girdėjęs, kad ten prastos gyvenimo sąlygos. Todėl ir
nusprendęs apsimesti sergąs. Jis tikėjosi gauti iš šeimos gydytojos
nedarbingumo pažymą, bet medikė ją išduoti atsisakė.
Kadangi kaltinamasis pripažino savo kaltę, bylą Panevėžio
miesto apylinkės teismas išnagrinėjo supaprastinto proceso tvarka.
Pagal Baudžiamąjį kodeksą kariui, pasišalinusiam iš dalinio ar
tarnybos vietos ilgesniam negu 10 dienų laikui arba tiek laiko
neatvykusiam į tarnybos vietą, numatomas laisvės atėmimas iki 5
metų. O jei tokias veikas karys padarė karo padėties metu ar
atlikdamas kovos užduotį, gali būti baudžiamas laisvės atėmimu nuo
4 iki 8 metų.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas
apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui.
