Kandidatas į generalinio prokuroro postą Nerijus Meilutis penktadienį priekaištavo, kad bylai vadovavę prokurorai nereagavo į teismo siunčiamus signalus dėl netinkamai parengtų kaltinimų.
„Teismo siuntimas signalų rodo teismo šališkumą arba nešališkumą. Susilaikysiu nuo platesnių komentarų. Aš tokių signalų negavau“, – tvirtino Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras Ramutis Jancevičius.
Nuosprendis ne galutinis
Prokuroras R.Jancevičius penktadienį prašė visų atkreipti dėmesį į paskelbtąjį nuosprendį į rezoliucinę dalį.
„Joje pasakyta, kad nuosprendis galutinis ir neskundžiamas. Šis nuosprendis yra skundžiamas ir nėra galutinis.
Prokurorai mano, kad yra pagrindas jį apskųsti. Visus motyvus ir visos aplinkybes, kurias mes mėgisime teigti bus žinoma ir bus paviešinta artimiausioje ateityje“, – teigė prokuroras.
Paklausus, kokia buvo pirma mintis sužinojus, kad teismas priėmė tokį sprendimą, prokuroras atsakė: „Viešpatie, negi aš išprotėjau“.
„Pirmas dalykas, Lietuvoje, ačiū Dievui, egzistuoja teismų sistema, kuria aš kaip prokuroras pasitikiu ir, manau, pasitiki didžioji dalis Lietuvos gyventojų. Tik teismas gali pasakyti šitoje vietoje kas teisus, o kas ne, kur padarytos klaidos, ar jų nėra“, – teigė prokuroras.
Medžiagos rengėjai nebedirba
Penktadienį prezidentūroje kandidatas į generalinio prokuroro postą Nerijus Meilutis pasakė, kad dirbo prastai ir žemesnysis prokuroras ir aukštesnysis irgi turėjo daugiau padirbėti rengiant teismo medžiagą.
R.Jancevičius teigė, kad aukštesnio prokuroro jis nepaklausė, nes jis jau nebedirba, kuris vadovavo šitam. Tai mano pavaduotojas Maciulevičius (Red. pastaba – Brunonas).
Paklausus, ar to prokuroro, kuris surašė kaltinamąjį aktą darbas bus vertinamas, prokuroras R.Jancevičius atsakė, jei Apeliacinis teismas priims kitokį sprendimą. Kai priims, tada ir bus vertinimai.
Nesutinka su teismo sprendimu
„Prokuratūra nesutinka su teismo pateiktu tarptautinės ir
nacionalinės teisės aiškinimu bei jos taikymu. Per įstatymo
nustatytą terminą, t. y. 20 kalendorinių dienų, prokurorai
surašys apeliacinį skundą, kuriame bus detaliai išdėstyti
nesutikimo su nuosprendžiu argumentai ir prašoma jį panaikinti“,
– rašoma pranešime spaudai.
Vilniaus apygardos teismas ketvirtadienį išteisino buvusius
sovietų specialiosios paskirties milicijos būrio OMON vadus Vilniuje
Boleslovą Makutynovičių ir Vladimirą Razvodovą dėl nusikaltimų
žmoniškumui ir karo nusikaltimų 1991 metais.
Teismas paskelbė, kad už agresiją atsakomybė tenka tik
valstybės vadovams, be to, pagal tarptautinę teisę už
inkriminuojamus nusikaltimus galima nuteisti tik tuo atveju, jei jie
būtų įvykdyti karo, ginkluoto konflikto ar okupacijos sąlygomis.
Kaip sakė nuosprendį priėmusios teisėjų kolegijos pirmininkas
Audrius Cininas, nors buvę OMON karininkai nebuvo siejami nei su
Sausio 13-osios, nei su Medininkų žudynėmis, byloje buvo pateikti
parodymai dėl šių asmenų dalyvavimo „terorizuojant ir bauginant
beatsikuriančios kariuomenės ir muitinės pareigūnus“. Tačiau
pateikti kaltinimai dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo
nusikaltimų neatitiko minėtų tarptautinės teisės nuostatų.