„Praleis už grotų pusę jam skirtos bausmės laiko, išeis į laisvę ir vėl darys tą patį“, – tramdydamas ašaras Kauno apygardos teisme vakar kalbėjo Julius Naujūnas. Jis – 2013-ųjų pavasarį nužudytos Senosios Varėnos gyventojos 19-metės Sandros Naujūnaitės tėvas.
Vyriškis norėjo, kad žudikas būtų įkalintas iki gyvos galvos.
Teismas nurodė, kad M.Šerpenskas privalo nužudytosios artimiesiems atlyginti 80 tūkst. eurų neturtinę žalą, tačiau tėvui tai menka paguoda – pinigai dukters nesugrąžins.
Merginos telefonas nutilo
Kartu su motina ir broliu gyvenusi S.Naujūnaitė 2013 metų gegužės 16-ąją apie 20 valandą nutarė pabėgioti keliu Senoji Varėna–Nedzingė.
Duktė tą vakarą motinai pasirodė liūdna – ji nenorėjo kalbėtis ir pasakė prasiblaškysianti bėgiodama. Dvyliktokė tą dieną buvo sugrįžusi iš Daugų technologijos ir verslo mokyklos (Alytaus r.). Ji atidavė darbo aprašą technologijų brandos egzaminui, kurį turėjo laikyti po kelių dienų.
Apie 21 valandą Sandra telefonu kalbėjosi su atskirai gyvenančiu ir seniai kitą šeimą sukūrusiu tėvu – pasakė jau bėganti namo. Bet kai dar po valandos dukters nesulaukusi motina bandė jai prisiskambinti, niekas neatsiliepė, o netrukus telefonas buvo išjungtas.
Pradingo be pėdsakų
Artimieji iš karto puolė ieškoti dingusios Sandros, o rytą kreipėsi pagalbos į policiją.Pareigūnai nustatė, kokiose vietose tą vakarą buvo skambinta iš S.Naujūnaitės telefono, ir ten pradėjo paieškas.
Pirmiausia prie kelio į Nedzingę – maždaug puskilometris nuo Senosios Varėnos.
Kruopščiai apieškota pakelė ir miškas. Paieškoje dalyvavo ir kinologas su tarnybiniu šunimi.
Dingusios merginos beveik kasdien ieškojo artimieji, pažįstami, draugai, policijos pareigūnai, iš sraigtasparnio su jautriu šilumai prietaisu termovizoriumi vietovę išžvalgė pasieniečiai. Tačiau nebuvo aptikta jokių dingusios merginos pėdsakų.
Įsiminė raudoną automobilį
S.Naujūnaitės artimieji ir įvykį tiriantys pareigūnai nuolat prašė atsiliepti žmones, turinčius bent kokios informacijos.
O ypač tuos, kurie gegužės 16-osios vakarą važiavo keliu iš Merkinės Varėnos link, Nedzingės keliu ir automobiliuose turėjo vaizdo įrašymo sistemą.
Viena pažįstama moteris gegužės 16-osios vakarą panašiu laiku matė keliu bėgančią Sandrą ir tuo pat metu į jį įsukantį raudoną „Volkswagen Golf II“.
Šis automobilis, kuris tapo mirtinais spąstais 19-metei varėniškei, padėjo demaskuoti žudiką.
Jau per pirminę galimos įvykio vietos apžiūrą pastebėta šalikelėje stovinčio automobilio padangų įspaudų, pamesta laikrodžio detalė, tempimą primenančių žymių.
Netgi kurdami naujas versijas pareigūnai visą laiką ieškojo raudonos spalvos „Volkswagen Golf“, mat jo vairuotojas taip pat galėjo būti vertingas liudininkas.
Automobilį užfiksavo prie Senosios Varėnos sankryžos įrengta vaizdo stebėjimo kamera, tačiau numeriai įraše neįžiūrimi.
Kriminalistai tikrino visus regione esančius tokio modelio ir tokios spalvos automobilius.
„Sunku įsivaizduoti, kiek reikėjo patikrinti automobilių. Dalis jų neoficialiai parduoti arba išvis išardyti. Reikėjo surinkti bent minimalią informaciją apie kiekvieną savininką“, – pasakojo tyrėjai.
Kai pagaliau buvo rastas netoli merginos dingimo vietos matytas raudonas „Volkswagen Golf II“, paaiškėjo, kad jo vairuotojas alytiškis M.Šerpenskas – ne liudininkas, o įtariamasis. Jam tuo metu buvo 20 metų.
Sulaikius įtariamąjį būrys teisėsaugos pareigūnų iš Alytaus, Varėnos ir Kauno išvyko į Trakų rajoną ieškoti jo aukos. Kūnas atkastas apie 4 valandą ryto.
Žudikas vaidino įtikinamai
Įkalčių prispirtas Alytaus profesinio rengimo centro moksleivis, būsimasis statybininkas pareigūnams papasakojo, kad automobiliu „Volkswagen Golf“ sumanęs pasivažinėti po Varėnos apylinkes pastebėjo simpatišką merginą.
Anksčiau jos nebuvo matęs, tačiau stabtelėjo ir užkalbino. Mergina kažką atsakė net nesustodama ir neskubėdama nubėgo toliau.
M.Šerpenskas tvirtino, kad jį iškart apėmė nesuvokiamas pyktis, tad pačiupęs nepažįstamąją kelis kartus smogęs kumščiu ir nusitempęs į automobilį. Užpuolikas tikino buvęs blaivus.
Tuomet pro šalį važiavęs vietos gyventojas stabtelėjo prie „Volkswagen Golf“ ir jo salone išvydo jaunuolių porą.
Vyrui pasirodė, kad vaikinas meiliai bendravo su mergina ir švelniai ją apkabinęs prispaudė prie krūtinės.
Tačiau tai buvo tik užpuoliko gudrybė. Ji vėliau buvo suklaidinusi ir kriminalistus.
„Liudininkas manė, jog automobilio salone sėdintys jaunuoliai buvo draugiškai nusiteikę“, – sakė vienas tyrėjas.
Iš tikrųjų tuo metu S.Naujūnaitė jau galėjo būti negyva ar sunkiai sužalota. M.Šerpenskas turbūt pastebėjo, kad yra stebimas, ir pabandė suvaidinti įsimylėjėlį.
Sugrįžo prie aukos kapo
Išniekinęs merginą užpuolikas po kiek laiko suprato, kad ji negyva, todėl kūną paguldė ant galinės automobilio sėdynės.
Kelias valandas važinėdamas po Varėnos, Alytaus ir Trakų rajonus jis įveikė apie porą šimtų kilometrų, kol atsidūrė atokioje vietovėje netoli Senųjų Trakų.
Alytiškis tvirtino iš anksto neplanavęs, kur važiuoti. Svarbiausia – kuo toliau nuo įvykio vietos. Miške iškasęs duobę žudikas kūną užpylė žemėmis ir užvertė šakomis. Paryčiais M.Šerpenskas grįžo į Alytų, o netrukus sunaikino S.Naujūnaitės telefoną.
Kitą dieną jis nusprendė prastai paslėpęs kūną, todėl grįžo į kemsyną ir užkasė giliau.
„Tyrimą apsunkino tai, kad įtariamasis gudriai maskavosi ir anksčiau niekaip nebuvo susijęs su mergina“, – kalbėjo kriminalistai.
Su motina ir patėviu augęs alytiškis anksčiau neturėjo jokių reikalų ir su policija. Bet kai prie namo durų pasirodė sekliai, M.Šerpenskas neatrodė pernelyg nustebęs. Šaltakraujiškai jis elgėsi ir atvežtas prie savo aukos kapo.
Sulaikę M.Šerpenską kriminalistai jo kompiuteryje aptiko daugybę nuotraukų ir filmų, kuriuos sieja viena tema – mirtis.
Alytiškio psichiką tyrę ekspertai patvirtino, kad jis sveikas.
