Kaimynę terorizavusi senolė atsidūrė psichiatrijos ligoninėje

Tik ar tikrai jie gydo tą žmogų? Su akis badančiomis klaidomis surašytame teismo dokumente apie gydymo paskyrimą nėra nė žodžio, taip pat nesutampa datos, o moteris čia virsta vyru.

Tuo neseniai įsitikino Anykščių gyventoja 53 metų Nijolė Beličkienė ir Kupiškio rajone gyvenanti jos sesuo 40 – metė Rasa Šovinytė- Petrulienė.

„Padėkite. Mes nežinome kur kreiptis pagalbos. Norime savo mamą pasiimti iš tos psichiatrinės ligoninės, nes neaišku, už ką, kodėl ji ten be mūsų žinios atsidūrė ir net pusmetį bus gydoma.

Nenorime iš ten jos parsivežti paverstos „daržove“ ar dar blogiau – karste“, – braukdamos ašaras kalbėjo abi moterys.

Kiškelių kaime ( Anykščių r.) gyvenanti jų motina 77 metų Aldona Šovinienė psichiatrų rankas pakliuvo po nesibaigiančių konfliktų su kaimyne – dešimčia metų vyresne Stanislava Steponavičiene.

Beveik keturis dešimtmečius šalia, vos už keliolikos metrų viena nuo kitos stovinčiose sodybose pragyvenusios našlės praėjusių metų pavasarį ėmė nesutarti.

S.Steponavičienė ir jos dažnai aplankyti atvažiuojanti vienturtė dukra Dalia Linkevičienė su vyru Vydmantu ėmė skųstis, kad A.Šovinienė juos nuolat keikia necenzūriniais žodžiais bei kaltina nebūtais dalykais, rašydama šmeižiančio pobūdžio laiškus. Ranka parašyti laiškai buvo metami į kaimynės pašto dėžutę, kabinami ant kieme augančių medžių bei siunčiami kaimynės dukrai į darbovietę.

„Su mumis ji elgėsi normaliai, mes nepastebėjome jokių jos psichikos sutrikimų. Ji buvo savarankiška ir jokios pagalbos iš mūsų neprašė – pati atvažiuodavo autobusu į Anykščius, apsipirkdavo, pasiimdavo pensiją, o kai sausį pagimdžiau sūnų, atvažiuodavo pas mane į Kupiškį ir dažnai pasaugodavo anūką. Sutinku, kad būdama tokio amžiaus bei perdėjusi daiktus iš vienos vietos į kitą, kartais gal ir pamiršdavo kur ką padėjo, o tada šaukdavosi policiją ir skųsdavosi, kad ją apvogė. Bet gi tai, kiek žinoma, dažnai nutinka senyvo amžiaus žmonėms.

Jei jau jos elgesys užkliuvo kaimynams, reaguodami į jų prašymą, sutikome, kad mamai būtų atlikta psichiatrinė ekspertizė neveiksnumui nustatyti, bet mes jos tikrai neišsižadėjome“, – sakė R.Šovinytė – Petrulienė.

Taigi, šių metų pradžioje Anykščių rajono savivaldybės Socialinės paramos skyrius gavo visų A.Šovinienės vaikų – dviejų dukrų ir dviejų sūnų prašymus pripažinti jų motiną neveiksnia.

Į Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos ( VTPT ) skyrių Panevėžyje A.Šovinienę ekspertizei privalėjo nuvežti jos vaikai, tačiau moteris du kartus paskirtu laiku ten neatvyko.

„Mes mėginome ją nuvežti, tačiau nesėkmingai. Mama buvo prigąsdinta ir kategoriškai atsisakė kur nors su mumis važiuoti. Sakė, kad V. Linkevičius jai pasakęs, kad, girdi, „tave vaikai išveš į ekspertizę, būsi pripažinta durna ir supūsi Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje“, – teigė N.Beličkienė.

S.Steponavičienė ir toliau buvo terorizuojama. Jos šeimos kantrybės taurę perpildė šiemet balandžio mėnesį, kada senolė pašto dėžutėje rado dar vieną kaimynės paliktą raštelį. Jame buvo teigiama, kad „žabų atsivežiau ir jie labai gerai dega“. Moters artimieji tai suprato kaip grasinamą padegti namus.

S.Steponavičienė ir jos dukra po šio įvykio kreipėsi į Anykščių rajono policijos komisariatą ( RPK ) ir balandžio 24 dieną buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl terorizavimo grasinant padegti.

Atliekant šį tyrimą, Anykščių teismas priėmė nutartį VTPT Utenos skyriuje atlikti A.Šovinienei teismo psichiatrinę ekspertizę ir taip nustatyti, ar moteris yra pakaltinama, ar darydama nusikaltimą suvokė savo veiksmus.

Tam, kad būtų įvykdyta ši teismo nutartis, policijos pareigūnai pirmiausia skambino A.Šovinienės vaikams, tačiau jie į telefono skambučius neatsakė. Tada tyrėjai, kad galėtų patekti į A.Šovinienės namus, kreipėsi pagalbos į Skiemonių seniūnijos darbuotojus.

Rugpjūčio 24 – osios ankstų rytą pas A.Šovinienę atvyko du policininkai, Skiemonių seniūnas ir seniūnijos socialinio darbo organizatorė. Senolė buvo įkalbėta atidaryti duris ir įsileisti atvykėlius, kurie ir išgabeno ją į Uteną.

„Motiną iš namų išsivežė kaip didžiausią nusikaltėlę – ištraukę iš lovos, tik su naktiniais marškiniais bei šlepetėmis.

Ji net nebuvo supažindinta su teismo nutartimi dėl psichiatrinės ekspertizės paskyrimo ir to nepatvirtino savo parašu. Minėta nutartis paštu neregistruotu laišku motinai buvo atsiųsta tik kitą dieną“, – sakė N.Beličkienė.

Apie tai, kad motina jau išvežta į ekspertizę, jai telefonu pranešė Skiemonių seniūnijos darbuotoja, o vėliau ji sulaukė ir minėto skyriaus darbuotojos telefono skambučio.

„Ji pirmiausia manęs paklausė: „Ką tokio jūsų motina padarė, kad ją pas mus atvežė tik su naktiniais marškiniais ir šlepetėmis, net be apatinių kelnaičių ir be jokių asmens dokumentų?“ Motina rankoje gniaužė tik raktus nuo namų ir padiktavusi atmintinai žinomą mano telefono numerį paprašė tos darbuotojos man paskambinti“, – su ašaromis akyse kalbėjo N.Beličkienė.

N.Beličkienė tą pačią dieną nuvyko į Uteną ir nuvežė motinai jos asmeninių daiktų, telefoną, o medikams parodė jos pasą.

VTPT Utenos skyriuje praleidusi beveik keturias savaites, rugsėjo 18 – ąją A.Šovinienė buvo pervežta į RPL. Apie tai telefonu dukroms ji pranešė pati ir maldavo gelbėti, ištraukti ją iš ten.

„Mums tai buvo labai netikėta, kadangi manėme, jog iš Utenos ją parsivešime namo ir lauksime apie mėnesį, kol bus parengtos galutinės ekspertų išvados dėl jos sveikatos būklės.

Kai nuvykome į aplankyti motinos ir paklausėme RPL vieno iš skyriaus, vedėjos, kokiu pagrindu mūsų mama čia laikoma, medikė parodė rugsėjo 16 dienos Anykščių teismo nutartį bei pridūrė, jog ja vadovaujantis paskirtas ir gydymas, užtruksiantis pusmetį“, – teigė A.Šovinienės dukros.

Perskaičiusios šią neskundžiamą nutartį, abi moterys nieko nesuprato, joms kilo daug klausimų. Teisėjos Vitalijos Ragauskienės pasirašytoje nutaryje rašoma kad A.Šovinienei teismo psichiatrinė ekspertizė VTPT Utenos skyriuje paskirta šių metų birželio 1 – ąją, o į ekspertizę ji atvyko kovo 23 dieną. Jokios logikos. Toliau skaitant dar gražiau – A.Šovinienė pavirsta kažkokiu D. Rutkausku, kurį „prašoma perkelti į RPL, kol teismas nuspręs dėl priverčiamųjų medicinos priemonių skyrimo“. Svarbiausia yra tai, kad teismo nutartyje kalbama tik apie laikiną perkėlimą iš vienos medicinos įstaigos į kitą, o ne apie paskirtą kokį nors gydymą.

Kai N.Beličkienė ir R.Šovinytė – Petrulienė paprašė medikės paaiškinti, ką tai reiškia, ši prisipažino, kad minėtos teismo nutarties net neskaičiusi.

„Mums kyla pagrįstas klausimas – ar tikrai tą žmogų jie išvežė į RPL? Mūsų motina ten yra laikoma nelegaliai – jos pasas juk yra pas mus. Kodėl ji verčiama gerti kažkokias tabletes, o dar vieni vaistai yra suleidžiami tik jai surišus rankas? Ar tai nepriverstinis gydymas, kurio niekas jai dar nepaskyrė?

Kai nuvažiavome jos aplankyti, supratome, kad į kalėjimą, turbūt, yra paprasčiau patekti, nei į RPL – jos darbuotojai mus abi kruopščiai išpurtė, iškratė, be asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų nebūtų net įleidę į pasimatymų kambarį susitikti su mama.

Utenoje motinai diagnozuotas organinis kliedesinis sutrikimas, panašus į šizofreniją, bet ji nėra neadekvati, nelaksto su peiliais, nieko nemuša ir tikrai negali kam nors pakenkti.

Aišku, sutinkame, gal ji ir serga, bet tikrai nėra tokia pavojinga visuomenei, kad senatvėje savo dienas leistų uždaryta po septyniais užraktais RPL. Manome, kad bet koks gydymas turėtų būti pradedamas nuo ambulatorinio, vaistus galima gerti ir namuose, mes jos vienos jau niekur nepaliktume“, – teigė A.Šovinienės dukros.

Pašnekovės įsitikinusios, kad jų motina RPL atsidūrė tik dėl atkaklių D.Linkevičienės pastangų.

Pasak jų, ilgametė Anykščių teismo raštinės vedėja D.Linkevičienė kelis pastaruosius mėnesius kalbėjo tik viena:“Išvežkite iš kaimo kur nors savo motiną. Jei jūs to nepadarysite, tai sutvarkysime mes“.

„Ji dirba teisme, kurio teisėjai priėmė abi nutartis, pažįsta visus rajono teisėsaugos pareigūnus. Jos šeima mūsų motiną vadina „ubage“, visą laiką mes jautėmės esą žemesnio lygio žmonės nei yra jie. Ne jų požiūris mums yra svarbu, bet tai, kaip jie pasielgė su mūsų mama – jos byla „susiūta baltais siūlais“, visur kyšo tik D.Linkevičinės interesai ir įtaka“, – tikino A.Šovinienės dukros.

Anykščių teismo raštinėje pakalbinta šio miesto gyventoja 56 metų D.Linkevičienė patikino, jog nematanti jokio interesų konflikto tame, kad jos darbovietėje priimami ją ir jos šeimą liečiantys sprendimai.

„Mano interesas čia vienas – noriu tik apginanti ir apsaugoti savo brangią mamą.

Tegu A.Šovinienė ten sau ramiai gyvena nors ir 100 metų, tik tegu nešmeižia, negąsdina ir neužkabinėja motinos bei mūsų. Juk nė vienam žmogui nebūtų gera, jei kiekviename žingsnyje būtų apvaginamas.

A.Šovinienė mums prirašė begalę laiškų – sprendžiant iš jų pavogėme viską iš jos namo ir kiemo. Tarsi to būtų negana, laiškų autorė buvo įsiveržusi pas mane ir į darbovietę, kur koliojosi, drabstė mane purvais bendradarbių akivaizdoje. Kur tik mes dėl to nesikreipėme – ir į policiją, ir seniūniją.

Kai mano mama sulaukė grasinimų dėl padegimo, ji neidavo miegoti ir vaikščiojo po namus tol, kol pas kaimynę namuose užgęsdavo šviesa.

Su kaimynės vaikais ne kartą kalbėjomės ir jie pripažino, kad reikia kažką daryti, bet taip nieko ir nepadarė – paliko motiną likimo valiai. O jai juk yra sunku -- nesusitvarko su savo emocijomis ir, kaip matyti iš medicinos dokumentų, yra ligonis“, – sakė D.Linkevičienė.

Ji paneigė kalbas, kad A.Šovinienę vadina „ubage“ bei negirdėjusi ir netikinti, kad jos sutuoktinis būtų ką nors prikalbėjęs šiai senolei dėl psichiatrinės ekspertizės pasekmių.

Teisėja klaidas ištaisė

Į psichiatrų rankas neatitikimų pilna teismo nutartimi A.Šovinienę pasiuntusi Anykščių teismo teisėja Vitalija Ragauskienė suskubo patikinti, kad į RPL jau yra išsiųsta nutartis be rašybos klaidų.

„Aš viską atlikau pagal Baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas – patenkinau Utenos apylinkės prokuratūros prokuroro Vigando Jurevičiaus prašymą“, – sakė teisėja.

Paklausta, ar ji paskyrusi A.Šovinienei gydymą minėtoje ligoninėje, V.Ragauskienė atsakė neigiamai – šis klausimas bus nagrinėjamas tuomet, kai Anykščių RPK baigs ikiteisminį tyrimą ir bylą perduos teismui. „Jei A.Šovinienė ten jau yra gydoma, šis laiko tarpas jai bus įskaitytas, kai teismas spręs klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių -- gydymo stacionariai arba ambulatoriškai skyrimo“, – svarstė V.Ragauskienė.

Prokuroras V.Jurevičius patikino, kad perkelti A.Šovinienę į RPL rekomendavo ekspertizę atlikę VTPT Utenos skyriaus medikai.

„Nustatyta, kad ir nusikaltimo padarymo, ir šiuo metu ta moteris serga lėtiniu psichikos sutrikimu, ji negalėjo ir šiuo metu negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Jai rekomenduojamas priverstinis gydymas psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis. Kol teisme bus sprendžiamas šis klausimas, ji turi būti ligoninėje, nes jos veiksmai neprognozuojami, ji yra socialiai pavojinga“, – kalbėjo prokuroras.

Jo teigimu, šį ikiteisminį tyrimą planuojama baigti spalio pradžioje, kada bus gautos galutinės A.Šovinienei atliktos psichiatrinės ekspertizės išvados.

„Apie tos moters perkėlimą į RPL vaikai nebuvo informuoti, nes nėra proceso dalyviai. Jie jos negali iš ten paimti. Galutinį tašką šioje istorijoje padės tik teismas“, – sakė V.Jurevičius. Ligoninė vykdo teismo nutartis

RPL direktorius Algimantas Liausėdas informavo, jog jo vadovaujamoje ligoninėje gydomi visos Lietuvos pacientai, padarę visuomenei pavojingas veikas ir teismo pripažinti nepakaltinamais. Šiuo metu čia yra daugiau nei 390 pacientų, iš kurių 345 yra atvykę su teismo nutartimis.

„Visi pacientai į ligoninę patenka pateikus įsiteisėjusią teismo nutartį ir asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Visus klausimus dėl paciento guldymo, išrašymo ir priverčiamųjų medicinos priemonių paskyrimo, pratęsimo ar rūšies keitimo sprendžia tik teismas, o ligoninė vykdo teismo nutartis“, atsakė A.Liausėdas.

Paklaustas, ar žino, kad RPL be asmens dokumentų ir teismo sprendimo yra priverstina gydoma čia laikina perkelta moteris, ligoninės vadovas lakoniškai atsakė, jog pagrindinis perkėlimo motyvas ir yra gydymas – psichiatrines ekspertizes atliekantys skyriai pacientų negydo.

O ką jis gali pasakyti apie organinį kliedesinį sutrikimą? Ar dėl jo būtina žmogų uždaryti RPL?

„Tai sudėtingas sutrikimas ir jo gydymas. Ligos simptomai panašūs į šizofreniją, tačiau skiriasi ją sukėlusios priežastys. Liga ligai nelygi ir ne aš sprendžiu paciento pavojingumo visuomenei klausimą. Galiu tik pasakyti, kad, pavyzdžiui, nemažai šizofrenija sergančių žmonių dirba atsakingą vadovaujantį darbą privačiame sektoriuje ir valstybės tarnyboje“, -- sakė A.Liausėdas. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos direktorė Vaiva Martinkienė, paprašyta pakomentuoti A.Šovinienės istoriją, atsakė taip: „Jei asmuo į RPL pateko po teismo sprendimo ir jo artimieji su tuo nesutinka, turi teisę skųsti teismo sprendimą teisės aktuose numatyta tvarka“.

O Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai visai nepanoro komentuoti, paaiškindami, jog tai daryti sudėtinga – yra nemažai teisės aktų, ribojančių galimybę domėtis paciento asmens duomenimis.