Sprendimas turėtų būti priimtas iki liepos pabaigos, nes tada baigiasi penkiolikos metų terminas, kurio metu draudžiama skelbti slaptai saugomus įrašus.
Apie tai „Lietuvos ryto“ televizijos aktualių pokalbių laidoje „Lietuva tiesiogiai“ su žurnaliste Daiva Žeimyte kalbėjosi Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovė Birutė Burauskaitė, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Arvydas Anušauskas bei Kovo 11-osios akto signataras, buvęs specialiosios komisijos, kuri tyrė KGB veiklą, narys Vidmantas Žiemelis.
Nors Seimas pritarė pataisoms, pagal kurias visam laikui būtų įslaptinti žmonės, bendradarbiavę su KGB, A. Anušauskas teigė tikintis, jog komitetuose bus patikslinta formuluotė, mat „tokio termino kaip „visam laikui – nėra.“ Istorikas teigė, jog tinkamiausias įslaptinimo laikas – 75 metai, būtent tiek, kiek numato Paslapčių įstatymas.
Anot B. Burauskaitės, problemos nebūtų, jeigu tokie asmenys iš karto būtų įslaptinti 50-čiai metų, kaip padarė estai.
A. Anušauskas pabrėžė, kad iš visos archyvinės medžiagos neprieinama yra tik maža jos dalis, tačiau suabejojo dabartiniais įstatymais. Nors asmenų, kurie prisipažino bendradarbiavę su sovietų saugumu pavardžių tiesiogiai niekada neišvysime Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro viešinamuose slaptuose KGB archyvuose, tačiau nuspėti – įmanoma:
„Galbūt reiktų pataisyti Archyvų įstatymą, kad ir ta informacija būtų prieinama, nes jos neprieinamumas, tiesiai šviesiai kalbant, identifikuoja netgi prisipažinusius asmenis.“
B. Burauskaitė neigiamai vertino sprendimą viešinti informaciją, nes tai yra tiek asmens duomenys, tiek operatyvinė informacija.
„Iki šiol labai stiprios ir galingos mūsų kaimynės specialiosios tarnybos nežino, ką jie pasakė apklausos metu atėję prisipažinti.“, – apie Rusiją kalbėjo B. Burauskaitė. Maža to, įslaptinimas padėtų prisipažinusius apsaugoti nuo grėsmės iš kaimyninės Rusijos pusės. Su tokia mintimi ir viltimi būti apsaugoti KGB bendrininkai ir pasiryžo prisipažinti.
Anot V. Žiemelio, Liustracijos įstatymo įvedimas Lietuvoje apskritai buvo klaida, kadangi atėjo prisipažinti tik tie, kurių dokumentai liko, o tie, kurių dokumentai buvo išvežti į Maskvą bendradarbiavimą nutylėjo. „Aš pats mačiau dokumentą, kuriame parašyta, kiek agentūrinių bylų išvežta ir kur“, – kalbėjo signataras.
A. Anušauskas atkreipė dėmesį ir į tai, kad Rusijoje niekas nenagrinėja šios temos. „Rusijoje Kremliaus portalai kalba apie viską, bet patikėkit, nė karto nekalbėjo apie KGB dokumentų viešinimą. Tylos režimas įjungtas šita tema“.
Anot istoriko, visuomenė neteisingai įsivaizduoja, kad pratęsdami įslaptinimo terminą politikai bando slapstytis. „Politikų, teisėjų, prokurorų“ tarp rusų užverbuotų asmenų tikrai nebuvo. Maža to, atlikti tyrimai rodo, kad apie 80 proc. dirbusių KGB jau yra mirę, o jų bylos sunaikintos dar sovietiniais laikais.
„Dabartinis buvusių agentų amžius yra 60 su viršum. Suprantam, kad tie žmonės praktiškai išėję iš aktyvios valstybės tarnybos, statutinių tarnybų. Jų skaičius ar įtakos yra ženkliai sumažėjusios“, – kalbėjo A. Anušauskas.
