Savo gyvenimo draugės 21 metų Samantos Rakauskaitės ir Linkuvos gimnazijos sargo 66 metų Algimanto Palkaus nužudymu bei plėšimu kaltinamam Š.Žemaičiui gresia laisvės atėmimas iki gyvos galvos.
Tokia bausmė į teisiamųjų suolą sėdusio vaikino, regis, negąsdina – į posėdžių salės narvą pasodintas kaltinamasis atrodė ramus, o klausydamasi liudytojų parodymų jis retsykiais ir nusišypsodavo.
Į posėdžių salę konvojaus pareigūnų atvesdintas Š.Žemaitis ėjo nudelbęs galvą, ant kurios buvo užsimaukšlinęs striukės gobtuvą. Veidą kaltinamasis dengė su savimi atsineštais bylos išrašais.
Š.Žemaitį smerkiančiu žvilgsniu palydėję aukų artimieji nereplikavo ir nepratarė nė žodžio.
Gobtuvą Š.Žemaitis nusiėmė ir veidą slėpti liovėsi tik prasidėjus posėdžiui. Tardymo izoliatoriuje laukdamas teismo kaltinamasis spėjo užsiauginti barzdą.
Sargo našlei dar liko klausimų
Teismo posėdis vėlavo valandą, todėl į jį atvykę nukentėjusieji ir liudytojai turėjo lūkuriuoti koridoriuje.
Nužudytojo A.Palkaus gyvenimo draugė Irena Dolumbauskienė laukdama posėdžio neslėpė susijaudinimo.
„Su Algimantu kartu pragyvenome daugiau nei trisdešimt metų. Kartu užauginome dukrą. Aš manau, kad Š.Žemaitis mano vyrą nužudė ne vienas ir savo bendrininkus slepia. Todėl iki šiol mane persekioja baimė, nes manau, kad žmogžudžio bendrininkai tebėra laisvėje.
Algimantas buvo atletiško sudėjimo, stiprus, todėl vienas Š.Žemaitis, kuris be kita ko dar buvo ir girtas, tikrai negalėjo vienas susidoroti su mano vyru“, – prieš teismo posėdį tvirtino I.Dolumbauskienė.
Gyvenimo draugo netekusi moteris sakė, kad žudikas sugriovė gyvenimą ne tik jai, bet ir jos dukrai, todėl vienintelė teisinga bausmė būtų – įkalinimas iki gyvos galvos.
„Tiriant Samantos nužudymo bylą paaiškėjo, kad apie Algelio nužudymą žinojo ne vienas žmogus, tačiau niekas apie tai policijai neprasitarė. Pati Samanta sudegino kruvinus Šarūno drabužius. Kodėl ji apie tai nepasakė policijai?“, – retoriškai klausė gyvenimo draugo netekusi I.Dolumbauskienė.
Koridoriuje taip pat stoviniavę S.Rakauskaitės artimieji buvo nekalbūs. Bendrauti su žiniasklaida prie posėdį nepanoro nei S.Rakauskaitės mama, nei brolis.
Žudikio grobis – 740 eurų vertės daiktai
Kaltinamąjį aktą perskaičiusi prokurorė nurodė, kad į Linkuvos gimnaziją naktį įsibrovęs Š.Žemaitis užpuolė sargą ir jį pargriovęs ne mažiau 14 kartų spyrė bei dar ne mažiau trijų kartų dūrė peiliu.
Sunkias traumas patyręs A.Palkus mirė nuo galvos sumušimo.
Užpuolikas pagrobė sargo televizoriaus priedėlį bei gimnaziją renovavusių statybininkų įrankius: perforatorių, suktuką, kampinį šlifuoklį, kelis elektriniu prailgintuvus.
Žudiko grobiu tapusių daiktų vertė siekė 740 eurus.
Kaltu prisipažino tik iš dalies
Su savo gyvenimo drauge Š.Žemaitis susidorojo per šiemet balandžio 11-osios naktį kilusį konfliktą.
Pirmiausia vyras gyvenimo draugę pastūmė ir ši nuvirto. Kai moteris atsistojo, Š.Žemaitis ją pasmaugė, rankas ir kojas surišo lipnia juosta, o kūną įkišo į maišą, kurį išvežė ir išmetė į apgriuvusį negyvenamos sodybos šulinį.
Teisme paklaustas, ar supranta, kuo yra kaltinamas ir ar pripažįsta kaltę, Š.Žemaitis teigiamai atsakė tik į pirmąjį klausimą.
Kaltinamasis aiškino, kad kaltu dėl gimnazijos sargo nužudymo prisipažįsta tik iš dalies. Š.Žemaitis sakė, kad sargui sudavė daug mažiau smūgių nei yra nurodyta kaltinamajame akte.
„Prisipažįstu, kad buvau gimnazijoje“, – teisme mįslingai pareiškė per ikiteisminį tyrimą kaltu dėl sargo nužudymo prisipažinęs Š.Žemaitis.
Iš gimnazijos dingdavo statybinės medžiagos
Į teismo posėdį buvo iškviesti devyni liudytojai. Nukentėjusiaisiais šioje byloje pripažinti penki asmenys.
Liudytoju apklaustas Linkuvos gimnazijos direktorius Vaclovas Stapušaitis sakė, kad apie gimnazijos sargo nužudymą jam 2013 metais balandžio 6-osios ryte pranešė į namus paskambinęs ūkvedys.
Į gimnaziją atvykęs direktorius sakė pastebėjęs išdaužytas kriaukles antrajame ir trečiajame aukšte esančiuose tualetuose.
Apačioje V.Stapušaitis rado išdaužtą laukųjų durų stiklą ir šalia sudėtus čiaupus, perforatorių bei kelis statybininkų įrankius.
Gimnazijos direktorius sakė girdėjęs statybininkus kalbant, kad kartas nuo karto dingsta statybinės medžiagos.
Paprašytas charakterizuoti Š.Žemaitį, V.Stapušaitis atsakė, kad šis vaikinas gimnazijos nebaigė ir jam niekuo neįsiminė.
Kaimynė žinojo kraupią paslaptį?
Teisme liudijusi Š.Žemaičio ir S.Rakauskaitės kaimynė Antanina Urbonienė sakė, kad su jais artimai nebendravo, tačiau užsiminė, kad Samanta jai buvo prasitarusi, kad Šarūnas susijęs su sargo nužudymu.
„Samanta pas mane atėjo, kai susipyko su Šarūnu. Besiguosdama ji prasitarė apie tai, kad Šarūnas susijęs su sargo nužudymu.
Jau kitą dieną Šarūnas su Samanta susitaikė. Ko neprikalbėsi susipykęs, todėl į tokią Samantos užuominą dėmesio neatkreipiau“, – teisme sakė A.Urbonienė.
Iš gimnazijos pagrobti įrankiai buvo išvežti rogėmis. Rogių pėdsakai vedė Vaškų gatvės link, kur gyveno Š.Žemaitis.
Tokias roges turėjęs Š.Žemaitis pareigūnams tvirtino, kad jas paskolino savo draugui Deimantui Kraniauskui, o po to rogės mįslingai dingo.
Teisme liudijęs D.Kraniauskas sakė tvarkęs Šarūno namą ir paprašęs jam malkoms atiduoti nebenaudojamą stalą. Ši stalą vaikinas sakė namo parsivežęs ir Š.Žemaičios pasiskolintomis rogėmis, tačiau tvirtino jas atvežęs atgal ir atidavęs šeimininkui.
Alibi patvirtino draugė ir sugėrovas
Apie tai, kaip vyko sargo žudiko paieška, teismui papasakojo liudijęs policijos pareigūnas Raimundas Tamašauskas.
Pasak pareigūno, prie laukujų gimnazijos durų buvo rastas čiaupas ir keli įrankiai. Rogučių, kuriomis galėjo būti išvežti pavogti daiktai, žymės vedė link Vaškų gatvės, kur gyveno Š.Žemaitis, bet kelio danga buvo nugreideruota, todėl šių pėdsakų beveik nebeliko.
Kadangi rogučių pėdsakų fragmentų su į kraują panašiomis dėmėmis buvo rasta ir šalia Š.Žemaičio namų, o ir pats Š.Žemaitis anksčiau turėjo rogutes, pareigūnai vaikiną apklausė.
Š.Žemaitis pareigūnams sakė vakare namuose gėręs ir niekur iš jų nekėlęs kojos. Šį Š.Žemaičio alibi patvirtino S.Rakauskautė ir vienas jo sugėrovas.
Pareigūnai patikrino Š.Žemaičio batus ir jo rankas, tačiau batų atspaudas nebuvo panašus į tą, kurį pavyko indentifikuoti nusikaltimo vietoje, o vaikino rankos taip pat nebuvo sužalotos.
Nors sargo žudiko paieškai buvo pasitelktas ir tarnybinis šuo, jis tyrėjų prie Š.Žemaičio nenuvedė.
Liudytojo pasakojimas sukėlė šypseną
Naktį, kai buvo nužudytas gimnazijos sargas Š.Žemaičio namuose praleidęs jo draugas Dainius Paužuolis teisme sakė, kad Šarūnas jį pasikvietė išgerti.
Vakare sėdę gerti D.Paužuolis su Š.Žemaičiu išgėrė gal du butelius degtinės ir užmigo ant sofos.
Ryte prabudęs D.Paužuolis pamatė su šunimi gatve vaikštinėjančius policininkus. Pareigūnai jam ir pažadintam Š.Žemaičiui liepė parodyti rankas ir batus.
Nors D.Paužuolis iš aplinkinių buvo girdėjęs, kad Š.Žemaitis vagiliauja, tačiau po kriminalistų vizito jam įtarimų nekilo – vaikinas sakė nebūtų galėjęs patikėti, kad jo draugas ryžtųsi žmogžudystei.
Paklaustas, ar S.Rakauskaitė nesiskųsdavo Šarūnu, D.Paužuolis atsakė, kad Samanta Šarūnui priekaištaudavo, kad jis geria, naktimis valkiojasi ir tingi dirbti.
Klausantis šio liudytojo Š.Žemaičio veide kartais atsirasdavo šypsena, tačiau jokių klausimų D.Paužuoliui kaltinamasis neuždavė.
Gyvenimo draugę apkūlė šalmu
Dar daugiau detalių apie asmeninį Š.Žemaičio ir S.Rakauskaitės gyvenimą teismui atskleidė šešiolikmetė Samantos draugė.
Dalyvaujant psichologei teisme liudijusi nepilnametė sakė Samantą artimai pažinojusi apie dvejus metus.
„Šarūnas su Samanta pykosi gan dažnai, ypač paskutiniu metu. Kartą Šarūnas Samantai trenkė per kojas šalmu, smūgio vietoje buvo atsiradusi mėlynė. Šiaip Šarūnas Samantą dažnai apstumdydavo.
Kai Samanta dingo, pirmą dieną dar galvojau, kad ji grįš, o po to supratau, kad ji gali būti nužudyta, nes Šarūnas prieš tai grasino susidoroti“, – teisme liudijo Samantos draugė.
Paslaptimi pasidalino su drauge
Pasak liudytojos, Samanta ruošėsi palikti Šarūną.
„Ji norėjo išeiti ir gyventi atskirai, bet bijojo, kad Šarūnas nepradėtų keršyti. Apie sargo nužudymą man Samanta užsiminė po kelių mėnesių.
Sakė, kad tą naktį Šarūnas namo grįžo kruvinas ir prisipažino, kad nužudė sargą. Samanta sakė, kad Šarūnas vagiliauja, parsineša statybinių medžiagų“ – teisme sakė liudininkė.
Draugė sakė, kad Samanta norėjo palikti Šarūną, nes nebesijautė laiminga, dažnai su juo pykdavosi.
„Namuose kildavo barniai, jie vienas kitam liepdavo tai to, tai ano neliesti, nes tas – mano, o tas – mano.
Samanta Šarūno bijodavo ir prašydavo manęs pasilikti nakvoti. Girtas Šarūnas grasindavo Samantą išmesti į gatvę, padegti namus“, – tvirtino liudytoja.
Po šeimyninių barnių eidavo kartis
Pasak draugės, apie tai, kad Šarūnas prasitarė nužudęs sargą, Samanta jai, keturiolikmetei paauglei, pasipasakojo tam, kad apie tai būtų žinoma, jei kas nors nutiktų jai pačiai.
Šią paslaptį draugė saugojo tol, kol buvo rastas Samantos kūnas ir tik tada apie ankstesnį Š.Žemaičio nusikaltimą pranešė policijai.
Teisme liudijusi mergina sakė iš Samantos sužinojusi, kad po sargo nužudymo Š.Žemaitis gal tris kartus bandė pasikarti.
„Pasak Samantos, Šarūnas pagrasinęs nusižudyti pasiimdavo virvę ir išeidavo. Tai padaryti jis grasindavo po namuose kilusių barnių“, – sakė liudytoja.
Tragedijos išvakarėse gurkšnojo šampaną
Kita teisme liudijusi Samantos draugė, septyniolikmetė mergina, sakė, kad pas ją svečiavosi dingimo išvakarėse.
Liudytoja sakė, kad nieko įtartino ji tą vakarą nepastebėjo, visi išgėrė šampano, o ji pati namo išėjo apie vidurnaktį. Ryte pas šią merginą atėjęs Š.Žemaitis pranešė, kad naktį Samanta dingo.
Teisme apklaustas Šarūno ir Samantos sūnaus krikštatėvis Robertas Grockis sakė, kad Šarūnas buvo jo draugas ir padėdavo jam remontuoti automobilius.
Apie savo draugą nieko blogo pasakyti negalėjęs R.Grockis sakė, kad Šarūno ir Samantos šeimoje, kaip ir kiekvienoje kitoje šeimoje, būdavo ir gerų, ir blogų dienų. Liudytojas teigė Š.Žemaičiui pataręs: „Jei jau nepavyksta sugyventi – skirkis“.
Į posėdį kvies kaltinamojo brolį
Antradienį apklausus į posėdį atvykusius liudytojus teismas nusprendė padaryti pertrauką.
Į kitą teismo posėdį, kuris vyks lapkričio 2-ąją, bus kviečiamas liudyti Š.Žemaičio brolis Žilvinas Žemaitis.
Po liudytojų apklausos bus apklausiami nukentėjusieji ir pats kaltinamasis.
Tyrimą atnaujino po kitos žmogžudystės
Pakruojo rajono Linkuvos gimnazijoje sargu dirbęs A.Palkus savo darbo vietoje buvo rastas negyvas 2013-ųjų balandžio 6-ąją. Vyro galvoje buvo matyti muštinių ir kirstinių žaizdų.
Dėl A.Palkaus nužudymo pradėtas ikiteisminis netrukus pateko į aklavietę ir buvo atnaujintas tik po to dvejų metų, kai Linkuvą sukrėtė dar vienas žiaurus nusikaltimas – be žinios dingo, o vėliau buvo rasta nužudyta Š.Žemaičio gyvenimo draugė S.Rakauskaitė.
Apie mįslingą S.Rakauskaitės dingimą Š.Žemaitis pranešė balandžio 11-osios ryte. Vyras tikino, kad naktį jo gyvenimo draugė išėjo ir nebegrįžo.
Tokia Š.Žemaičio versija nei paiešką pradėjusių pareigūnų, nei Samantą pažinojusių draugų neįtikino – savo dvejų metų sūnaus iš rankų nepaleidusi moteris negalėjo jo palikti.
Gyvenimo draugę pasmaugė
Per tyrimą paaiškėjo, kad S.Rakauskaitė ruošėsi gyvenimo draugą palikti. Jauna moteris nusižiūrėjo atskirą butą, o balandžio 9-ąją davė už jį rankpinigių.
Surinktų įkalčių prispirtas Š.Žemaitis prisipažino per balandžio 11-osios naktį namuose kilusį šeimyninį barnį pasmaugęs savo gyvenimo draugę, o jos kūną nuvežęs į už pusantro kilometro esančią apleistą sodybą ir įmetęs į vandens pilną duobę.
Dėl ko namuose kilo tragiškai pasibaigęs barnis, žudikas nedetalizavo.
Gali būti, kad vyrą griebtis smurto paskatino žinia, jog gyvenimo draugė ruošiasi jį palikti.
Per ikiteisminį tyrimą taip pat paaiškėjo, kad S.Rakauskaitė žinojo, kad jos gyvenimo draugas nužudė gimnazijos sargą.
Tačiau per apklausas Š.Žemaitis tvirtino, kad per tragiškai pasibaigusį barnį Samanta jam anksčiau įvykdyto nusikaltimo nepriminė ir negrasino, kad apie sargo nužudymą praneš policijai.
Į gimnaziją brovėsi vogti
Per ikiteisminį tyrimą taip pat paaiškėjo, kad į Linkuvos gimnaziją Š.Žemaitis įsibrovė norėdamas ją apvogti.
Iš tuo metu renovuojamos gimnazijos vagišius tikėjosi nugvelbti įrankių bei statybinių medžiagų, kurių jam prireikė atliekant remontą savo namuose.
Š.Žemaitis prisipažino žinojęs, kad naktį gimnazijoje budi sargas. Nors tyrėjams Š.Žemaitis tvirtino neturėjęs tikslo susidoroti su sargu, tačiau vos įsibrovęs į gimnaziją nuėjo į sargo kambarėlį ir užpuolęs čia užtiktą A.Palkų jį mirtinai sumušė.
Tyrimo duomenimis, šį nusikaltimą Š.Žemaitis įvykdė būdamas girtas.
