Prokuratūros netenkina nei Kauno apygardos teismo, nei
Apeliacinio Teismo nuosprendžiai buvusiam Vilniaus apygardos teismo
teisėjui.
„Prašau paskirti panaikinti Apeliacinio teismo nuosprendį,
pakeisti Kauno apygardos teismo nuosprendžio dalį ir paskirti
galutinę trejų metų ir vieno mėnesio laisvės atėmimo, paskiriant
atlikti pataisos namuose“, – Aukščiausiojo Teismo posėdyje
antradienį sakė Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Linas
Kuprusevičius.
Kaltintojas teigė, kad dviejų instancijų teismai,
atsižvelgdami į bausmės skyrimą, nepagrįstai akcentavo, kad
R.Skirtunas anksčiau nebuvo teistas.
„Bet ši aplinkybė teisėjui privaloma, negalima sureikšminti
šios aplinkybės, nė vienas teismų neatsižvelgė į R.Skirtuno
nusikalstamų abiejų veikų apimtį, neatsižvelgė į kyšio dydį,
artimą itin kvalifikuotai kyšininkavimo sudėčiai“, – sakė
prokuroras.
L.Kuprusevičus tvirtino, kad reikia atsižvelgti, jog nuteistasis
buvo aukštesnės grandies – apygardos teismo teisėjas – teismai
nepakankmai išanalizavo ir buvusiam kolegai netinkamai parinko
bausmės rūšį.
Su šiais prokuroro teiginiais nesutiko R.Skirtuno gynėjas
advokatas Adomas Liutvinskas. Anot jo reikia atsižvelgti, kad
R.Skirtunas slaugo sunkiai sergančią motiną, o šis įvykis
„sugadino jo visą gyvenimą“. Pats R.Skirtunas į teismo posėdį
atvykęs nebuvo.
Verdiktą šioje byloje Aukščiausiasis Teismas skelbs birželio
9 dieną.
Pernai gruodį Lietuvos apeliacinis teismas 9,4 tūkst. eurų
sumažino baudą už kyšininkavimą nuteistam R.Skirtunui. Pagal šį
nuosprendį R.Skirtunas turėtų sumokėti ne 37 tūkst. 650 eurų
baudą, o 28 tūkst. 237 eurų baudą.
Tokį sprendimą Apeliacinis teismas teigė priėmė nusprendęs,
kad Kauno apygardos teismas teisingai kvalifikavo buvusio teisėjo
nusikaltimus, teisingai parinko bausmės rūšį ir dydį, bet
neteisingai subendrino paskirtas bausmes, todėl galutinės baudos
dydis pakoreguotas.
Apeliacinis teismas, atsakydamas į prokuroro skunde pareikštą
prašymą skirti R.Skirtunui realią laisvės atėmimo bausmę,
paskelbė, kad bauda yra pakankama tiek bendrajai, tiek specialiajai
prevencijai (sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo;
paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir
vėl nenusikalstų), tiek apriboti nuteistajam asmeniui galimybę
daryti naujas nusikalstamas veikas, tiek užtikrinti teisingumo
principo įgyvendinimą.
Tuo pačiu nuosprendžiu Apeliacinio teismo teisėjų kolegija
išteisino Laimoną Jurgelevičių dėl prekybos poveikiu teisėjui.
Apeliacinio teismo kolegijos nuomone, byloje neįrodyta, kad
L.Jurgelevičius tiesiogiai ar per advokatą būtų pažadėjęs,
sutikęs duoti ar davęs R.Skirtunui 2 tūkst. litų (579 eurų)
kyšį, kad šis paveiktų tuometinį Vilniaus apygardos teismo
Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininką, jog šis paskirtų
L.Jurgelevičiaus bylą nagrinėti R.Skirtunui.
L.Jurgelevičiui skirta atlikti ketverių metų laisvės atėmimo
bausmę.
Bylos duomenimis, vilniečio L.Jurgelevičiaus advokatas Vitoldas
Petravičius pažadėjo duoti ir per du kartus perdavė teisėjui R.
Skirtunui 32 tūkst. litų (9267 eurų) kyšį. Pinigai buvo skirti,
kad teisėjas, pasinaudodamas savo pažintimi su tuometiniu Vilniaus
apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininku, paveiktų
jį, jog būtent R.Skirtunas būtų paskirtas į trijų teisėjų
kolegiją, apeliacine tvarka nagrinėsiančią L.Jurgelevičiaus
baudžiamąją bylą. Pareigūnai nustatė, kad kyšis duotas už tai,
kad nuteistasis išvengtų nelaisvės.
Korupciniai nusikaltimai Vilniaus apygardos teisme išaiškinti
2012 metų balandį. Tada Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus
valdybos ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro Organizuoto
nusikalstamumo tyrimo skyriaus pareigūnai sulaikė advokatą
V.Petravičių. Per kratą teisėjo kabinete rasti V.Petravičiaus
perduoti pinigai. V.Petravičius taip pat buvo nuteistas, tik jo byla
baigta baudžiamuoju įsakymu.
