Žudikai neskuba atsiteisti su aukų artimaisiais

„Dar negavau man priteistų pinigų ir jau nelabai tikiuosi“, – teigė iš Londono į Vilnių gyventi sugrįžęs Laurynas Karvelis.

Skaitykite pirmąją ir antrąją šio straipsnio dalis.

33 metų virėjas iki šiol ilgisi pokalbių su tėvu dailininku Nagliu Karveliu, kuris mirė 2014 metų sausį mirtinai nukraujavęs po menininkų išgertuvių Vilniuje.

53 metų N.Karveliui peiliu į koją smogė trejais metais vyresnis režisierius, Vilniaus bohemos simboliu vadintas Algimantas Maceina. Peilis pataikė į arteriją.

„Kitam ir sau galima padėti žodžiu, darbu, malda. Aš noriu melstis už Naglį ir už save“, – Lukiškių kalėjime-tardymo izoliatoriuje jį aplankiusiai „Lietuvos ryto“ žurnalistei kalbėjo A.Maceina.

Jis elgėsi priešingai nei dviratininką avarijoje mirtinai sužalojęs aktorius Petras Dimša – atsiprašė mirusio N.Karvelio artimųjų.

Teismas pasiuntė režisierių aštuoneriems metams už grotų. Iš nuteistojo A.Maceinos pernai aukos sūnui buvo priteista 4,6 tūkst. litų turtinės ir 30 tūkst. litų neturtinės žalos, nors jis prašė 50 tūkst. litų.

Lukiškių kalėjime režisierių aplankiusiai „Lietuvos ryto“ žurnalistei 2014 metų pavasarį jis tvirtino, kad tokių pinigų neturi.

„Man tai didžiuliai pinigai. Bet už žmogaus gyvybę tai – nulis. Galbūt Naglio sūnus nori pasipinigauti?

Už laidotuves aš pasirengęs sumokėti, bet jei priteis 50 tūkstančių, nežinau, iš kur paimsiu. Negi būdamas už grotų galėsiu tiek uždirbti? Čia ne Norvegijos kalėjimas“, – kalbėjo A.Maceina.

Nužudyto tapytojo sūnus L.Karvelis tikino, kad prašyti atlyginti žalą jį įkalbėjo giminės. Tačiau nors praėjo nemažai laiko, į jo sąskaitą iki šiol neįkrito nė euras.

„Gyvybė brangesnė už visus milijonus“, – įsitikinęs aktorius Rimgaudas Karvelis.

82 metų vilnietis patikino, kad iki mirties ilgėsis savo vienintelio sūnaus: „Aš ir kape šalia sūnaus ilsėsiuosi.“

N.Karvelio amžino poilsio vietoje tėvas pasiliko žemės lopinėlį ir sau. Jis jau pastatė ir paminklą, ant kurio iškaltos sūnaus gimimo ir mirties data bei tėvo gimimo data.

Aktorius nelaido pykčio strėlių į jo sūnų nužudžiusį A.Maceiną, o dėl tragedijos kaltina tik alkoholį.

„Mano sūnus buvo draugiško būdo – dėl kompanijos išgerdavo ir užsikabindavo. Ir man praeityje taip būdavo, tik aš darydavausi vis linksmesnis. Dabar geriu tik vandenį ir vis tiek linksmėju, o kiti nuo alkoholio ima skųstis gyvenimu, tampa pikti.

Mano sūnus išgėręs nebūdavo agresyvus. O štai kai kurie žmonės išgėrę daužo lėkštes. Ir Kino studijoje tokių buvo, ir teatre – jiems negalima gerti“, – kalbėjo gerai menininkų gyvenimą pažįstantis ir vis dar serialuose vaidinantis R.Karvelis.

100 tūkst. eurų neturtinės žalos bei 1541 euras turtinės žalos, kuri padengtų kremavimo ir laidotuvių išlaidas. Tokį ieškinį jau pateikė pernai lapkričio 16-ąją dingusios studentės Justinos Šikšniūtės tėvai.

Pakeleivinga mašina iš močiutės namų Šilutės rajone, kur svečiavosi, į Klaipėdą važiavusi dvidešimtmetė buvo itin žiauriai nužudyta. Mergina buvo išniekinta, sumušta, pasmaugta, nuvilkta į laukymę netoli žudiko namų, apdengta šakomis ir palikta šaltyje.

J.Šikšniūtės tėvai teismo posėdžiuose nedalyvauja – vienturtės dukters netekusiems mažeikiškiams tai būtų per sunku.

Jų advokatas Gintaras Gricius „Lietuvos rytui“ paaiškino, kad nužudytosios tėvai ir nesitiki gauti iš kaltinamojo tiek pinigų, kiek prašoma ieškinyje.

23 metų Valdas Jankauskas, kuriam gresia ilgi nelaisvės metai, turi nedaug turto: maždaug 100 eurų vertės automobilį, kompiuterį ir smulkių daiktų.

„Vargo vakarienė su tokiais. Jei jis kada nors ir uždirbs pinigų, tai bus nedidelės sumos“, – teigė G.Gricius.

Žiauriu studentės nužudymu kaltinamas V.Jankauskas anksčiau vertėsi uždarbiaudamas statybose, remontuodamas butus.

„Sumokėčiau visus pinigus ir atiduočiau kitą turtą, kad tik Darius būtų gyvas“, – kalbėjo vilnietis verslininkas Žilvinas Vaisėta.

Nors nuo žiauraus brolio nužudymo praėjo daugiau kaip šešeri metai, žala iki šiol nėra atlyginta.

Atviro ir linksmo būdo, daug metų Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenusį 40 metų D.Vaisėtą 2009 metų birželio 10-osios vakarą į spąstus įviliojo rinkodaros administratore dirbusi Monika Elenbergaitė.

Kartu su bendrininkais ji planavo apvogti įmonės direktorių, jai buvo pavesta surinkti informaciją apie jo turtą. 

Iš pradžių buvo apiplėštas D.Vaisėtos butas ir pavogti brangūs daiktai – laikrodžiai, papuošalai, dujiniai ir pneumatiniai pistoletai.

Tačiau vagims grobio nepakako. Įmonės vadovą rinkodaros administratorė nuviliojo į apleistą vietą netoli Vilniaus, ten į jį užpuolikai paleido keturis šūvius. Jų grobis – prabangus laikrodis, mobilusis telefonas, žiedas.

Žudikai verslininko kūną įmetė į duobę prie apleistos fermos, užpylė trąšomis, žemėmis. Jo automobilį „Mercedes“ nuvairavo į Kauną, sudaužė ir paliko.

2012 metais Vilniaus apygardos teismas, paskelbęs nuosprendį keturiems kaltinamiems jaunuoliams, iš jų solidariai priteisė 96,881 tūkst. litų turtinės žalos, be tėvo likusiam verslininko sūnui – 170 tūkst. litų, po 70 tūkst. litų neturtinės žalos nužudytojo tėvui ir broliui. 

Taip pat turi būti atlyginta 114,66 tūkst. litų turtinė žala, padaryta apiplėšus verslininko namus.

„Iki šiol pinigų mes negavome. Teismo procesas buvo vilkinamas – tai kuris nors įtariamasis sirgo, tai kurio nors advokatas atostogavo. Be to, jie bandė nušalinti teisėjus.

Kaskart, kai buvome kviečiami į posėdžius, turėdavome viską prisiminti ir išgyventi. O atvykę į teismą sužinodavome, kad posėdis vėl neįvyks“, – aiškino Ž.Vaisėta.

Verslininkas abejoja, ar pavyks išieškoti priteistas sumas. 

Vilnietis Ž.Vaisėta nesidomėjo jo broliui mirtinus spąstus paspendusių jaunuolių turtu, tiktai girdėjo, kad jie nieko neturi.

Žilvinas ir jo tėvas Algirdas finansiškai padeda buvusiai D.Vaisėtos žmonai auginti dešimtmetį sūnų, moka už berniuko mokslus.

* Nužudytųjų artimiesiems teismo priteistą turtinę ir neturtinę žalą neretai sunku išieškoti, nes nuteistasis turi nedaug turto arba jo išvis neturi.

* Aukų artimieji gali tikėtis kompensacijos iš Nukentėjusiųjų nuo smurtinių nusikaltimų asmenų fondo. Iš jo atlyginama smurtiniais nusikaltimais padaryta turtinė ir neturtinė žala.

* Teisę į tokios žalos kompensavimą, pasibaigus baudžiamajam procesui, turi nukentėję asmenys, kuriems teismas priteisė smurtiniu nusikaltimu padarytą turtinę ar neturtinę žalą.

* Jeigu buvo atimta žmogaus gyvybė, maksimali iš šio fondo kompensuojama teismo priteista turtinė žala gali siekti 3765 eurus, o neturtinė – 4518 eurų.

* Kitose Europos šalyse taip pat veikia tokie fondai ir yra nustatytas kompensacijų dydis. Pavyzdžiui, maksimali kompensacija Portugalijoje siekia 30 tūkst. eurų, Prancūzijoje – 3795 eurus, Belgijoje – 62 tūkst. eurų.

Galutinę sumą lemia ir emocinis ryšys

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų teisėjas

„Nužudymo bylose nagrinėdami ieškinius dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo teisėjai atsižvelgia į kelias aplinkybes.

Pirmiausia svarbu, koks yra žuvusiojo ir nukentėjusiojo tarpusavio emocinis ryšys – ar jie gyveno kartu, ar atskirai, ar nuolat palaikė ryšį.

Jeigu žūva nepilnamečių vaikų vienas iš tėvų, aiškinamasi, ar jis išlaikė savo atžalas.

Būna, kad žūva pagyvenęs žmogus, o jo vaikai, kurie kartu su juo jau seniai negyveno ir beveik nepalaikė ryšio, paprašo priteisti didžiules sumas.

Teismo proceso metu nagrinėjamos nusikaltimo detalės, ar jis padarytas tyčia, ar yra kitų sunkinamųjų aplinkybių.

Po to sumuojama aplinkybių visuma ir tik tada sprendžiama, ar patenkinti nukentėjusiųjų ieškinį ir koks turi būti galutinis žalos kompensacijos dydis.

Mūsų šalyje, atsižvelgiant į gyvenimo lygį ir gyventojų pajamas, nužudytųjų artimiesiems nėra priteisiami milijonai eurų.“