Ar šaudydamas iš savigynai turėto kovinio pistoleto į du beginklius jaunuolius, kurių vienas nuo patirtų žaizdų mirė, D.Miliukas suvokė, ką daro? O gal jo elgesį lėmė psichikos sutrikimas? Ar sunkų nusikaltimą padaręs vyras yra pakaltinamas?
Į šiuos klausimus turėjo atsakyti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Utenos skyriaus specialistai. Pirmą kartą teismo teismo ekspertizės savo ginamajam prašė D.Miliuko advokatas.
Į psichiatrų rankas D.Miliukas teismo sprendimu buvo atiduotas praėjusių metų spalį. Keturis mėnesius kaltinamąjį tyrę medikai teismui pateikė prieštaringas išvadas. Esą šaudydamas į vaikinus 2013 metų rugpjūtį D.Miliukas turėjo rimtų psichikos sutrikimų. Tačiau atliekant ekspertizę, jis jau buvo sveikas. Todėl yra pakaltinamas ir gali būti teisiamas.
Toks psichiatrų atsakymas įnešė painiavos ir prieštaravimų, todėl D.Miliuką dar kartą, šįsyk jau prokuroro prašymu, tirs Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Vilniaus skyrius.
Praėjusių metų rugpjūtį Biržuose D.Miliukas iš savigynai nešiojamo pistoleto „Makarov“ ėmė šaudyti į du gatve einančius jaunuolius.Vienas jų – septyniolikmetis biržietis – nuo sužalojimų mirė. Jo penkiolikametis draugas spėjo pabėgti ir pasislėpti artimiausiame daugiabutyje. Jis buvo sužeistas nesmarkiai.
Teisiamasis sakė nusprendęs tik pagąsdinti jaunuolius, kuriuos pamatė gatvėje. Jis išlipo iš automobilio ir šūktelėjo, kad vaikinai sustotų. Tačiau šie esą ėmė bėgti, todėl jis pradėjo šaudyti.
Kitą dieną D.Miliukas su žmona ir vaiku išvažiavo į Vilnių, kur pastaruosius kelerius metus gyveno. Kad Biržuose po balkonu buvo rastas negyvas jaunuolis, D.Miliukas teigė sužinojęs kitos dienos vakarą būdamas lošimo salone.
Rytą jis pats atėjo į policiją ir atsinešė pistoletą, kuriuo šaudė į vaikinus. D.Miliuko motina teigė, kad sūnus prieš įvykdydamas nusikaltimą buvo kaip nesavas. Jis nuolat jautėsi kažkieno sekamas, nepagrįstai bijojo paslaptingų persekiotojų.
