Antradienį teismo posėdžio dalyviams pagaliau pavyko išgirsti gydytojos versiją apie ją aplankiusią paslaptingą šeimą, kuriuos vėliau L.Plėšnienė įvardino kaip Andrių Ūsą, Laimutę Stankūnaitę, Violetą Naruševičienę bei jos dukrą.
Organo demonstravimas nenustebino
Pasak onkologės, šeimos – stambaus vyro, dviejų moterų ir mergaitės vizito savo privačiame kabinete ji sulaukė 2007 metų gruodį arba 2008 metų sausio – vasario mėnesiais.
Įėjus netikėtiems svečiams, ji kabinete buvo viena.
„Vyrui liepiau nusirengti marškinius, kad galėčiau apžiūrėti jo nugarą, bet jis atsakė, kad jokių problemų neturi ir išsitraukė savo lyties organą“, – teisme pasakojo L.Plėšnienė.
Nors tai buvo padaryta dviejų moterų ir mažo vaiko akivaizdoje, gydytojai tai keista nepasirodė.
„Aš maniau, kad tai šeima, gal pas juos taip įprasta, o gal vyras paskubėjo, juk rodyti lytinį organą nėra malonu“, – aiškino medikė.
Apžiūrėti, ar šalinti vyndėmę, L.Plėšnienė teigia atsisakiusi, nes nematė prasmės – vyndėmė nėra matomoje vietoje, todėl žmogui gyventi netrukdo.
Išgirdusi neigiamą atsakymą, L.Plėšnienės teigimu, vyresnė moteris labai įsiuto ir ją išvadino negražiais žodžiais, tačiau netrukus pati paprašė apžiūrėti mergaitę.
Tai esą nevyko, nes vaikas nenorėjo nusirengti, o į onkologės raginimą „tėvelis nusirengė ir tu nusirenk“, mergaitė esą atsakė, kad lytinius organus viešai demonstravęs vyras nėra jos tėvas.
Prabilo apie L.Stankūnaitės apžiūrą
„Mergaitės neapžiūrėjau, apžiūrėjau lyg jaunesnę moterį“, – dar vieną tos dienos versiją pateikė L.Plėšnienė ir tikino, kad keistųjų lankytojų duomenų ji neužsirašė, nes jaunesnioji moteris pradėjo juos sakyti, bet vyresnioji ją grubiai nutraukė.
„Pinigų iš jų neėmiau, džiaugiausi, kad jie išėjo. Po to nuėjau pas valytoją Mariją Mackevič ir pasakiau, kokie baisūs žmonės pas mane buvo atėję“, – kalbėjo L.Plėšnienė.
Ilgą laiką apie ją aplankiusią keistą šeimą, gydytojos teigimu, ji neprisiminė, tačiau po kelių metų televizijoje pamačiusi pedofilijos istorijos veikėjus juose atpažino savo svečius: „Jie man pasirodė labai panašūs į tuos žmones, kurie buvo atėję pas mane“.
Nors, pasak L.Plėšnienės, ji pagalvojo, kad A.Ūsas vyndėmę jau bus pasišalinęs pas kitus gydytojus arba užsienyje, bet vis dėlto nusprendė apie tariamos pedofilijos istorijos veikėjų vizitą pranešti Neringai Venckienei.
Interviu davė po N.Venckienės skambučio
2010 metų gegužę L.Plėšnienė nuvyko į Klonio gatvę. Joje ji sutiko parašus rinkusią moterį, kuri prisistatė N.Venckienės pussesere.
L.Plėšnienė moteriai pasakė, kad pas ją lankėsi A.Ūsas ir ji turi svarbios informacijos. Po to užrašė savo vardą, pavardę ir telefono numerį ir perdavė tariamai pusseserei pasakiusi, kad jei N.Venckienei tai įdomu, tegul ji su ja susisiekia.
Skambučio iš N.Venckienės L.Plėšnienė nesulaukė, tačiau 2012 metų gegužės 17 dieną jai paskambino Rūta Janutienė ir pasakė, kad ji žino, jog pas ją lankėsi A.Ūsas ir abi seserys ir, kad jos turima informacija yra labai svarbi, nes L.Stankūnaitės dukra taip pat matė vyndėmę.
„Nustebau iš kur ji tai žino, nes aš tada konkrečiai niekam nesakiau“, – pasakojo L.Plėšnienė.
Kalbėtis su žurnaliste ji iškart nesutiko. Vakare paklausė vyro nuomonės, šis patarė nieko nekalbėti: „Vyras pasakė, kad neduok, kam tau to reikia“.
Kitą dieną R.Janutienė jai paskambino dar kartą, į namų telefoną. Ji kalbėtis nesutiko ir pareiškė, kad tai padarys tik tuo atveju, jei paskambins pati N.Venckienė.
„Ji paskambino, klausiau, kodėl jai nebuvo tai, ką pasakiau, įdomu tada, atsakė, kad buvo miręs jos brolis, todėl ji buvo pasimetusi“, – kalbėjo L.Plėšnienė.
Priekaištai R.Janutienei ir N.Venckienei
Kitą dieną ji susitiko su R.Janutiene. Jai pasakojo ne tik apie A.Ūso, V.Naruševičienės ir L.Stankūnaitės vizitą, bet ir kalbėjo apie savo meilę tėvynei, apie tai, kaip ją auklėjo tėvai, tačiau iš keturias valandas trukusios kalbos laidoje liko tik mažoji jos dalis.
„Iš viešos mano kalbos liko labai nedaug, jį ištrynė ir parodė tik maža gabaliuką. Aš nesakiau, kad tai buvo jie, nes netikrinau jų pasų, sakiau, kad man panašu, jog tai buvo jie ir dabar manau, kad tai jie, nors negaliu to įrodyti“, – sakė L.Plėšnienė ir piktinosi, kad eterį išvydę kadrai buvo sumontuoti taip, kad jos abejonės virto teiginiais.
Pasak L.Plėšnienės, ji nenorėjo apšmeižti A.Ūso, L.Stankūnaitės ir V.Naruševičienės, bet buvo ir yra įsitikinusi, kad jos turima informacija buvo labai svarbi, o ji norėjo padėti esą skriaudžiamai mergaitei.
„Mano sąžinė mane griaužtų jei aš būčiau nutylėjusi, kad pas mane atėjo žmogus šalinti vyndėmės, kai ji būtų turėjusi didelę prasmę“, – kalbėjo L.Plėšnienė ir priekaištavo N.Venckienei, kad ji ją prisiminusi tik tada, kai A.Ūsas jau buvo negyvas ir įrodyti ar paneigti, kad tai būtent jis lankėsi jo kabinete, beveik neįmanoma.
Neatpažino, nes pakeitė šukuosenas
L.Plėšnienės teigimu, visą tai, ką ji pasakojo teisme, ji papasakojo ir prokurorui Egidijui Motiejūnui, kuris ją, kaip liudytoją, apklausė A.Ūso baudžiamojoje byloje.
„Aš jam sakiau, kad negaliu pasakyti, kad tai jie, nes man taip atrodė. Sakiau, kad tik vieno procento tikimybė, kad tai ne jie“, – kalbėjo L.Plėšnienė.
Ji prisipažino, kad neatpažino iš nuotraukų nei V.Naruševičienės, nei jos dukters, tačiau tam esą dvi priežastys – buvo praėję daug laiko, o V.Naruševičienė per tą laiką pakeitė plaukų spalvą.
Plaukai buvo priežastimi ir kodėl ji neatpažino Violetos dukters – esą pas ją atėjusi mergaitė buvo kukliai aprengta, lygiais plaukais, o jai nuotraukose parodytos mergaitės buvo pasidažiusios ir su „iškeltomis“ šventinėmis šukuosenomis.
L.Plėšnienė turi pasiaiškinimą ir dėl jai parodytos A.Ūso lyties organo nuotraukos.
Nors teisme ne kartą kartojo, kad pašalinus vyndėmę lieka baltas randas, L.Plėšnienė teisinosi, kad jai niekada nėra tekę apžiūrinėti lavono lyties organo, todėl nežino, kaip ant jo gali atrodyti likęs randas.
Pasak L.Plėšnienės, ji prokurorui E.Motiejūnui ne tik pateikė visą turėtą informaciją, bet ir pasakė daugiau nei iki šiol kalbėjo viešai.
Pateikė naujos informacijos
Esą moteris vardu Violeta buvo skambinusi jos asistentei. Paprašyta palikti savo mobiliojo telefono numerį, tariama Violeta esą pradėjo aiškinti, kad jai atsiliepti gali būti problemų, nes užregistravo ne savo vyrą, tačiau vėliau padiktavo kirpyklos telefono numerį ir paprašė, kad visą informaciją pasakytų jos kolegėms, kurios esą perduos jai.
„E.Motiejūnui sakiau paimti išklotines tų skambučių, bet nežinau, ar jis tai padarė. Taip pat jam daviau kitų klinikų adresus, kad pasidomėtų, ar A.Ūsas vyndėmės nešalino kažkur kitur“, – sakė L.Plėšnienė.
Paklausta, ar ji apie visus savo klientus pasakoja pašaliniams asmenims ir žurnalistams, gydytoja atrėžė, kad keistoji šeima nebuvo nei jos klientai, nei pacientai, nes ji vyndėmės šalinti nesutiko, pinigų iš jų neėmė ir į pacientų sąrašą jš neįrašė.
Seimo salę iškeitė į teismą
Antradienio teismo posėdį, kaip jau tapo įprasta, stebėjo nemažas būrys nuo teisėsaugos pasislėpusios N.Venckienės ir jos dviem žmogžudystėmis įtariamo brolio Drąsiaus Kedžio gerbėjų.
Į teismą iš Garliavos atvyko Laimutė Kedienė bei Audronė Skučienė. Seimo posėdį į teismo salę iškeitė parlamentarė Aurelija Stancikienė, kuri, matyt, pamiršusi kur esanti nuolat laidė įvairias replikas, piktinosi L.Plėšnienei užduodamais nepalankiais klausimais.
Triukšmo ir pasipiktinimo kalbų netrūko ir iš kitų palaikytojų. Juos teisėjai teko raminti ir priminti, kad savo įspūdžiais galės pasidalinti tik išėję iš teismo salės.
