Palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą antradienį
baigiamosiose kalbose prašė visi penki pareigūnai šioje byloje,
tarp jų – buvęs policijos generalinio komisaro pavaduotojas
Visvaldas Račkauskas ir buvęs Lietuvos kriminalinės policijos biuro
vado pavaduotojas Tomas Ulpis.
Ilgiausiai iš kaltinamųjų baigiamojoje kalboje pasisakęs
T.Ulpis tikino visada dirbęs sąžiningai ir stebėjosi kaltinimą
palaikančio prokuroro nuostata, kad jis esą perdavė ne visą
turėtą informaciją apie esą galimas žudynes Kaune.
„Prašau prokuroro skundą atmesti palikti išteisinamąjį
nuosprendį“, – teisme sakė buvęs kriminalinės policijos
atstovas.
Tuo metu valstybės kaltinimą byloje palaikantis Generalinės
prokuratūros prokuroras Saulius Verenius teismo prašė panaikinti
pernai gruodį Vilniaus miesto apylinkės teismo priimtą
išteisinamąjį nuosprendį bei skirti išteisintiesiems policijos
atstovams tas pačias bausmes, kurių prašyta žemesnės instancijos
teisme.
„Pirmosios instancijos teismo nuosprendis kaltinimo požiūriu
neatitinka faktinių bylos aplinkybių, todėl prašome panaikinti
nuosprendį ir priimti naują kaltinimą“, – žurnalistams po
posėdžio sakė A.Verenius.
Kaip ir Vilniaus miesto apylinkės teisme, piktnaudžiavimu ir
dokumento klastojimu įtariamam buvusiam policijos generalinio
komisaro pavaduotojui V.Račkauskui siūloma skirti daugiau nei 13
tūkst. eurų baudą. Tokią pat baudą siūloma skirti ir buvusiam
Lietuvos kriminalinės policijos biuro vado pavaduotojui T.Ulpiui, jam
pateikti įtarimai dėl piktnaudžiavimo ir tarnybos pareigų
neatlikimo.
Piktnaudžiavimu kaltinamiems Kriminalinės policijos biuro
pareigūnams Dariušui Sinkevičiui ir Vitalijui Vitkovskiui siūloma
skirti po 9,4 tūkst. eurų baudas. Jų vadovui, Nusikaltimų tyrimo
1-osios valdybos 1-ojo skyriaus viršininkui Emilijui Damukaičiui,
kaltinamam piktnaudžiavimu, dokumentų klastojimu ir tarnybos
pareigų neatlikimu, – apie 11,2 tūkst. eurų baudą.
Kaltinimas dėl dokumentų klastojimo buvo siejamas su epizodu,
kai Generalinė prokuratūra raštu užklausė policijos, ar anksčiau
gauta informacijos apie galimus žmogžudystėmis Kaune įtariamo
Drąsiaus Kedžio bendrininkus. Įtariama, kad buvę aukšto rango
Policijos departamento pareigūnai ir jų pavaldiniai veikė kaip
bendrininkai.
Kaltinamajame akte teigiama, kad tuometinis Generalinės
prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus
vyriausiasis prokuroras Algimantas Kliunka 2009 metais lapkritį, jau
po žudynių, kreipėsi į Policijos departamentą, klausdamas, ar
Kriminalinės policijos biuras ir jo padaliniai apskrityse nebuvo
gavę informacijos, skundų, pareiškimų apie planuojamą
susidorojimą su Jonu Furmanavičiumi ir Violeta Naruševičiene.
Pasak kaltintojo, Nusikaltimų tyrimo 1-osios valdybos 1-ojo
skyriaus viršininkas E.Damukaitis parengė pažymą su melaginga
informacija, kad nebuvo gauta jokios informacijos, pranešimų ar
skundų fiziškai susidoroti su asmeninis. Šį atsakymą savo parašu
patvirtino generalinio komisaro pavaduotojas V.Račkauskas ir jis buvo
išsiųsta prokurorams.
Iš tikrųjų D.Kedžio draugas Mindaugas Žalimas prieš žudynes
kreipėsi į Policijos departamentą, suteikė pareigūnams
informacijos, tačiau ta informacija nebuvo tinkamai įforminta,
nebuvo atlikta oficiali šio asmens apklausa.
Pareigūnai savo kaltę visą laiką neigė.
2009 metų spalio 5 dieną Kaune nušautas į darbą vykęs
teisėjas J.Furmanavičius. Tą pačią dieną prie namų nužudyta
V.Naruševičienė. Prokurorai nustatė, kad žmogžudystes įvykdė
D.Kedys. Jis kaltino V.Naruševičienę leidus tvirkinti jo ir
Laimutės Stankūnaitės mažametę dukrą bei šios pusseserę,
pačios V.Naruševičienės mažametę dukrą. J.Furmanavičių ir
Andrių Ūsą kaunietis kaltino pedofilija. Visi teismai A.Ūsą
išteisino.
Po žudynių besislapsčiusio D.Kedžio kūnas rastas 2010 metų
balandį prie Kauno marių. Teisėsauga teigia, kad jis mirė
nesmurtine mirtimi.
Kitas apeliacinės instancijos teismo posėdis planuojamas
rugsėjo 7 dieną.
