Lukiškių kalėjime prieš trejus metus dirbęs studentas susigundė 600 litų
atlygiu ir atnešė mobiliojo ryšio telefoną bausmę atliekančiam „Lapinų“
grupuotės vadeivai Laimonui Lapinskui.
Subendrinus bausmę už kurstymą piktnaudžiauti su dar neatlikta laisvės
atėmimo bausmės dalimi, L.Lapinskui liko kalėti dar 11 metų. Šiuo metu
jis jau atlieka bausmę Pravieniškių pataisos namuose.
Po istorijos su telefonais ilgiau už grotų gyvens ir dar vienas kalinys.
Už nužudymą 17 metų laisvės atėmimo bausme nuteistas tauragiškis
Svajūnas Dičmonas iš viso pataisos namuose turės praleisti 19 metų.
Taip bylą dėl draudžiamų daiktų įnešimo į įkalinimo įstaigas penktadienį
išsprendė Vilniaus apygardos teismas.
Kaliniai ir jų prižiūrėtojas kartu buvo teisiami bene pirmą kartą.
„Visuomenei susidarė įspūdis, kad įtakingi kaliniai gali diktuoti savo
taisykles net tokio griežto režimo įstaigose, kaip Lukiškių TI-K“, –
apie didelio dėmesio sulaukusią bylą kalbėjo nuosprendį paskelbusi VAT
teisėja Jolanta Čepukienėnė.
Ši byla atskleidė ir senas įkalinimo įstaigų problemas. Kai ji pasiekė
teismą, advokatai siūlė į posėdžius kviesti ir Teisingumo ministerijos
atstovus, kad jie sužinotų tikrąją padėtį kalėjimuose. Toks prašymas
buvo atmestas, o patys Teisingumo ministerijos ir Kalėjimų departamento
atstovai šia istorija nesusidomėjo.
Ką jie būtų sužinoję? Apie tai portalas lrytas.lt kalbėjosi su
nuteistojo L.Lapinsko advokatu Edgaru Dereškevičiumi.
- Kaip vertinate šios neįprastos bylos nuosprendį?
Šitas nuosprendis – ne teisingumo vykdymo įrodymas. Ši vienerių metų
bausmė iš L.Lapinsko atėmė galimybę tikėtis lygtinio paleidimo, atlikus
tris ketvirtadalius bausmės.
Teisėja pirmiausia akcentavo T.Tamošiūno nusikaltimą ir tik tuomet
prakalbo apie L.Lapinską. Vadinasi, dėl to, kad nusikaltimą padarė
T.Tamošiūnas, jį padarė ir L.Lapinskas.
Nuosprendyje buvo teigiama, kad T.Tamošiūnas savo veiksmais padarė
didelę žalą Kalėjimų departamentui ir valstybei. Manau, kad valstybė
patyrė dar didesnę žalą priėmus tokį nuosprendį, kuriame akcentuojami ne
T.Tamošiūno veiksmai.
- Kodėl?
– Šioje byloje buvo apklausti aukštesnieji T.Tamošiūno viršininkai,
kurie pripažino, kad šis prižiūrėtojas į Lukiškių TI-K praėjo visiškai
nepatikrintas. Buvo apklausti jo aukštesnieji viršininkai, kurie atliko
T.Tamošiūno kratą tą dieną, kai jis buvo įsinešęs mobiliuosius telefonus.
Dėl jų veiksmų nebuvo atliktas net tarnybinis patikrinimas.
Akivaizdu, kad Kalėjimų departamentui visiškai nerūpi šiandieninė
situacija. Bet kokie pareigūnai į kalėjimą patenka su bet kokiais
nešuliais, be jokios apžiūros, be jokio patikrinimo.
Nagrinėjant šią bylą, paaiškėjo ir daugiau pažeidimų. Kaltinime teigiama,
jog L.Lapinskui telefonas pateko keičiant patalynę. Bet kai mes iš
Lukiškių TI-K išsireikalavome dokumentų, kada ikiteisminio tyrimo metu
jam buvo keičiama patalynė, gavome oficialų atsakymą, kad patalynė
keičiama nebuvo.
- Manote, kad dėl šios istorijos kalti tik pareigūnai?
– Ar žmogus, sėdėdamas rūsyje po devyniais užraktais, gali sukurstyti
pareigūną daryti nusikaltimą? Juk pareigūnas jį prižiūri ir gali
prieiti prie suimtojo tik tada, kada jis mano esant reikalinga.
Akivaizdu, kad ne.
Šiandien mes išgirdome, kad nors T.Tamošiūnas, nors ir padarė
nusikaltimą, realios laisvės atėmimo bausmės skirti nereikia.
- Tačiau pas L.Lapinską buvo rasti tie telefonai?
– Kartu su L.Lapinsku vienoje kameroje laisvės atėmimo bausmę
atliekantis kitas nuteistasis turėjo mobiliojo ryšio telefoną. Jis
pripažino, kad kameroje rastas telefonas jo, tačiau jiems abiems buvo
skirta drausminė nuobauda – 15 parų karceryje.
Vadinasi, jie tą bausmę yra atlikę. Šiandien L.Lapinskas už tą patį
pažeidimą nubaustas antrą kartą.
Turiu pastebėti, kad L.Lapinskas jau buvo nubaustas vos pradėjus šį
tyrimą. Nuo 2011 metų, kai prasidėjo šis ikiteisminis tyrimas, jis buvo
izoliuotas ne tik nuo šios bylos dalyvių, bet ir nuo visų nuteistųjų.
Dėl šio izoliavimo jis kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį
teismą (VAAT) bandydamas įrodyti, kad niekas neturi teisės susidoroti
su žmogumi, uždarydamas jį į rūsį. Jis yra pateikęs ieškinį dėl
neturtinės žalos Vilniaus policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo
valdybai.
- Vis dėlto, kam L.Lapinskui reikėjo mobiliojo telefono?
– Jis atliko dešimties metų laisvės atėmimo bausmę kalėjime, griežto
režimo sąlygomis. Kartu su juo į rūsį nebuvo talpinami visiškai jokie
žmonės. Tai gali ištverti tik psichologiškai labai stiprus žmogus.
Manau, kad jis norėjo susisiekti su žmona, su savo artimaisiais, galbūt
paskambinti kitam, laisvės atėmimo bausmę atliekančiam pažįstamam.
Tačiau telefoną turėjo ne jis vienas. Ši problema tokia įsišaknijusi,
kad mobilieji telefonai yra praktiškai kiekvienoje kameroje. Nagrinėjant
šią bylą, sužinojome, kad gauti mobilųjį telefoną kaliniui kainuoja nuo
100 iki 200 litų. Akivaizdu, kad į kalėjimą galima pristatyti ir
mobiliuosius telefonus, ir SIm korteles, ir pakrovėjus.
Nuo 2011 metų rudens, kai buvo pradėtas šis tyrimas, iki šios dienos
praėjo nemažai laiko. Mano žiniomis, Lukiškių TI-K tik užvakar buvo
įrengtas aparatas, kuris peršviestų visų, ateinančiųjų į kalėjimą,
daiktus ir nešulius. Vakar apsilankęs Lukiškių TI-K mačiau, kaip
darbuotojai ieškojo vietos, kur pastatyti šį aparatą.
Faktai akivaizdūs, tik ar yra Lietuvoje vieta, kur jie gali būti
išklausyti?
