Pareigūnai turi duomenų, kad I.Tiomkiną, pravarde Timocha, nužudė buvęs boksininkas Jevgenijus Kuzinas.
Teismas šį šaltakraujiškumu garsėjantį vyriškį jau leido suimti trims mėnesiams.
Sulaikymo metu pas jį buvo rastas kovinis pistoletas. Vyriškį atpažino ir žmogžudystės liudininkė – I.Tiomkino draugė.
Įtariamąjį sulaikiusių pareigūnų žvilgsniai nukrypo ir į vienu turtingiausių Lietuvos žmonių laikomą Viktorą Malachovą, pravarde Malachas.
Būtent J.Kuzinas yra laikomas vienu artimiausių jo žmonių, savotišku asmens sargybiniu.
Tačiau priremti prie sienos šio praeityje su vadinamąja Sportininkų brigada sieto šykštumu garsėjančio turtuolio kol kas nepavyksta.
Liudininkė liko gyva
Jau antrus metus vykstantis tyrimas dėl I.Tiomkino nužudymo apaugo paslaptimis.
Iškart buvo aišku, kad žmogžudystei gerai pasiruošta.
Žudikas palaukė iš restorano į butą Trinapolio gatvėje su mergina grįžtančio I.Tiomkino, ir kai šis darė laiptinės duris, iš arti tris kartus šovė į nugarą.
Nusikaltėlių šului suklupus, buvo paleistas ketvirtas – kontrolinis šūvis į galvą.
Tačiau daug žmogžudysčių išnarpliojusiems Vilniaus kriminalistams atrodė keista, kad be kaukės šaudęs žudikas paliko gyvą kartu su auka buvusią merginą.
Šešėlis krito ant D.Kaplano
Pradėję tyrimą pareigūnai iki smulkmenų išnarstė I.Tiomkino gyvenimo peripetijas, aiškinosi tarpusavio santykius su buvusiais bendražygiais ir verslo partneriais.
Iš pradžių įtarimų šešėlis dėl žmogžudystės užsakymo krito ant I.Tiomkino vaikystės draugo, o dabar Rusijos milijardieriaus Dovydo Kaplano, pravarde Dodikas.
Būtent šiai versijai tikrinti ir buvo skirta daugiausia dėmesio.
Ypač po to, kai paaiškėjo, jog D.Kaplanas turėjo rimtą motyvą nužudyti savo vaikystės draugą. O to motyvo ištakos siekė dar tuos laikus, kai sostinėje siautėjo „Vilniaus brigada“ – Boriso Dekanidzės, I.Tiomkino ir D.Kaplano valdoma galingiausia nusikalstama grupuotė.
Kur pradingo juodoji kasa?
Kol I.Tiomkinas beveik dešimt metų už turto prievartavimą krimto kalėjimo duoną, buvęs „Vilniaus brigados“ finansininkas ir savotiškas smegenų centras D.Kaplanas padarė svaiginamą karjerą ir prasibrovė į turtingiausių Rusijos žmonių gretas.
Nors po žurnalisto Vito Lingio nužudymo teisėsaugininkai sutriuškino „Vilniaus brigadą“, pareigūnams nepavyko perimti pinigų, kurie buvo sukaupti iš kriminalinės ir šešėlinės veiklos.
Kalbama, kad visą nusikalstamo susivienijimo juodąją kasą – kelis milijonus JAV dolerių – tuomet užvaldė D.Kaplanas.
Už dalį šių pinigų D.Kaplanas per savo partnerį Sergejų Klimuką nupirko, o paskui pelningai pardavė „Snoro“ banką.
Ėmėsi naftos verslo
Po šio sandėrio D.Kaplanas išvyko į Maskvą, kur jam pavyko įkelti koją į Rusijos naftos monopolinį koncerną „Transneft“.
Prieš kelerius metus Rusijos prezidento Vladimiro Putino iniciatyva šio koncerno prezidentu buvo paskirtas Nikolajus Tokarevas – buvęs jo kolega dar dirbant KGB Vokietijoje.
N.Tokarevas net buvo savotiškas V.Putino kuratorius – supažindino su darbo specifika į Berlyną atsiųstą būsimą Rusijos vadovą.
Savo ruožtu N.Tokarevas tapti pirmuoju koncerno viceprezidentu pakvietė gerą D.Kaplano bičiulį Michailą Arustamovą.
Greitai Rusijos žiniasklaidoje M.Arustamovas buvo pramintas pilkuoju prekybos nafta kardinolu, per kurį eina visi „otkatai“ ir juodi pinigai.
Nuo M.Arustamovo ne tik priklausė naftos tiekimo grafikai.
Jis sugebėdavo šantažuoti ištisas valstybes, išjungdamas ir vėl paleisdamas naftotiekį „Družba“.
Šio žmogaus iniciatyva per šį naftotiekį buvo nustota maitinti „Mažeikių naftą“, kai Lietuva gamyklą atsisakė parduoti Rusijos kompanijoms.
Nors daug kas M.Arustamovą vadino pilkuoju kardinolu, daugelis koncerno darbuotojų žinojo, kad tikrasis kardinolas – D.Kaplanas.
Gauti milijonai ištirpo
Tad 2004 metais iš kalėjimo grįžęs I.Tiomkinas prieš savo vaikystės draugą pasijuto lyg elgeta prieš karalių.
Kažkada sportiškas ir stiprus I.Tiomkinas nuo chuliganų gindavo iš mokyklos su portfeliuku grįžtantį rubuilį ir bailoką Dodiką. Dabar jau pats D.Kaplanas vienu mygtuko paspaudimu galėjo lemti daugybės žmonių likimus.
Tad I.Tiomkino vizitas jam buvo lyg aidas iš kito, jau pamiršto pasaulio.
Nors D.Kaplanas ir neapsidžiaugė iš kalėjimo grįžusiu vaikystės draugu, jo neatstūmė. Bent jau pats I.Tiomkinas savo draugams vėliau gyrėsi, kad Dodikas gyvenimo pradžiai jam davė 10 milijonų eurų.
Bet prabangą mėgusio I.Tiomkino rankose pinigai greitai ištirpo. Jis pirko prabangius automobilius ir vilas Latvijos pajūryje.
Skirtingi gyvenimai
Pinigų reikėjo daugiau, tačiau D.Kaplanas nebenorėjo arčiau prisileisti I.Tiomkino.
O viską iššvaistęs I.Tiomkinas negalėjo ramiai žiūrėti, kaip Dodikas maudosi prabangoje.
Likus pusantrų metų iki I.Tiomkino nužudymo D.Kaplanas Sardinijos saloje pompastiškai atšventė savo 45-ąjį gimtadienį. Kalbama, kad puota kainavo pusantro milijono eurų.
Iš vietinės savivaldybės jis už 30 tūkstančių eurų išsinuomojo pliažą, o dar 400 tūkstančių pervedė garsiam dainininkui Stingui už privatų koncertą.
Švęsti gimtadienio savo jachta atplaukė oligarchas Romanas Abramovičius, nuosavu lėktuvu atskrido kitas milijardierius Ališeras Usmanovas.
Buvo laukiama ir prezidento Vladimiro Putino patarėjo Dmitrijaus Peskovo, kuriam D.Kaplano verslo partneriai dažnai paskolindavo savo jachtą.
Į šį pobūvį buvo pakviestas ir I.Tiomkinas. Jis dar labiau pajuto prarają tarp savo ir vaikystės draugo gyvenimo. Jausdamas nuoskaudą I.Tiomkinas sugalvojo planą, kaip prispausti Dodiką.
Pritrūko tiesioginių įkalčių
Silpnoji D.Kaplano vieta buvo V.Lingio nužudymas.
Nors už šio nusikaltimo organizavimą myriop buvo nuteistas ir sušaudytas „Vilniaus brigados“ vadeiva Borisas Dekanidzė, tyrėjai neatmetė versijos, kad tikrasis žmogžudystės užsakovas galėjo būti D.Kaplanas.
Būtent jam labiausiai buvo naudinga žurnalisto mirtis, nes demaskuojantys straipsniai ypač kenkė šešėliniam D.Kaplano verslui.
Iš karto po V.Lingio nužudymo D.Kaplanas buvo sulaikytas trims paroms, tačiau dėl įkalčių stokos paleistas.
Nors ir nustatyta, jog D.Kaplanas dalyvavo vienoje Jūrmalos viloje vykusiame pasitarime, per kurį buvo nuspręsta nužudyti V.Lingį, tiesioginių įrodymų apie jo kaltę teisėsaugininkams nepavyko gauti.
Buvo griebtasi šantažo?
Netgi ir vėliau, sulaikius nusikaltimo vykdytojus, niekas neprakalbo apie D.Kaplano vaidmenį. Tylėjo ir I.Tiomkinas su B.Dekanidze.
Likus kelioms dienoms iki B.Dekanidzės sušaudymo pasmerktąjį aplankė prokuroras Gintaras Jasaitis. Tačiau net ir jausdamas artėjančią mirtį „Vilniaus brigados“ vadeiva apie D.Kaplaną nieko nepasakė.
Tačiau situacija pasikeitė po V.Lingio nužudymo praėjus daugiau kaip 15 metų.
Manoma, kad norimų pinigų iš D.Kaplano negaunantis I.Tiomkinas pradėjo jį šantažuoti ir grasinti, jog perduos teisėsaugai.
Yra duomenų, kad Timocha kalbino Igorį Achremovą bei kitus V.Lingio žudikus, taip pat daug apie anų laikų įvykius žinojusį buvusį aukštą Vidaus reikalų ministerijos pareigūną Henriką Margenį, jog jie duotų parodymus prieš D.Kaplaną – patvirtintų, kad jis buvo tikrasis žurnalisto nužudymo užsakovas.
Kalbama, jog kai kurie jų ne tik sutiko prireikus liudyti teisėsaugai, bet ir I.Tiomkinui raštu išdėstė apie D.Kaplano dalyvavimą nusikaltime. Manoma, kad surinkęs šiuos parodymus I.Tiomkinas ėmė šantažuoti D.Kaplaną.
Tad iš pradžių ir buvo manyta, kad neapsikentęs šantažo D.Kaplanas galėjo užsakyti I.Tiomkino nužudymą.
Turtai augo kaip ant mielių
Tuo pat metu tyrėjų žvilgsniai krypo ir į vilnietį V.Malachovą.
Buvo duomenų, kad I.Tiomkinas galėjo reikalauti pinigų ir iš šio netikėtai praturtėjusio veikėjo.
V.Malachovas jaunystėje teistas už plėšimus, o vėliau sietas su sostinėje siautėjusia Sportininkų grupuote, įvardijamas kaip jos lyderis.
Ši grupuotė viena pirmųjų nuo įžūlių smurtinių nusikaltimų perėjo prie intelektualesnių – įrengusi aukšto lygio spaustuves, gamino ir platino netikrus pinigus, vežiojo nelegalius migrantus ir prostitutes.
Jau tada V.Malachovo turtai augo kaip ant mielių, o pats jis buvo neliečiamas.
Vyriškis sostinėje pasistatė kelis namus, iš jų bene įspūdingiausią surentė prestižinėje Blindžių gatvėje. Niekas negalėjo suprasti, kaip jam pavyko gauti leidimus ant kalno esančiame 30 arų sklype statytis beveik 800 kvadratinių metrų namą.
Kur dingo 26 milijonai litų?
Visa tai matė ir iš kalėjimo grįžęs I.Tiomkinas. Pro jo akis nepraslydo ir keistas sandoris, kai skandalingai pagarsėjęs verslininkas Vladas Bieliauskas 2005 metais pardavė „Vaikų pasauliu“ vadinamą didžiulę universalinę parduotuvę sostinės centre.
Parduotuvę nusipirko vos prieš metus įsteigta bendrovė „Mano turtas“, kuri taip pat buvo siejama su V.Malachovu.
Praėjus vos keliems mėnesiams po šio sandorio V.Bieliauskas mįslingai mirė. Nors oficialiai teigiama, kad jis nusižudė, gerai jį pažinoję žmonės tuo netiki.
V.Bieliausko turtą paveldėję giminaičiai vėliau tvirtino pasigedę 26 milijonų litų, kuriuos verslininkas turėjo gauti už parduotą „Vaikų pasaulį“.
Kalbama, kad visą tą informaciją turėjęs I.Tiomkinas galėjo spausti V.Malachovą.
Ar tokio spaudimo neatlaikęs V.Malachovas galėjo bandyti atsikratyti I.Tiomkino? Atsakymą į šį klausimą turėtų pateikti bylą tiriantys pareigūnai.
Išdaužė betonines grindis
I.Tiomkino nužudymą tiriantys pareigūnai kol kas V.Malachovą apklausė tik kaip specialųjį liudytoją.
Nieko nedavė ir turtuolio namuose atliktos kratos. Nors Vilniaus policijos komisariato Organizuotų nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnai turėjo duomenų, kad savo didžiuliame name sostinės Žvėryno rajone V.Malachovas gali slėpti nusikaltimo metu naudotą pistoletą bei kitus įkalčius, net kelios kratos rezultatų nedavė.
Policininkai net buvo pasitelkę gaisrininkus, kurie ieškodami slėptuvės specialia technika išdaužė betonines grindis, bet nieko nerado.
Tyli ir įtariamas žudikas J.Kuzinas. Aišku tik tiek, kad pats J.Kuzinas jokio asmeninio motyvo nušauti I.Tiomkiną neturėjo.
I.Tiomkino nužudymo tyrėjai kol kas nekalbūs.
„Galiu tik patvirtinti, kad yra sulaikyti asmenys, įtariami I.Tiomkino nužudymu. Kaip tik šiuo metu vyksta intensyvūs veiksmai“, – „Lietuvos rytui“ ištarė Kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojas Andžejus Roginskis.
