Teismas paskelbė, kad už agresiją atsakomybė tenka tik
valstybės vadovams, be to, pagal tarptautinę teisę už
inkriminuojamus nusikaltimus galima nuteisti tik tuo atveju, jei jie
būtų įvykdyti karo, ginkluoto konflikto ar okupacijos sąlygomis.
Abu kaltinamieji gyvena Rusijoje, Maskva juos išduoti atsisakė,
todėl jie buvo teisiami už akių.
„Kaltinimo požiūriu 1991 metais nebuvo nei karinės padėties,
nei ginkluoto konflikto, nei okupacijos, tuo pačiu nebuvo sąlygų,
kuomet įsigaliotų Ženevos Konvencijos nuostatos“, – žurnalistams
sakė teisėjas Audrius Cininas.
Teismo nutartyje taip pat nurodoma, kad abu buvę OMON karininkai
nebuvo siejami nei su 1991 metų sausio 13 dienos įvykiais, nei su
1991 metų liepos mėnesį vykusiomis žudynėmis Medininkų pasienio
ir muitinės kontrolės poste.
A.Cininas pripažino, kad byloje buvo liudytojų parodymų dėl
šių asmenų dalyvavimo „terorizuojant ir bauginant
beatsikuriančios kariuomenės ir muitinės pareigūnus“, tačiau
būtent dėl neatitikimo tarptautinės teisės nuostatoms jų teismas
negalėjo „teisiškai įvertinti“.
Anot teisėjo, teismas prokurorams davė užuominas, kaip galėtų
būti kvalifikuojami kaltinimai buvusiems omonininkams, tačiau tai,
anot jo, „yra prokurorų prerogatyva“. Jis pateikė analogiją
Latvijoje, kur buvęs omonininkas Konstantinas Michailovas nuteistas
vadovaujantis ne tarptautinės, o nacionalinės teisės aktais ir gavo
penkerių metų laisvė atėmimo bausmę.
Valstybės kaltintojai siūlė abiems asmenims skirti 12 metų
laisvės atėmimo bausmę.
„Tai turėjo būti įvertinama ne kaip karo nusikaltimai, o kaip
kriminaliniai nusikaltimai. Bet apie tai nebuvo kaltinime – jei tai
būtų kriminaliniai nusikaltimai, būtų kalbama apie senatį, nes
praėjo pakankamas laiko tarpas“, – žurnalistams sakė valstybės
paskirta B.Makutynovyčiaus gynėja J.Kleinauskienė.
Ji, taip pat ir V.Razvodovui skirtas valstybės advokatas
Mindaugas Vaivada, sakė esantys patenkinti teismo sprendimu.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Apeliaciniam
teismui.
Generalinė prokuratūra kol kas negali pasakyti, ar sprendimas
bus skundžiamas.
„Šiuo metu prokuratūroje dar nėra gauti teismo sprendimo
dokumentai. Juos gavus, sprendimas bus įdėmiai išnagrinėtas ir
prokuroras apsispręs dėl galimybės teikti apeliaciją“, – BNS
sakė Generalinės prokuratūros atstovė Elena Martinonienė.
B.Makutynovičius ir V.Razvodovas kaltinami nuo 1991 metų sausio
iki rugpjūčio organizavę ir vykdę bauginimo ir teroro priemones
prieš neseniai nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos pareigūnus.
Kaltinamajame akte rašyta, kad Švenčionių rajone 1957 metais
gimęs B. Makutynovičius 1991 metais rėmė Maskvos agresiją prieš
Lietuvą, represines struktūras jėga nuversti teisėtą Lietuvos
valdžią, dideliu mastu ir sistemingai užpuldinėti valstybines
įstaigas.
Bylos duomenimis, 1991 metų kovą Vilniuje omonininkai užpuolė
tuometinį Krašto apsaugos departamento generalinį direktorių
Audrių Butkevičių ir su juo vykusį Vaclovą Jezerską. Iš jų
buvo atimti tarnybiniai šaunamieji ginklai – pistoletai ir
lygiavamzdis šautuvas. Po to A.Butkevičius ir V.Jezerskas buvo
neteisėtai sulaikyti bei nugabenti į OMON užgrobtą tuometinį
Policijos akademijos pastatą ir ten kurį laiką neteisėtai laikyti.
Kaltinamajame akte taip pat rašoma, kad 1991 metais Lavoriškių
poste buvo užpulti tarnybines pareigas einantys Lietuvos pareigūnai.
Automatais ginkluoti omonininkai šaudė iš automato į muitinės
patalpas, stumdė automato buožėmis Lietuvos muitininkus, suduodami
į įvairias kūno vietas.
Omonininkai taip pat užpuldavo policininkus, iš jų atimdavo
tarnybinius ginklus, asmeninius daiktus, neteisėtai sulaikydavo ir
pristatydavo į užgrobtą tuometinės Lietuvos policijos akademijos
pastatą.
Teisėsauga nustatė, kad užpuldinėti ir tuometinės greitojo
reagavimo rinktinės „Aras“ policininkai, iš jų buvo atimami
automatai. Omonininkai taip pat baugino ir naudojo teroro priemones
prieš Krašto apsaugos departamento pareigūnus – Vilniuje iš
automatų šaudė į jų automobilus, persekiojo iki Pylimo gatvės.
Per incidentą vienam Krašto apsaugos departamento pareigūnui buvo
peršautos abi kojos.
Lietuvos apeliacinis teismas leido Rusijoje besislapstančius
kaltinamuosius teisti už akių. Prokurorai pabrėžė, kad Rusija
nebendradarbiauja su Lietuva šioje byloje.
Lietuvos teisėsauga teigia byloje teigia atskleidusi 16 Lietuvos
pasienio postų užpuolimo, ginklų grobimo, žmonių sužalojimo bei
apšaudymo epizodų. Byloje nukentėjusiaisiais ir civiliniais
ieškovais pripažinti 39 asmenys.
Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamo byloje kaip civiliniai
ieškovai dalyvavo Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Aplinkos
ministerijos, Muitinės departamento ir „Teo“ atstovai.
1991 metų sausį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams
šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos
komiteto pastatą, žuvo 14 žmonių, 31 buvo sunkiai sutrikdyta
sveikata, daugiau nei 1000 buvo kitaip sužaloti.
Tų pačių metų liepos 31-ąją Medininkų muitinės poste buvo
nužudyti septyni policijos ir muitinės pareigūnai, saugoję
sovietų tuomet dar nepripažintos Lietuvos valstybės sieną.
