B.Makutynovičius ir V.Razvodovas gyvena Rusijoje, Maskva išduoti
juos Lietuvai atsisakė.
Teisėjas Audrius Cininas paskelbė, kad bylos nagrinėjimas
baigtas, nuosprendis bus skelbiamas birželio 4 dieną.
Šios bylos procesas truko daugiau nei metus.
B.Makutynovičius ir V.Razvodovas kaltinami nuo 1991 metų sausio
iki rugpjūčio 11 kartų organizavę ir vykdę bauginimo ir teroro
priemones prieš Lietuvos pasienio, muitinės, Krašto apsaugos
departamento, Aplinkos apsaugos departamento pareigūnus, Valstybinio
telefono ir telegrafo centro darbuotojus.
Vilniaus apygardos prokuroras Alvydas Valiukevičius trečiadienį
Vilniaus apygardos teismo posėdyje sakė, kad kaltinamųjų
atsakomybę sunkina tai, kad jie naudojo šaunamuosius ginklus.
Kaltinamajame akte rašoma, kad Švenčionių rajone 1957 metais
gimęs B.Makutynovičius 1991 metais rėmė Maskvos agresiją prieš
Lietuvą, represines struktūras jėga nuversti teisėtą Lietuvos
valdžią, dideliu mastu ir sistemingai užpuldinėti valstybines
įstaigas.
Bylos duomenimis, 1991 metų kovą Vilniuje omonininkai užpuolė
tuometinį Krašto apsaugos departamento generalinį direktorių
Audrių Butkevičių ir su juo vykusį Vaclovą Jezerską. Iš jų
atimti tarnybiniai šaunamieji ginklai – pistoletai ir lygiavamzdis
šautuvas. Po to A.Butkevičius ir V.Jezerskas buvo neteisėtai
sulaikyti bei nugabenti į OMON užgrobtą tuometinį Policijos
akademijos pastatą ir ten kurį laiką neteisėtai laikyti.
Kaltinamajame akte taip pat rašoma, kad 1991 metais Lavoriškių
poste buvo užpulti tarnybines pareigas einantys Lietuvos pareigūnai.
Automatais ginkluoti omonininkai šaudė iš automato į muitinės
patalpas, stumdė automato buožėmis Lietuvos muitininkus, suduodami
į įvairias kūno vietas.
Omonininkai taip pat užpuldavo policininkus, iš jų atimdavo
tarnybinius ginklus, asmeninius daiktus, neteisėtai sulaikydavo ir
pristatydavo į užgrobtą tuometinės Lietuvos policijos akademijos
pastatą.
Teisėsauga nustatė, kad užpuldinėti ir tuometinės greitojo
reagavimo rinktinės „Aras“ policininkai, iš jų buvo atimami
automatai. Omonininkai taip pat baugino ir naudojo teroro priemones
prieš Krašto apsaugos departamento pareigūnus – Vilniuje iš
automatų šaudė į jų automobilus, persekiojo iki Pylimo gatvės.
Per incidentą vienam Krašto apsaugos departamento pareigūnui buvo
peršautos abi kojos.
Abu kaltinamuosius gynė valstybės skirti advokatai, jie prašė
išteisinamojo nuosprendžio.
„Niekas neneigia, kad dirbo OMON. Jis pažeidė įstatymus,
tačiau jo veiksmai negali būti vertinami kaip karo nusikaltimai, gal
kaip kriminaliniai ir turi būti keliamas senaties terminų klausimas.
Visi kaltinai nepagrįsti, turi būti primtas išteisinamasis
nuosprendis“, – sakė B.Makutynovičiaus advokatė Jūratė
Kleinauskienė.
„Mano ginamasis kaltinamas 15 veikų padarymu. Tenka sutikti,
kad egzistavo OMON, kuris susiformavo atsiskyręs nuo milicijos
būrio, priklausė Sovietų Sąjungos struktūroms ir buvo joms
pavaldus. Tačiau byloje nėra pakankamai objektyvių duomenų, buvo
tik pavieniai liudytojų parodymai, tačiau šie parodymai
nepatvirtinti jokiais kitais parodymais ir kitais įrodymai,
neatskleistas V.Razvodovo vaidmuo šiuose užpuolimuose, kyla
klausimas dėl kvalifikacijos. prašau išteisinamojo
nuosprendžio“, – sakė V.Razvodovo gynėjas Mindaugas Vaivada.
Lietuvos apeliacinis teismas yra paskelbęs, kad Rusijoje
besislapstantys buvę sovietų OMON Vilniuje vadai galės būti
teisiami už akių, nors jiems ir nepavyko įteikti kaltinamųjų
aktų nuorašų. Prokurorai įrodė, kad pakanka, jog
besislapstantiems asmenims kaltinimai rusų kalba išsiųsti Rusijos
generalinei prokuratūrai ir pateikti gynėjams. Pabrėžta, kad
Rusija nebendradarbiauja su Lietuva šioje byloje.
Lietuvos teisėsauga teigia byloje teigia atskleidusi 16 Lietuvos
pasienio postų užpuolimo, ginklų grobimo, žmonių sužalojimo bei
apšaudymo epizodų. Byloje nukentėjusiaisiais ir civiliniais
ieškovais pripažinti 39 asmenys.
Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamo byloje kaip civiliniai
ieškovai dalyvauja Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Aplinkos
ministerijos, Muitinės departamento ir „Teo“ atstovai.
1991 metų sausį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams
šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos
komiteto pastatą, žuvo 14 žmonių, 31 buvo sunkiai sutrikdyta
sveikata, daugiau nei 1000 buvo kitaip sužaloti.
Tų pačių metų liepos 31-ąją Medininkų muitinės poste buvo
nužudyti septyni policijos ir muitinės pareigūnai, saugoję
sovietų tuomet dar nepripažintos Lietuvos valstybės sieną.
