Įtarimų šešėlyje atsidūrė „Naftos grupei“ vadovavę broliai Artūras ir Antanas Urbučiai ir buvusi jos darbuotoja Svetlana Popova.
Neskaidria veikla gabenant naftos produktus per Klaipėdą įtariami ir buvę įmonės „Klaipėdos nafta“ vadovai – Jurgis Aušra ir Ričardas Milvydas.
Buvęs Šiaulių banko Klaipėdos filialo valdytojas Andrejus Vaičiulis, kurio duktė yra Artūro Urbučio žmona, irgi neišvengė įtarimų.
Įspėjo nevilkinti bylos
Klaipėdos apygardos teisėjas Zigmas Pocius teisiamųjų suole pasigedo vieno kaltinamojo – buvusio „Klaipėdos naftos“ generalinio direktoriaus J.Aušros, anksčiau ėjusio uostamiesčio mero, o vėliau ir Klaipėdos apskrities administracijos vadovo pareigas.
Paaiškėjo, kad jam atlikta širdies operacija, bylos nagrinėjimas atidėtas iki rugsėjo.
„Tikiuosi, kad proceso dalyviai bus sąmoningi, nevilkins bylos. O jeigu drausmės pristigs, imsimės tam tikrų priemonių.
Teismo sprendimas priklausys nuo pateiktų įrodymų“, – įspėjo Z.Pocius.
Verslininkai – į areštinę
„Naftos grupės“ ir „Klaipėdos naftos“ verslo santykius narplioję Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnai pirminius įtarimus šiems asmenims pateikė prieš ketverius metus.
Įtarta, kad „Naftos grupės“ savininkas Artūras Urbutis, subūręs organizuotą nusikalstamą grupę ir panaudodamas kai kurias užsienio bendroves, nuo 2008 metų klastojo oficialiuosius dokumentus, sukčiavo, apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą.
Vienintelį „Naftos grupės“ akcininką Artūrą Urbutį ir įmonei vadovavusį jo brolį Antaną buvo leista suimti mėnesiui. Bendrųjų reikalų ir tiekimų skyriaus vadovė S.Popova areštinėje praleido dvi savaites.
Prokurorai mano, kad naftos produktų tiekėjai ir jų verslo partneriai galėjo pasisavinti daugiau kaip 30 milijonų litų vertės svetimo turto.
Akiratyje – ir uošvis
„Grupė galėjo legalizuoti neteisėtai įgytus 20 mln. litų“, – tada pareiškė Generalinės prokuratūros prokuroras Ugnius Vyčinas.
Baigus tyrimą įtarimai patikslinti – „Klaipėdos naftai“ padaryta žala siekia 70 mln. litų. Tiek pinigų valstybės įmonė negavo dėl to, kad rezervavo savo krovos pajėgumus „Naftos grupei“, nenumačiusi jokių sankcijų, jeigu pastaroji nepateiktų sutarto produktų kiekio.
Išvadose pažymima, kad Artūras Urbutis naudojosi uošvio A.Vaičiulio ryšiais su tuomečiu „Klaipėdos naftos“ vadovu J.Aušra.
Jie esą padėję sudaryti valstybei nuostolingą sutartį, pagal kurią „Naftos grupė“ įgijo išskirtines teises naudotis įmonės terminalu.
Nemokėjo antpelnio mokesčių
FNTT tyrėjai įtaria, kad J.Aušra, paveiktas Artūro Urbučio ir A.Vaičiulio, sutiko valstybės lėšomis nepagrįstai apmokėti „Naftos grupės“ 2 mln. litų vertės vagonų su kroviniais prastovas geležinkelio atšakose.
Manoma, kad Artūras Urbutis „Naftos grupės“ gautą 18 mln. litų antpelnį galėjo pasisavinti pasinaudodamas JAV ir Šveicarijoje registruotomis lengvatinės prekybos įmonėmis.
Šitaip naftos produktų tiekėjai nuo valstybės galėjo nusukti beveik 8 mln. litų pelno mokesčių.
Ieškiniams užtikrinti areštuota apie 31,5 mln. litų vertės įtariamųjų turto, jiems skirtos kardomosios sankcijos – niekur neišvykti.
Broliai dirbo išvien?
„Naftos grupė“ užsiėmė naftos produktų tiekimu, jų transportavimu ir perkrova Baltijos šalių uostuose. Viena pagrindinių „Klaipėdos naftos“ verslo partnerių tada pagal krovinių apyvartą nusileisdavo galbūt tik Lenkijos koncerno „PKN Orlen“ valdomai „Mažeikių naftai“.
Įmonės steigėjas Artūras Urbutis ten įdarbino savo brolį Antaną – jis tiesiogiai vadovavo „Naftos grupei“. Tyrėjams sukėlė įtarimų ne tik savininko giminystės ryšiai, pažintys su kai kuriais žinomais ir įtakingais klaipėdiečiais – pirmiausia J.Aušra ir A.Vaičiuliu.
